Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Aušros Valinskienės, Audriaus Cinino,

nukentėjusiajam D. P.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus 1/3, V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, t. y. prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 1 metų 26 dienų laisvės atėmimo bausmės - pridėjus dalį bausmės, skirtos pagal BK 187 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2015-12-25, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme prie gyvenamojo namo, esančiame (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu - 1,5 – 2 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), metaliniu žarstekliu, išdaužęs du priekinius šoninius lengvojo automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. K., stiklus, dujiniu žiebtuvėliu padegė šio automobilio saloną, dėl ko automobiliui su jame buvusiais daiktais užsidegus ir sudegus, sunaikino svetimą turtą: 1300 Eur vertės N. K. lengvąjį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. P. 43 Eur vertės kampinį šlifuokį „Makita“, 60 Eur vertės siaurapjūklį „Makita“, 120 Eur vertės plastikinėje dėžėje buvusį įvairaus skersmens galvučių ir metalinių raktų komplektą, 77 Eur vertės plastikinėje dėžėje buvusį atsuktukų ir elektros prietaisų komplektą, tuo padarė N. K. 1300 Eur turtinę žalą, o D. P. - 300 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį, jo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 187 str. 1 d., sumažinant jam paskirtos bausmės dydį, palankiau subendrinant bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, tačiau paliekant BK 64¹ str. taikymą. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino padegęs automobilį, dėl ko ir sudegė visi jame buvę daiktai. Apelianto nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 str. 1 d., kadangi nebuvo visuotinai pavojingo būdo: jis padegė tik žiebtuvėliu, nepylė degių skysčių, neskatino degimo. Automobilis stovėjo privačiame vienkiemio kieme, todėl nei pastatai, nei gretimai buvę daiktai, augalai nebuvo apimti ugnies. Uždegdamas žiebtuvėliu, jis net nepagalvojo, kad sudegs visas automobilis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. K. viso proceso metu prisipažino padegęs nukentėjusiajai N. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai neneigia ir apeliaciniame skunde, tačiau tvirtina, kad šį svetimą turtą sunaikino ne visuotinai pavojingu būdu.

Vertinant šį esminį apeliacinio skundo argumentą, pažymima, kad visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Padegimas laikomas dažniausiai pasitaikančia visuotinai pavojingo būdo forma. Juo laikomas gaisro, tai yra nekontroliuojamo degimo proceso, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės bei sudaromas pavojus žmonių gyvybei, sukėlimas. Turto sunaikinimo būdo visuotinas pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo vietos.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu iš esmės grindė tuo, kad automobilis „VW Passat“ prieš jo padegimą stovėjo individualaus gyvenamojo namo kieme, maždaug dviejų metrų atstumu nuo verandos, pro kurią įeinama į namo vidų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. K. konkrečių padegimo veiksmų padarymo vieta yra pakankama pripažinti šį asmenį veikus visuotinai pavojingu būdu, tačiau be šios aplinkybės atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad tiek paties nuteistojo V. K., tiek ir nukentėjusiųjų N. K., D. P. parodymai teisme patvirtina, jog namo viduje automobilio padegimo metu buvo trys žmonės (N. K., D. P. ir D. P.), buvo nakties metas (apie 2 val.), automobilis degė atvira liepsna. Nukentėjusioji N. K. jau buvo nuėjusi miegoti, kai išgirdo D. P. riksmą kviesti gaisrinę tarnybą, nes dega automobilis. Iš 2015-12-28 akto „Dėl kilusio gaisro“ matyti, kad pranešimas apie gaisrą priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo gautas 2015-12-25 2 val. 06 min., gaisrą ugniagesių pajėgos užgesino maždaug per 45 minutes, gaisro metu išdegė visos automobilio „VW Passat“ išorės, salono ir bagažinės degios medžiagos, apdegė ir variklio skyrius (b.l. 15). Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl nukentėjusiajai N. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, kuriame buvo įmontuota ir dujų įranga, padegimo buvo iškilusi grėsmė trijų žmonių sveikatai ir/ar gyvybei, taip pat nuosavybei bei gamtai. Taigi, vien tai, kad automobilis „VW Passat“ stovėjo privačiame vienkiemio kieme, gretimai buvę pastatai, daiktai, augalai nebuvo apimti ugnies, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, V. K. kaltės veikus visuotinai pavojingu būdu nepaneigia. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. veika pagal BK 187 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti ją iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą (tiesioginę tyčią), nuteistojo asmenybę - dirba, du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, anksčiau 9 kartus teistas, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat tai, kad yra nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), nuteistajam teisingai paskirta griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam V. K. taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. K. už jam inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, aiškiai ne per griežta, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Galutinė subendrinta bausmė, taikant BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas, nuteistajam V. K. taip pat yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.