- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1-2168-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31278-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. R., dalyvaujant prokurorui V. J., kaltinamajam D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Vilniuje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta -7, Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus r. sav., šeimyninė padėtis - vedęs, praeityje teistas 2 kartus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281str. 7 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2017 m. birželio 23 d., apie 01.26 val., Vilniuje, Kauno g. - Šv. Stepono g. - V. Š. g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARBL – 0750, patikros sertifikato Nr. 0510308, buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas, iš jų kraujuje 2,31 promilių). Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017-06-23, apie 16.00 val., kartu su broliu J. tėvo automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas brolio draugą, kuris gyvena Vilniaus r., Linkių kaime. Brolio draugas turi pakėlėją, kuris buvo reikalingas broliui jo automobiliui R. E. taisyti. R. E. jau buvo paliktas pas draugą. Būtent dėl to, kad jo automobilis buvo sugedęs brolis ir buvo pasiskolinęs iš tėvo automobilį. Jis važiavo kartu su broliu, nes brolis paprašė jam padėti. Apie 18.00 val., kol brolis tvarkė savo automobilį R. E., jis nutarė pasivažinėti tėvo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Kai brolis nematė, sėdo į VW Passat prie vairo. Raktai buvo palikti spynoje. Užvedė variklį ir išvažiavo. Automobilyje rado skardinę 0,5 l talpos alaus ir važinėdamas alų išgėrė. Po to paskambino savo draugei D., su kuria buvo susipykęs. D. pasiūlė atvažiuoti pas ją, gal galima bus susitaikyti. Kaltinamasis važiavo taikytis su drauge, kai Vilniuje Kauno g. - Šv. Stepono g. - Šopeno g. sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Įtarę, kad neblaivus, davė papūsti į alkotesterį. Pripūtė 2,69 promiles, iš jų kraujuje 2,31.
Taigi kaltinamasis D. G. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. G. kaltę be jo visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2017-06-23, apie 01.15 val., dirbdamas kartu su vyr patruliu V. Š. patikrinimui sustabdė automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G., gim. 1990 m. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipus iš automobilio jis svyravo, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Patikrinus vairuotojo blaivumą su alkotesteriu Alcotest 6810 buvo nustatytas 2,69 promilės girtumas. Jis taip pat paaiškino, kad vairuoti transporto priemonės teisės neturi, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis buvo perduotas tėvui A. G. kartu su automobilio rakteliais. Vairuotojas buvo pristatytas į VPLC kraujo tyrimui ir vėliau nuvežtas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b.l. 10).
Specialisto išvadoje Nr.T-A 6203/2017(01) nurodyta, kad D. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio (b.l. 28).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam D. G. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 7 d. kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, arčiau bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkio.
LR BK 64 ¹ numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, D. G. skirtina bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti LR BK 75 str. ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Atsižvelgtina į tai, kad prokuroras prašė kaltinamajam D. G. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju įvykdytas nesukus nusikaltimas, be to kaltinamasis netrukus taps tėvu, vienas išlaiko šeimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl šiuo atveju reali laisvės atėmimo bausmė manytina būtų pernelyg griežta, įvertinus tai, kad jis įsidarbino, be to nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo jokių teisės pažeidimų ateityje nedaryti, todėl manytina, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimą bei paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, t.y. 350 eurų, kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo tėvui.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – A. G.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 dalimi iš D. G. išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą – 350 eurų.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą grąžinant D. G..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)298 str. str., 301-305 str. str., 307 str., teismas,
nusprendžia:
D. G., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., D. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrinant bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, ir paskirti D. G. galutinę subendrintą bausmę - 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą D. G. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmė vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti ir neįsigyti alkoholinių gėrimų,nevartoti smurto prieš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. G. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams atimti teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 dalimi iš D. G. priteisti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 (tris šimtus penkiasdešimt Eur) eurų, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimas (pasas Nr. 22654170) D. G. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą grąžinant D. G..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.