Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-2685-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
2A-2685-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19270-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
ir Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2685-601/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19270-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1.; 44.5.2.5.; 121.18; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, trečiojo asmens ir Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. pareiškė atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad 2011 m. liepos 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. 300 str. 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-719/2012 2012 m. gegužės 17 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė A. G. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikų turinčių šių nusikaltimų požymių. Turtinę žalą sudaro baudžiamojoje byloje patirtos (neatlygintos) bylinėjimosi išlaidos, t. y. 8 630 Lt ir dėl patirtų išgyvenimų bei nepatogumų patirta 50 000 Lt neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t. 1, b. l. 107-115).

Priteisė ieškovui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 8 630 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė ieškovui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 490,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. pradėtas teisėtai ir pagrįstai, taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo (teismų) veiksmų priimant išteisinamąjį nuosprendį, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Dėl baudžiamojo proceso trukmės. Baudžiamojo proceso trukmė – 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 51 darbo dieną, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tiktai 12 dienų, 4 iš kurių buvo atlikti tiktai savo esme techninio pobūdžio ir nedidelės apimties veiksmai. Ikiteisminio tyrimo procesas A. G. atžvilgiu, be jokio tam pagrindo, truko pernelyg ilgai, pažeidžiant BPK 176 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Teisminėse institucijose taip pat truko pernelyg ilgai – beveik metus laiko, nesudėtingiems klausimams išspręsti byloje prireikė net šešių teisiamųjų posėdžių. Baudžiamojoje proceso trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ar teismas ieškovo teisės, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, neužtikrino dėl galimai objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali sudaryti pagrindo atmesti ieškovo ieškinį. Dėl ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydžio. Teismas ieškovo baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė jo turtine žala 8 630 Lt sumai. Valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovas pakankamai ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė ir į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: kaltinimo sunkumą, dėl proceso ieškovo patirtus neigiamus padarinius, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą dėl proceso trukmės, patirtų ieškovo teisių apribojimų nustatė 5 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teismo veiksmų pripažinimo neteisėtais, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą (t. 2, b. l. 3-6).

Motyvuose nurodė:

Kiekvienoje byloje susiduriama su asmens teise į greitą procesą ir poreikiu priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo ne mažos apimties, joje buvo sprendžiama dviejų, o ne vieno asmens baudžiamoji atsakomybė, teismas apklausė šešis liudytojus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta dviejų instancijų teismuose, todėl negalima sutikti, kad beveik vienerių metų proceso trukmė viršijo įmanomai trumpiausią laiką EŽTK 6 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas nenurodė jokių nepateisinamų laikotarpių, kad teisminės institucijos neveikė aktyviai, dėl to nepagrįstai konstatavo teismo neteisėtus veiksmus ir priteisė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nusprendė, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai buvo neteisėti, todėl teismas negalėjo ieškovui priteisti visos 8 630 Lt turtinės žalos, kurią jis patyrė ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kadangi atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiuose procesinėse teisės normose. Neturtinės žalos faktas nėra preziumuojamas, todėl neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį ieškovas turi įrodyti. Ieškovas neįrodė, kad būtent nepagrįstai uždelstas procesas jam būtų sukėlęs didelių nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas A. G. ieškinys, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Priimti naują sprendimą – A. G. ieškinį atmesti. Teikė teismui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-10-08 raštu Nr. 17.2-11864 Kauno apygardos prokuratūrai pateiktą pažymą apie vidutinę ikiteisminių tyrimų trukmę Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 9-13).

Motyvuose nurodė:

Nesutiktina su teismo pozicija, kad baudžiamasis procesas, tame tarpe ir ikiteisminis tyrimas, truko pernelyg ilgai, kadangi vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė 157 dienos. Ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams vidutinė trukmė 2014 metais buvo 416 dienų. Tokia teismo išvada nesuderinama su BPK 176 str. įtvirtintomis procesinės teisės normomis, numatančiomis, kad ikiteisminis tyrimas dėl apysunkių nusikaltimų turi būti užbaigtas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. BPK 215 str. įtvirtintas saugiklis, apsaugantis įtariamojo interesus nuo pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės – paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Ieškovas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją, kas reiškia, kad tyrimo metu jis jo nelaikė ilgu. Teismo išvados dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo prieštarauja materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms valstybės civilinės atsakomybės sąlygas bei teisminei praktikai šiuo klausimu. Teismas konstatavo, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl jis neturėjo vertinti kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.Išvados dėl patirtos turtinės 8 630 Lt žalos yra nesuderinamos su teismo sprendimo pagrįstumui keliamais reikalavimais, prieštaraujančios teismo sprendimo išvadoms, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, nei teismas neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas priteisdamas turtinę žalą, nekonkretizavo, kokias konkrečias advokatų paslaugas baudžiamojoje byloje buvo sumokėta 8 630 Lt. Priteisti ieškovo turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti nebuvo teisinio pagrindo dar ir dėl to, kad atsakovas nebandė gauti valstybės garantuojamos pagalbos, o gynėją kvietėsi savo iniciatyva. Pagal BPK 105 str. 6 d. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, turėjo reikalauti iš Panevėžio miesto savivaldybės, o ne iš valstybės.Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, apsiribojo tik teisės aktų bei teismų praktikos citavimu, visiškai nekonkretizuodamas, kuo žala pasireiškė ieškovui. Teismui atmetus argumentus, kad neturtinė žala neturi būti priteista, ji tada turi būti mažinama. Teismo cituojama LAT 3K-7-375/2011 nutartis šiuo atveju netaikytina dėl skirtingų aplinkybių, šioje byloje 5 000 Lt neturtinė žala priteista dėl dvigubai ilgiau trukusio baudžiamojo proceso.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepimu sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas truko pernelyg ilgai. Ieškovas neįrodė ne tik pačios žalos atsiradimo dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės fakto ir turtinės bei neturtinės žalos dydžio (t. 2, b. l. 17).

Atsakovas atsiliepimu palaiko trečiojo asmens apeliacinį skundą, tačiau pagal savo kompetenciją neturi pagrindo pasisakyti dėl prokuratūros vykdytinų funkciją (t. 2, b. l. 24-25).

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti (t. 2, b. l. 18-21).

Motyvuose nurodė, kad baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas remiantis BPK VIII nuostatomis. Teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad A. G. išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neturėdamas reikiamų teisinių žinių, buvo priverstas kreiptis į advokatus, kad būtų tinkamai užtikrinta gynyba. Bendrai advokatų paslaugos sudarė 8 630 Lt (patirta turtinė žala), kuri pirmosios instancijos teismo priteista pagrįstai ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad teismas nekonkretizavo, už kokias advokatų paslaugas baudžiamojoje byloje sumokėta 8 630 Lt, kadangi tokio klausimo anksčiau nekėlė, suteiktos paslaugos pagrįstos baudžiamojoje byloje esančia medžiaga. Kauno apygardos prokuratūros savo apeliaciniame skunde bando aiškinti, kad kiti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai buvo atliekami dar ilgesnį laiko tarpą nei A. G. atžvilgiu, tačiau neįrodo, kad toks terminas yra priimtinas ir normalus. Pateikta lentelė neturi būti vertintina, kadangi galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priteista neturtinės žalos suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu pareigūnai (prokuroras, teisėjas) neteisėtų veiksmų neatliko, tačiau ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs per ilgą baudžiamojo proceso trukmę (t. 1, b. l. 107-115).

Ginčo esmė, - ar ieškovo atžvilgiu trukęs baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai ilgas ir, ar tai buvo neteisėtų pareigūnų veiksmų pasekmė.

Pažymėtina, jog norint priteisti ieškovui jo patirtą žalą būtina nustatyti civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką aptariamu valstybės civilinės atsakomybės atveju, kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Nustatyta, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu prasidėjo 2011 m. rugsėjo 21 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo, bei truko iki 2012 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. išteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taigi, bendra baudžiamojo proceso trukmė - 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 2 mėnesiai ir 25 dienos (nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teismuose (pirmos ir apeliacinės instancijos) – 11 mėnesių ir 11 dienų (nuo 2011 m. gruodžio 20 d., kai byla buvo gauta Panevėžio miesto apylinkės teisme iki 2012 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. išteisinamasis nuosprendis).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas (2 mėnesiai ir 25 dienos – 51 darbo diena), kurio metu buvo tik 12 dienų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, be jokio tam pagrindo truko pernelyg ilgai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmiausia pažymėtina, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip <...> dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius. Šiuo atveju ieškovas buvo įtariamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis, taigi baudžiamojo proceso normos dėl tyrimo trukmės nebuvo pažeistos. Antra, iš 2011 m. - 2012 m. Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos atsaikaitų duomenų (vieša prieiga internete), iš pateiktos 2014 m. spalio 8 d. pažymos (t. 2, b. l. 15) matyti, kad vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė viršija ieškovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmę. Trečia, nuo įtarimų ieškovui pateikimo (2011-09-21) iki paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (2011-12-05), praėjo tik 2 mėnesiai ir 14 dienų, per šį laiką buvo pakankamai intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami reikalingi dokumentai (virš 30 įvairių procesinių veiksmų – įtarimų pateikimas, įtariamųjų apklausos, liudytojų apklausos, akistata, nutarimų, užklausimų, kvietimų rašymas ir pan.). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo, kuris truko iš esmės apie 2 mėnesius ir 14 dienų, negalima laikyti kaip pernelyg ilgo, o juo labiau pripažinti, jog šį terminą sąlygojo neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (neveikimas). Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kokie gi konkretūs pareigūnų veiksmai pažeidė ieškovo teises į kuo trumpesnį ikiteisminį tyrimą (išskyrus tvirtinimą, jog bendras baudžiamojo proceso terminas buvo per ilgas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami savo pareigas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog procesas teisminėse instancijose taip tap truko pernelyg ilgai (beveik metus laiko). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, turi būti atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus, t. y. konkrečios bylos sudėtingumą; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį; valstybės institucijų elgesį, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmę ieškovui. Byloje nustatyta, kad ieškovo baudžiamoji byla Nr. 1-206-719/2012 Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta 2011 m. gruodžio 20 d., tą pačią dieną paskirtas teisėjas nagrinėti šią bylą; 2012 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtas teisiamasis posėdis; 2012 m. sausio 26 d. padaryta teismo posėdyje pertrauka iki 2012 m. kovo 7 d., nes anksčiau (02-21, 02-22, 02-27, 02-29, 03-05) negalėjo kaltinamųjų gynėjai; 2012 m. kovo 7 d. padaryta pertrauka iki 2012 m. kovo 29 d., nes kaltinamieji (jų gynėjai) pateikė prašymus išreikalauti papildomus dokumentus; 2012 m. kovo 29 d. bylos įrodymų tyrimas buvo baigtas, tačiau tiek prokuroras, tiek ieškovo gynėjas paprašė laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms (ieškovo gynėjas prašė ilgesnio laiko pasiruošti), dėl ko padaryta pertrauka iki 2012 m. balandžio 16 d.; 2012 m. balandžio 16 d. byla baigta nagrinėti, išteisinamasis nuosprendis paskelbtas 2012 m. gegužės 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūra 2012 m. gegužės 29 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio. Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka byla buvo paskirta nagrinėti 2012 m. rugpjūčio 21 d.; byla buvo išnagrinėta, tačiau prieš skelbiant sprendimą, ieškovas pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą; tyrimas buvo atnaujintas ir paskelbta pertrauka iki 2012 m. lapkričio 12 d., kada ir buvo baigtas bylos nagrinėjimas; nutartis paskelbta 2012 m. lapkričio 30 d. Taigi, kaip matyti, baudžiamosios bylos nagrinėjimas dviejų instancijų teismuose truko 11 mėnesių 11 dienų (6 teismo posėdžiai), kas savaime nėra ilgas laiko tarpas, o posėdžių intensyvumas neleidžia daryti išvados, jog teismas elgėsi nerūpestingai. Be to, matyti, kad iš esmės būtent dėl kaltinamųjų (jų gynėjų) prašymų (išreikalauti naujus įrodymus, skirti tolimesnę posėdžio datą, atnaujinti įrodymų tyrimą), o ne dėl teismo tam tikrų veiksmų (neveikimo), bylos nagrinėjimas nebuvo pabaigtas anksčiau. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti du kaltinamieji, aštuoni liudytojai, išreikalauti papildomi dokumentai, tiriamos bylos medžiagos susidarė 3 tomai, nagrinėjimas vyko dėl 3 nusikalstamų veikų, kaltinamieji buvo kaltinami korupciniais nusikaltimais, reikėjo aiškintis ir tirti kaltinamųjų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, jų vykdymą, kas leidžia daryti išvadą, jog baudžiamoji byla nebuvo aiški ir paprasta. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisminis nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu nebuvo nepagrįstai uždelstas (nesitęsė nepagrįstai ilgai), nėra nustatyta jokių teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie sudarytų pagrindą spręsti apie teismo neatidumą ir nerūpestingumą, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju taip pat ieškovas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) nenurodė, kokie gi konkretūs teismo veiksmai pažeidė ieškovo teises į kuo trumpesnį teisminį nagrinėjimą (išskyrus tvirtinimą, jog bendras baudžiamojo proceso terminas buvo per ilgas).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės teisės normas (CK 6.246 str., 6.272 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.) ir nepagrįstai, nenustačius neteisėtų pareigūnų (prokuroro, teismo) veiksmų, pripažino baudžiamojo proceso trukmę nepateisinamai ilga bei šioje dalyje tenkino ieškinį. Teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys patenkintas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

Ieškinį patenkintoje dalyje atmetus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. iš ieškovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 24 Lt (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu)(CPK 96 str.), o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (1 490,40 Lt) priteisimo iš atsakovo panaikintina.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt (dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė