- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-320-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00882-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 5 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemone Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilko naudotą puspriekabę k./Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo pakrauta naudotas savaeigis kelių valytuvas „Schmitd Swingo“, naudotas automobilinis bokštelis „Skyking E1902P“, naudoti hidrauliniai keltuvai „Atlas 80.1“, „Atlas 35.1“ ir „Hiab 071“, neturėdamas gabenamai puspriekabei ir ant jos esančiam kroviniui gabenimo ar įsigijimo dokumentų. Viso gabento krovinio vertė – 22 451,44 Eur, t. y. viršija 30 MGL dydžio sumą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą be paimto krovinio konfiskavimo.
Šalies argumentai
R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą - taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą.
Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria buvo netenkintas jo prašymas vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, yra nepagrįstas. Jis neneigia formaliai pažeidęs ATPK 163¹¹ straipsnį, už tai yra nubaustas pagrįstai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyta pavojinga veika yra pripažįstama krovinių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių krovinio gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, tačiau teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi diskrecijos teisę išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumus neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).
Šiuo atveju matyti, kad ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo jam nebuvo įduoti krovinių įsigijimo ar gabenimo dokumentai, kurie po keliolikos minučių buvo pateikti vežimo metu kontrolę atliekantiems pareigūnams. Šiuo pažeidimu kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, apeliantas prisipažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, nėra baustas administracine tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus. Iš pateiktos 2015 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 2015/2 „Apie R. V. darbo užmokestį“ matyti, jog tam, kad sumokėtų teismo jam paskirtą baudą, turėtų paskirti visą savo 6 mėnesių darbo užmokestį, o tai išlaikant šeimą ir auginant du mažamečius vaikus sunkiai įmanoma, kad ir išdėsčius baudos mokėjimą dalimis, ir tai be abejonės labai pablogintų jo šeimos finansinę padėtį. Individualizuodamas padarytą administracinį teisės pažeidimą ir skirdamas nuobaudą - baudą, teismas nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją ir skyrė jam minimalią ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Tačiau, apelianto manymu, įgyvendinant nuobaudos tikslus, kurie numatyti ATPK 20 straipsnyje, bei atsižvelgiant į ATPK 30¹ straipsnio galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, yra sąlygos ir galimybė skirti jam mažesnę baudą nei paskyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę, kaltės laipsnį, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje bus visiškai pasiekti paskiriant jam mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. V. skundą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu, nes teismo R. V. paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui, administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai. Todėl prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. V. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, pateiktame skunde apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir dėl jo gailisi, skunde nekeliamas klausimas dėl R. V. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija jam paskirtos nuobaudos dydį ir nutarimo dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą baudą.
ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu.
ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą R. V., atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į gabento be dokumentų krovinio vertę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad jis nebaustas administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas savo sprendimą netaikyti R. V. ATPK 30¹ straipsnio motyvavo tuo, kad R. nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai, apibūdinantys jo asmenybę, šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, nesudaro pagrindo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti skiriamą nuobaudą, kadangi neigiamų pasekmių dėl nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą ir R. V. skundo argumentus, mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismo manymu, net ir minimalios, ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje nustatytos, nuobaudos skyrimas R. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant R. V. skiriamą nuobaudą.
Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, kadangi jam per klaidą nebuvo įduoti krovinio dokumentai, krovinio dokumentai dar patikrinimo metu buvo pristatyti patikrinimą atliekantiems pareigūnams, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad R. V. pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka dėl muitinės taisyklių pažeidimų nebuvo baustas, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad R. V. administracine tvarka anksčiau baustas nebuvo, kitų duomenų apie anksčiau R. V. padarytus pažeidimus nėra, jis šiuo metu dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – R. V. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam mažesnę, negu numatyta ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl R. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 1013 Eur bauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, keičiama į 200 Eur baudą. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą, kuriuo R. V. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį 1013 Eurt (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda, pakeisti:
R. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.