Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-966-273/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
2S-966-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21187-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
A. N., G. N.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-966-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21187-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 122.2; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjų A. N. ir G. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1873-429/2015 pagal pareiškėjų A. N. ir G. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, antstolis V. Z., akcinė bendrovė „Kauno energija“, N. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 3-10), kuriame prašė: 1) iškelti pareiškėjams bankroto bylą; 2) administratoriumi paskirti A. P.; 3) nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą reikalingą bankroto procedūroms atlikti bendrai 2 390 Lt sumai; 4) laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 1764 Lt sumai, reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti kartu su išlaikytine; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai yra nemokūs, abu gauna minimalų mėnesinį po 1 030 Lt kiekvienas darbo užmokestį, negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams nuo 2008 m. spalio mėnesio, bendra įsiskolinimų suma 161 481,32 Lt. 2006 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, kurią panaudojo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui butą apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ banko naudai, butą įkeitė. Įsipareigojimus vykdė bankui iki 2008 m. spalio mėn. . Pagrindine priežastimi, kuri lėmė, kad pareiškėjai negalėjo vykdyti kreditoriui AB Swedbank , o po to UAB „Būsto paskolų draudimas“ perimtų įsipareigojimų, pareiškėjai laiko 2008-2009 m. pasaulinę finansų krizę, dėl kurios bankrutavo arba sumažino darbų apimtis bei atleido darbuotojus statybinės firmos, kurių darbuotoju buvo pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) 9, 100 000 Lt vertės, nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. jis nuosavybės teise turėjo žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos paveldėjo, o po to padovanojo giminaičiams, nes sklypai jokios naudos nedavė, o kėlė papildomas išlaidas. Pareiškėjo nuomone, sklypų padovanojimas jo nemokumui jokios įtakos neturėjo, nemokiu jis tapo anksčiau. Pareiškėjai nurodė, kad jie turi kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio naudai antstolio V. Z. kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo 153 595,16 Lt apimtimi bei antstolio patirtos vykdymo išlaidos 1 406 Lt, AB „Kauno energija“, kuriai skolingi 6 480,16 Lt. Pareiškėjai nurodė, kad jų ir dukros būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 764 Lt suma, susidedanti iš 520 Lt maisto produktams, 270 Lt rūbams, buities prekėms, 54 Lt vaistams, 30 Lt sąskaitos papildymui, 90 Lt viešojo transporto bilietams, 200 Lt degalams automobiliui, 600 Lt mokesčiams už būstą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams, kadangi pareiškėjai, padovanodami žemės sklypus, nebuvo sąžiningi kreditorių atžvilgiu, šiuos sklypus galėjo parduoti. Pareiškėjai tokiu būdu sumažino turto dalį, gautomis piniginėmis lėšomis iš sklypų pardavimo būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjai neskiria pakankamai pastangų rasti kitą darbą ir užsidirbti papildomų lėšų.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams. Nurodė, kad tik pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA, o pareiškėjos pradelsta skola yra 147 Lt, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti nemokumo. Pareiškėjas sąmoningais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį, tam, kad jo finansinė padėtis atitiktų nemokumo sąvoką, todėl tokie jo veiksmai, kreditoriaus nuomone, negali būti laikomi sąžiningais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi (t. 2, b. l. 105-116) atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams.

Teismas nustatė, kad tik pareiškėjas bylos nagrinėjimo dieną formaliai atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Pareiškėjas turėjo 161 481,32 Lt įsiskolinimų, iš kurių 61 628,32 Lt skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, o pareiškėja solidariai su sutuoktiniu turi 147 Lt (42,57 Eur) pradelstus draudimo mokėjimus , todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka minėto įstatymo reikalavimų. Teismas nurodė, kad norint konstatuoti, kad pareiškėjai yra visiškai nemokūs, reikalinga įvertinti jų sąžiningumą, nemokumo priežastis, skolinių įsipareigojimų apimtį ir turimo turto vertę bei galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 13 d. padovanojo galimai artimiems giminaičiams jam nuosavybės teise priklausančius penkis žemės ūkio paskirties bei miško paskirties žemės sklypus. Pareiškėjai iš pradžių byloje nurodė, kad padovanotų sklypų vertė yra 16 942,82 Lt, o vėliau 4 790 Lt, remdamiesi VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 1 d. duomenimis. Pareiškėjas dovanojimo sutarčių į bylą nepateikė. Teismas įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas, padovanodamas žemės sklypus giminaičiams, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, kad jo finansinė padėtis atitiktų FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nemokumo reikalavimus, ir tokiu būdu siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tuo pažeisdamas jų interesus, dovanojimo sandorių po jų sudarymo neišviešino viešajame registre, tai padarė tik 2013 m. gruodžio 20 d.. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad padovanoti sklypai yra menkaverčiai. Teismo nuomone, sklypai yra vertingesni, nei nurodyta VĮ Registrų centro sklypų vertė, kuri yra nustatyta sklypų neapžiūrėjus natūroje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo tartis su kreditoriais dėl šių sklypų perleidimo, siekdamas sumažinti įsiskolinimus, tačiau to nedarė. Teismas padarė išvadą, kad penkių žemės sklypų dovanojimo sandoriai turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo kreditorinių įsiskolinimų dengimui ir jų mažinimui, ir tokius pareiškėjo veiksmus teismas pripažino nesąžiningais. Teismas nustatė, kad kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutiko parduoti pareiškėjų įkeistą turtą, tačiau pareiškėjai patys persigalvojo ir nusprendė turimą įkeistą turtą pardavinėti už 130 000 Lt sumą. Teismas laikė, kad pareiškėjai, būdami darbingi, išsilavinę, nebuvo apdairūs ir rūpestingi, neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų lėšų skolų grąžinimui. Teismo vertinimu, nors galimai šiuo metu pareiškėjai ir neturi galimybių sumokėti dalimis kreditorinių įsiskolinimų, tačiau į kreditorių UAB „Kauno energija“ dėl skolos mokėjimo išdėstymo nesikreipė. Teismas, ištyręs įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai atitinka FABĮ sąlygas, kurias nustačius jiems gali būti keliama bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirame skunde pareiškėjai prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti. Pareiškėjai prašė prijungti naujus įrodymus, kurie negalėjo būti prijungti pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas, esant abejonėms dėl pareiškėjų sąžiningumo, privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų iš pareiškėjų ar kitų byloje suinteresuotų asmenų. Teismas neprašė pateikti dovanojimo sutarčių;

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad penki dovanojimo sandoriai turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo kreditorinių įsiskolinimų mažinimui ar dengimui. Padovanoti buvo ne penki sklypai, o penkių sklypų dalys. Pareiškėjai nurodė sandorių sudarymo priežastis bylos nagrinėjimo metu: a) sudėtingas disponavimas sklypais esant bendrasavininkų daugetui ir sudėtingiems santykiams tarp jų; b) sklypų dalys nenešė jokios finansinės naudos dėl prastos žemės kokybės; c) sklypų dalių nuosavybės turėjimas sąlygojo tik neatsiperkančias išlaidas sklypų priežiūrai ir dėl didelio atstumo laiko sąnaudas; d) viešų registrų duomenimis padovanotų sklypų rinkos vertė yra 387,32 Eur (4 790 Lt); e) pareiškėjams buvo žinoma, kad pagrindinis kreditorius nepageidavo įsigyti sklypų dalių, tačiau tai buvo aptarta žodžiu, o ne raštu, o teismas neužklausė paties kreditoriaus; d) net ir pardavus sklypus rinkos kaina, gautos lėšos negalėjo būti esminiu faktoriumi nulėmusiu pareiškėjo nemokumą, nes sklypų dalių rinkos vertės dydis yra ženkliai mažesnis už 25 MMA;

3. Sklypai bendrasavininkiams buvo padovanoti neatlygintinai, tai nėra artimi giminaičiai, giminystės ryšys tarp jų ir pareiškėjų yra tolimas, surinkti giminystės dokumentus yra labai sudėtinga;

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nesikreipė į kreditorių AB „Kauno energija“ dėl skolos išdėstymo. Iš pareiškėjo banko sąskaitos matyti, kad buvo daromi mokėjimo pavedimai, tačiau kvitai neišsaugoti;

5. Teismo išvada, kad pareiškėjai nesikreipė dėl geriau apmokamo darbo, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje pateikti paaiškinimai raštu, kurie įrodo pareiškėjų pastangas rasti papildomą darbą nuo 2014 m. rudens;

6. Teismo nutartis pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja nėra turto, kuris priklausė pareiškėjui, bendrasavininkė; pareiškėja pateikė duomenis apie aktyvias darbo paieškas; teismas nepaneigė pareiškėjų susitarimo paaiškinimo dėl susitarimo su AB „Kauno energija“ dėl mokėjimų išdėstymo; teismas nenurodė, kokie pareiškėjos veiksmai buvo nesąžiningi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo iš esmės pritarė teismo nutartyje nurodytiems motyvams, papildomai nurodė, kad pareiškėjos finansinė būklė neatitinka FABĮ įtvirtintos nemokumo sąvokos, o pareiškėjo finansinė būklė nėra kritinė, be to, nesąžiningų sandorių sudarymas tiesiogiai prisidėjo prie to, kad pareiškėjo finansinė būsena formaliai atitiktų FABĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką. Pareiškėjai turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jų sąžiningumą, kad sandoriai buvo sudaryti ne su artimais giminaičiais, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl šie jų teiginiai yra neįrodyti.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Dėl įrodymų prijungimo

Pareiškėjai atskirajame skunde prašė priimti naujus įrodymus – pareiškėjų dukters N. N. sveikatos knygelės nuorašus. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos tesime, išskyrus išimtis, numatytas CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 338 str.). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustatyta, kad pateiktose sveikatos knygelės kopijose duomenys yra fiksuoti iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjų prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nes šiuos įrodymus pareiškėjai galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą fiziniams asmenims, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje konstatuotas pareiškėjo A. N. nemokumo faktas. Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma yra 61 628,32 Lt (17 848,80 Eur), t. y. viršija 25 MMA (7 500 Eur) (skundžiamos nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyta 300 Eur minimali mėnesinė alga). Byloje dalyvaujantys asmenys pareiškėjo nemokumo fakto neginčija, todėl apeliacinės instancijos dėl šios pareiškėjo atžvilgiu taikytinos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos G. N. pradelstų įsipareigojimų suma yra 147 Lt (42,57 Eur). Pareiškėja kartu su pareiškėju yra solidariai atsakingi pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD030372-1/1261 kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėjos būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo reikalavimo (FABĮ 6 str. 1 d.). Įstatymo nustatyto pagrindo iškelti pareiškėjai bankroto bylą nėra, skundžiamos nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą pareiškėjai G. N. yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Esant įrodytam pareiškėjos nemokumo nebuvimo faktui, jos atveju FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų buvimas ar nebuvimas neturi jokios teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, dėl pareiškėjos sąžiningumo, dėl pareiškėjos galimybių susirasti kitą darbą.

Nesąžiningumas FABĮ prasme suprantamas ne kaip pareiškėjo sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: 1) jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; 2) jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui, paneigiančius skolininko nesąžiningumą, gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pats savo iniciatyva pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui A. N. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu konstravęs pareiškėjo nesąžiningus veiksmus. Išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visetu nustatytų aplinkybių: pareiškėjas iki bankroto bylos padovanojo jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus giminaičiams ir tokiu būdu sąmoningai pablogino savo finansinę padėtį, kad ši atitiktų FABĮ nustatytam nemokumo reikalavimui; pažeidė kreditorių interesus, nes pardavus žemės sklypus gautomis lėšomis ar sklypus perleidus kreditoriams, būtų padengta dalis kreditorių reikalavimų; pareiškėjas neatskleidė tikrosios dovanojimo sandorių kainos, nepateikė sklypų dovanojimo sutarčių, nurodė tik viešajame registre skelbiamą sklypų vertę, kuri pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatitinka realios sklypų rinkos vertės ir yra ženkliai mažesnė už pradiniame ieškinyje nurodytą sklypų vertę; dovanojimo sandoriai išviešinti registre tik praėjus ilgam laiko tarpui. Atskirajame skunde teigiama, kad disponavimas ginčo žemės sklypais buvo apsunkintas dėl bendrasavininkų daugeto, todėl menkaverčių sklypų turėjimas pareiškėjams nebuvo naudingas ir sąlygojo papildomas sklypų priežiūros išlaidas bei laiko sąnaudas dėl didelio atstumo iki sklypų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tinkamas pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo bei nemokumo įvertinimas nėra galimas be realios perleistų žemės sklypų vertės nustatymo. Realią žemės sklypo kainą apsprendžia jo perleidimo sandorio kaina. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo žemės sklypų dovanojimo sutartyse nustatytų aplinkybių dėl sklypų vertės išviešinimas nebuvo naudingas pareiškėjui, todėl sklypų dovanojimo sutartys į bylą nebuvo pateiktos. Kreditoriai, nebūdami šių sandorių šalimis, pateikti dovanojimo sutarčių neturėjo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo, privalėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva išreikalauti iš pareiškėjo ginčo žemės sklypų dovanojimo sutartis, bei tik įvertinęs jose nurodytas sklypų vertes spręsti dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, nebuvo atkleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo dalis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą pareiškėjui naikintina ir šioje dalyje byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Nagrinėjant bylą pakartotinai be jau nurodytų ginčo žemės sklypų dovanojimo sutarčių, būtina išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro apie pareiškėjo ir žemės sklypus įgijusių asmenų S. V. bei R. V. giminystės ryšius sandorio šalių nesąžiningumui įvertinti (CK 6.67 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjai G. N. palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui A. N. panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo A. N. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė