Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

4. Atsakovei pripažinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

5. Paskolos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870–6.880 straipsniai. Paskolos sutartis, priklausomai nuo sutarties šalių ir tikslo bei sutarties turinio, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis arba kartu ir kaip vartojimo kredito sutartis. Byloje nėra ginčo, kad ginčo paskolos sutartis yra vartojimo sutartis. Todėl be paskolos teisinius santykius reglamentuojančių normų, taikytinos ir vartojimo kredito sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos.

6. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai (CK 6.886 straipsnio 4 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog pinigų ar daiktų jis faktiškai negavo arba gavo mažiau arba jog paskolą grąžino.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt, 2023 m. gegužės 12 d. tarp portale registruotų skolintojų, ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei 84 mėnesių laikotarpiui buvo suteikta 21 730,00 Eur paskola, 1 727,53 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitant į ieškovės sąskaitą, o 20 002,46 Eur paskolos sumą (likutį) tiesiogiai pervedant atsakovei į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės pateikta buhalterinė pažyma patvirtina, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo negrąžino 18 428,11 Eur paskolos sumos ir nesumokėjo 991,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos) finansavo savo lėšomis, t. y. ieškovė, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikė ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp skolintojų ir atsakovės, bet ir pati įgijo kreditorės statusą. Kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 18 428,11 Eur negrąžintas vartojimo kreditas, 991,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 1 480,81 Eur sutarties sudarymo mokestis.

8. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

9. Šiuo atveju sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją. Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovei suteiktos kredito sumos, nes atsakovė jai suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

10. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos 13 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 13 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 8 d.) iki sutarties termino pabaigos (2030 m. balandžio 28 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2030 m. balandžio 28 d.), negali viršyti ieškovės nurodomos 7 494,51 Eur sumos. Be to, nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė apskaičiavo 70,30 Eur palūkanų, kurias būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutaretį. Teismo vertinimu, ieškovė apskaičiavo ir įrodė prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 70,30 Eur nuostolių atlyginimas ir 13 procentų dydžio nuostolių atlyginimas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 7 494,51 Eur sumos.

11. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 232,55 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą už visą likusį paskolos terminą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 papunktyje nurodyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 papunktyje nurodyta, kad organizatorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti, kad paskolos gavėjas prieš paskolos grąžinimo terminą sumokėtų <...> visą administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį. Tačiau administravimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kas taip pat konstatuota teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, t. y. sudedant mokėjimo grafike nurodytą administravimo mokesčio dydį nuo 13 iki 17 įmokos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistinas 371,77 Eur administravimo mokestis.

12. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnė priklausanti suma, kuri apima mažesnę. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

13. Pagal ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 papunktį pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos delspinigiai ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovė apskaičiavo 66,00 Eur delspinigius. Tačiau ieškovei reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių, ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, reikalavimas priteisti 66,00 Eur delspinigius netenkintinas, šią sumą įskaičius į priteistinus nuostolius.

14. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2024 m. spalio 17 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 28 837,03 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

16. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 701,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 363,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina advokatės G. K. advokatų kontoros INSTALAW ir ieškovės (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų, advokatės G. K. advokatų kontoros INSTALAW (duomenys neskelbtini) išrašyta 363,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 90 procentų reikalavimų) priteistinas 630,90 Eur žyminis mokestis ir 326,70 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 32,31 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis yra 3,23 Eur, o atsakovei – 29,08 Eur. Tik atsakovei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl iš atsakovės valstybei priteisitinos 29,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

18. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

19. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi buvo nustatytas terminas atsakovei pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, o ieškovei pateikti nuomonę dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovė nepateikė prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui tenkinus ieškinį, ji sprendimo priverstinio vykdymo atveju antstoliui mokės įsiskolinimą dalimis. Atsakovė pateikė Nekilnojamojo registro duomenis, kad nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenis, kad nėra savo vardu įregistravusi transporto priemonių, bei pateikė 2025 m. sausio 15 d. ir 17 d. išrašytas bendros 470,00 Eur sumos sąskaitas faktūras už buhalterines paslaugas už sausio mėn. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi į ieškovę dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis, kad vykdo individualią buhalterinės apskaitos veiklą, jos pajamas per mėnesį sudaro minėta 470,00 Eur suma. Ieškovė prieštaravo tam, kad būtų sudaryta taikos sutartis arba skolos mokėjimas išdėstytas dalimis. Esant tokiai situacijai, teismas mato būtinybę savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

20. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Todėl nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taip pat pažymėtina, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

21. Kaip minėta, atsakovės pateikti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių. Nors atsakovė nurodė, kad jos pajamas šiuo metu per mėnesį sudaro 470,00 Eur, tačiau atsakovė be jos išrašytų sąskaitų faktūrų nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos gaunamų pajamų dydį. Iš byloje esančios paskolos paraiškos, matyti, kad sutarties sudarymo metu atsakovės mėnesinės pajamos buvo 2 482,48 Eur. Todėl ieškovei prieštaraujant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir teismui neturint visų duomenų dėl atsakovės turtinės padėties, teismas neturi pagrindo sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 294 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, kodas 304051511, 18 428,11 Eur (aštuoniolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 11 ct) negrąžintą paskolą, 991,53 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 53 ct) palūkanas, 371,77 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 77 ct) administravimo mokestį, 70,30 Eur (septyniasdešimties eurų 30 ct) nuostolių atlyginimą, 13 procentų dydžio nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (nuo 2024 m. spalio 8 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (iki 2030 m. balandžio 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 7 494,51 Eur sumos, 1 480,81 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 81 ct) sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 837,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 630,90 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų 90 ct) žyminį mokestį ir 326,70 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 70 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,08 Eur (dvidešimt devynių eurų 8 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.