Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal 2012-08-15 paskolos raštelį ieškovė L. U. (Klėmanienė) paskolino atsakovui A. J. 2000 Lt (579,24 Eur), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-09-20 (b. l. 6, L2-2125-674/2018). Pagal 2012-09-21 paskolos raštelį ieškovė L. U. (Klėmanienė) paskolino atsakovui A. J. 500 Lt (144,81 Eur), o atsakovas pagal minėtą paskolos raštelį įsipareigojo grąžinti ieškovei 800 Lt (231,69 Eur) iki 2012-09-20 (b. l. 7, L2-2125-674/2018). 2016-02-04 ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovui, kuria reikalavo grąžinti skolą (b. l. 5). Iš civilinėje byloje Nr. 2-3708-476/2018 esančio žyminio mokesčio kvito matyti, kad ieškovė sumokėjo 14,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7). Iš civilinėje byloje Nr. L2-2125-674/2018 esančio žyminio mokesčio kvito matyti, kad ieškovė sumokėjo 10,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (ginčui aktuali CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-12-31). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nors 2012-08-15 ir 2012-09-21 paskolos rašteliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, tačiau atsakovas A. J. neginčija fakto, kad ieškovė jam paskolino pinigus, tačiau atsakovas teigia, kad pinigus ieškovei yra grąžinęs dar 2012 metais. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad paskolos sumą ieškovei jis yra grąžines pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tokio pobūdžio bylose: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, ką ji ir padarė pateikdama 2012-08-15 ir 2012-09-21 paskolos raštelius (fakto, kad pinigus gavo, ieškovas neginčijo), tačiau neprivalo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovas A. J., atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Byloje nustatyta tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kurią atsakovui A. J. buvo perduota iš viso 2500 Lt (724 Eur) sumai. Paskolos sumos grąžinimo faktą ieškovė neigė, todėl atsakovas privalo įrodyti kad pinigus grąžino.. Šiuo atveju atsakovas neturi ieškovės išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis įvykdė prievolę. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskolą ieškovei L. K. grąžino nepateikė, į teismo posėdį jis neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas paskolos sumos ieškovei grąžinimą įrodinėja savo paaiškinimais pateiktais 2018-03-09 atsiliepime, tačiau pažymėtina, kad šalies paaiškinimai, kai jų patikimai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi atsakovas yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, jo paaiškinimai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto (CPK 185 straipsniai).

22 Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį bei CK 6.873 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl paskolos grąžinimo termino, su ieškove nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai ar iš dalies atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškovės L. K. naudai iš atsakovo priteistina 2500 Lt (724 Eur) negrąžintos paskolos.

Dėl palūkanų priteisimo

24 Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl palūkanų su atsakovu ji nesitarė, tačiau 2019-09-21 paskolos raštelyje numatė, kad A. J., vietoje paskolintų 500 Lt jai grąžins 800 Lt, taip sutarė dėl atlygio už pinigų skolinimą. Iš 2012-09-21 sutarties matyti, kad ieškovė atsakovui A. J. paskolino 500 Lt (86,88 Eur), o atsakovas įsipareigoja iki 2012-10-10 grąžinti 800 Lt (231,69 Eur). CK 6.872 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog sutartis yra atlygintinė. Šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo, o ir neginčijo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovas 2012-09-21 buvo susitarę dėl 300 Lt (86,88 Eur) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurias ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas, atsakovas palūkanų dydžio neginčija, teismas tokio pobūdžio byloje negali peržengti ieškinio ribų, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Lt (86,88 Eur) palūkanų.

26 Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

27 Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas A. J. pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė L. K. pareikšdama ieškinį atsakovui A. J. įgyvendino įstatyme nustatytą teisę pareikšti ieškinį ginant savo pažeistas teises. Ieškovė pateikė byloje įrodymus apie paskolos fakto buvimą, kurio atsakovas neginčijo, todėl atsakovui A. J. kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sumą jis grąžino. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos grąžinimą teismui nepateikė, į posėdį neatvyko ir paaiškinimų nedavė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas nepagrįstai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl toks atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 810,93 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų, 93 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.