Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstruktore, neteista, kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. P. 2021 m. gegužės 15 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Kaltinamoji R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodama parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad - Įvykis įvyko 2021 m. gegužės 15 d., namuose išgėriau ir susipykusi su vyru išvažiavau s automobiliu, tiesiog pabėgau iš namų, kad nesirutuliotų tas pyktis toliau ir mane sustabdė. Žmonės važiuodami pamatė, kad gal važiuodama pakreivojau, todėl jie iš priekio mane sustabdė, atidaviau jiems raktelius. Mano važiavimas buvo trumpas, nuvažiavau apie 8 km. Aš buvau išgėrusi. Sėdant už vairo atrodė, kad esu nedaug išgėrusi, jaučiausi normaliai, nesijaučiau apsvaigusi. Vartojau degtinę su sultimis. Taip pat buvau nevalgiusi, pikta. Važiavau su Škoda Octavia automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra šeimos, daugumą laiko juo naudojasi vyras. Taip pat kada reikia sūnus pasiima. Darbo laiku su automobiliu važinėja vyras. Vietą kur mane sustabdė galėčiau parodyti, o nusakyti nelabai galėčiau, tiesiog tiesus kelias, už Alytaus ženklo. Ten buvo du automobiliai vienas prisigretino iš šono prie manęs ir parodė sustoti, kitas užvažiavo iš priekio. Į numerius neatkreipiau dėmesio, buvo tamsus automobilis. Priėjęs vyriškis pasakė, kad esu pareigūnas ne darbo metu, liepė atiduoti raktelius. Aš juos atidaviau, neprieštaravau. Kitas automobilis sustojo už manęs ir iškvietė policiją. Pirmiausiai buvo nustatyta 2,11 prom., o po valandos 2,15 prom. Po alkoholio pavartojimo iš karto išvažiavau, kadangi įvyko labai rimtas buitinis konfliktas. Norėjau tiesiog pabėgti. Žinoma netoli gyvena mama, tačiau nenorėjau pas ją važiuoti. Po šio įvykio šeimoje viską bandome spręsti, kadangi anksčiau vyras labai gėrė, dabar jau nebegeria, vaikščiojame pas kunigą. Alkoholio dabar visiškai nevartojame, o seniau būdavo, kad pavartojame kaip eiliniai žmonės. Esame abu dirbantys, vaikus užsiauginę ir būdavo situacijų kada išgerdavome. Gal būdavo progos, gal savaitgalį išgerdavome. Išgerdavome po lašelį nuimti įtampą, kadangi sunkus abiejų darbas, įtampa. Vartodavome alkoholį, tačiau tai nebuvo konfliktų sprendimo būdas. Šį kartą gal tai buvo mano sprendimas. Šiuo metu nevartojame. Dabar šeimoje atrodo viskas gerai.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2014 metais už 5 000 Eur šeimos santaupų su sutuoktine R. P. nusipirko automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užregistravo jo vardu. Automobilis jam reikalingas darbui, yra kaip darbo priemonė, todėl prašo automobilį grąžinti. 2021 m. gegužės 15 d. prieš pietus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sutuoktinės kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, matė, kad sutuoktinė buvo susinervinusi. Jis nepastebėjo, ar jo žmona buvo vartojusi alkoholio, nes jos geriant nematė. Gal apie 17-18 val. tarp jo ir žmonos vėl kilo konfliktas. Jis nepastebėjo žmonos būklės, nematė, kad būtų apsvaigusi. Sutuoktinė konflikto metu išėjo į kiemą. Jis matė, kad ji apie 18 val. kažkur išvažiavo jų automobiliu Skoda Octavia. Kur, kokiu tikslu išvažiavo žmona, ji jam nesakė. Jis nepastebėjo, kad R. P. vairavo neblaivi. Apie tai, kad sutuoktinė sulaikyta neblaivi vairuojant jų automobilį, sužinojo tik 2021 m. gegužės 15 d. vakare.

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 18.30 val. su vyru M. B. važiuojant keliu Kaunas-Prienai-Alytus, link Kauno, prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. Automobilis pavojingai manevravo, važinėjo po visą eismo juostą, vinguriavo po kelią, išvažiuodavo į šalikelę. Eismas buvo intensyvus. Kilo įtarimas, kad automobilį vairuoja neblaivus ar galimai apsvaigęs vairuotojas. Paskui juos kitu automobiliu važiavo draugai, kuriems ji paskambino ir paprašė aplenkti šį automobilį. Nusprendė, kad Skoda Octavia vairuotojas neblaivus, todėl 18.26 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paaiškino situaciją. Paskui šį automobilį važiavo apie 2 kilometrus. Automobilis Skoda Octavia ir toliau važinėjo po kelią, važiavo tai viduriu kelio, tai kelkraščiu. Kuomet kelyje nesimatė priešais atvykstančių automobilių, M. B. susilygino su tuo automobiliu ir tada pamatė, kad už vairo yra moteris. Ji atidarė automobilio langą ir vairuotojai parodė gestus, kad sustoti kelkraštyje. Skoda Octavia automobilio vairuotoja kelkraštyje sustojo. Kokia tai vietovė, ji nežino. M. B. išlipo iš automobilio ir iš karto nuėjo link tos moters, paprašė duoti automobilio raktelius, pasakė, kad ji neblaivi vairuoja. Moteris buvo rami, sutiko, sakė, kad po konflikto su vyru sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie pasakė, kad išvietė policiją ir dabar reikia laukti pareigūnų. Pagal bendrą išvaizdą matėsi, kad vairuotoja galimai apsvaigusi, ji elgėsi neadekvačiai. Moteris visą laiką sėdėjo savo automobilyje, ją visą laiką matė. Sustabdyta moteris automobilyje alkoholio nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams, jie perdavė automobilio Skoda Octavia raktus, pateikė savo duomenis ir nuvažiavo į Kauną (b. l. 35 – 36).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu J. A., pagal iš anksto patvirtintą grafiką Prienų rajone. Apie 18.30 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budinčio pareigūno per radijo ryšį gavo pranešimą ir nurodymą vykti į Prienų r. sav., link Alytaus, kadangi kelyje Kaunas-Prienai-Alytus žmonės sustabdę automobilį Skoda, kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Važiuojant keliu Kaunas-Prienai-Alytus, Mardosų k., Prienų r. sav., kairiajame kelkraštyje (žiūrint nuo Prienų) pamatė stovintį automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad prie automobilio Skoda Octavia stovėjo apie penki žmonės, tiksliai neprisimena. Automobilio Skoda Octavia, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris. Įvykio vietoje buvę žmonės paaiškino, kad važiavo paskui šį automobilį, t. y. Skoda Octavia, automobilis vinguriavo po kelią, išvažiuodavo į kelkraštį, todėl jie susilygino su šiuo automobiliu ir parodė ranka, kad vairuotoja sustotų. Skoda Octavia sustojo kelkraštyje. Priėję prie šio automobilio, pamatė, kad vairuotoja yra neblaivi. Ištraukė automobilio užvedimo raktelį ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Liudytojai taip pat patvirtino, kad po sustabdymo, Skoda Octavia vairuotoja alkoholio nevartojo. Skoda Octavia vairuotojos paprašė išlipti iš automobilio. Akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus jos duomenų, ji prisistatė, kad yra R. P.. Paklausus, ar ji yra vartojusi alkoholio, P. pripažino, kad yra gėrusi. Iš pradžių vairuotoja sakė, kad automobilio nevairavo, bet po to greitai pripažino, kad vairavo automobilį Skoda Octavia. Alkoholio matuokliu, patikrino jos neblaivumą ir pirmo tikrinimo metu 18.53 val. vairuotojai buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 19.08 val. - 2,15 promilių neblaivumas. R. P. sutiko su tikrinimo rezultatais (b. l. 38 – 39).

7. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), pranešėja D. B. sustabdė automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtariant, kad vairuotoja yra neblaivi. Atvykę policijos pareigūnai automobilio Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai R. P. alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu 18.53 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 19.08 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 5).

8. Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad pirmo tikrinimo metu 18.53 val. R. P. nustatytas 2,11 promilės, antro tikrinimo metu 19.08 val. - 2,15 promilės girtumas. Jai taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais R. P. sutiko (b. l. 29).

9. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13, 15 – 19).

10. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, jog liudytoja D. B. pateikė dvi nuotraukas, kuriose užfiksuotas šalikelėje stovintis šviesios spalvos automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio vairo sėdi moteris, priešais taip pat šalikelėje stovi automobilis Audi (b. l. 40, 41).

11. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamosios prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2021 m. gegužės 15 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamoji R. P. būdama neblaivi sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir važiavo Prienų kryptimi, neturėdama kelionės tikslo ar maršruto norėdama tiesiog važiuoti toliau nuo manų po įvykusio žodinio konflikto su sutuoktiniu, kol ją sustabdė iš paskos važiavęs automobilis, ir iškvietus policijos pareigūnus šie vairuotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 2,11 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamoji tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais R. P. tyčia apsvaigusi nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

14. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

15. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

16. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

17. Kaltinamoji R. P. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą motinos A. R. atsakomybei, kadangi motina gali daryti jai teigiamą įtaką.

18. Prokurorė sutiko dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą. Prašo teismo uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – dvejiems metams, konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padaryta nusikalstama veika.

19. Byloje yra pateiktas laiduotojos A. R. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja A. R. sutiko laiduoti už kaltinamąją R. P.. Prie prašymo pateikti duomenys patvirtina, kad laiduotoja yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Laiduotojos paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad laiduotoja dirbo (duomenys neskelbtini), turi pedagoginių ir psichologinių žinių, šiuo metu yra pensininkė, su dukra gražiai sutaria, dukra ją gerbia, ji daro ir gali daryti jai teigiamą poveikį, prašė R. P. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

20. Iš R. P. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji teisiama pirmą kartą (b. l. 68 – 69), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka bausta keturi kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65 – 67), dirba (b. l. 64), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 63), įrašyta psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše (b. l. 72), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 76). Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti R. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei.

21. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamoji R. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, žala nepadaryta, neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja A. R. sutinka laiduoti už kaltinamąją, ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas, prokurorei neprieštaraujant, teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji R. P. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. R. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

22. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

23. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014).

24. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. P. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, neteista, 4 kartus bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti R. P. reikalinga nuvykti į darbą, taip pat dirbant. Taip pat vertina tai, kad šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio, neteisėti R. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkės sveikatai ar net gyvybei.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, siekiant pataisyti R. P. elgesį ir užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, tikslinga R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Specialios teisės atėmimo 1 metų 6 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo R. P. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 90 – 91).

26. Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

27. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

29. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

30. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

31. Nagrinėjamoje byloje automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajai R. P. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamosios sutuoktinio A. P. vardu (b. l. 57). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. nurodė, kad automobilis jam reikalingas darbui, yra kaip darbo priemonė, todėl prašo automobilį grąžinti. Teisiamojo posėdžio metu pateikta automobilio nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad nuo 2014 m. A. P. nuomoja automobilį savo darbdaviui.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, A. P. vardu registruotas automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių A. P. ir R. P. bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. P. sutuoktinis žinojo, kad jo žmona neblaivi vairuoja automobilį, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtis nežinojo, kad šeimos automobilis žmonos buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad R. P. automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui, panaudojo uždraustai veikai daryti, t. y. darydama nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo šeimos turtą, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) BK 72 straipsnio prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/20211, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi tas faktas, kad automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. P. ir jos sutuoktiniui A. P., ir kad automobiliu naudojasi ne tik ji pati, bet ir jos sutuoktinis, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, dėl ko automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atiduotas saugoti A. P. (b. l. 28), yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

34. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pažymėtina, kad taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-287-1073/2018). Šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų aiškiai netikslingas ir neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas natūra gali būti netaikomas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra būtina tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

V. Kiti proceso klausimai

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

36. Kaltinamajai R. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88 – 89, 90 – 91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-651-1060/2021 nutraukti.

Skaičiuoti laidavimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. P. vardu registruotą automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti A. P..

Palikti galioti R. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Išaiškinti R. P., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.