Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) – A. B. pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaikų ir tėvų atskyrimo nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ieškovė grindžia tuo, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus teisininkė S. P. buvo susitarusi su Kauno apylinkės teismu iškelti privataus kaltinimo bylą liudytojams, be to, ji yra susitarusi su Kauno prokurorais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas pažymi, kad nušalinimo pareiškimas visam teismui in corpore, t. y. be išimties visiems tam tikrame teisme dirbantiems teisėjams yra laikomas ekstraordinarine (išimtine) proceso dalyvio teise, kuria galima naudotis tik tuomet, kai: 1) esama absoliučių nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, kurių baigtinis sąrašas yra išvardintas LR CPK 65 str. 1 d. 1-6 punktuose; 2) kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo. Nagrinėjamoje byloje absoliučių Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos, nenurodo jokių pagrindų ir nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo T. R. nešališkumu ir/ar objektyvumu.

Kauno apygardos teismo pirmininkas akcentuoja, jog ieškovės subjektyvus nenoras, kad byla būtų nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, nesudaro pagrindo nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Tai pat pažymėtina, jog sutinkamai su LR Konstitucija ir LR teismų įstatymu teisingumą vykdo teismai, o ne Vaiko teisių apsaugos specialistai ar prokurorai. Be to, kiekvienas teisėjas yra asmeniškai atsakingas už priimtą sprendimą, ir neturi pasiduoti jokiems išorės spaudimams, jei net ir tokie būtų. Iš kitos pusės, bet kuriems asmenims yra neleidžiama kištis į teisėjo darbą, siekiant jį paveikti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jei ieškovei tokie faktai yra žinmi, ji turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, o ne reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui.

Todėl ieškovės pareiškimas vertintinas kaip deklaratyvus, ir nesudaro jokio pagrindo jį tenkinti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1 d., 290-292 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (ieškovės) – A. B. pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaikų ir tėvų atskyrimo nagrinėjimo atmesti.

Bylą nagrinėjimui grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.