Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-778-601/2017 ir pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. kovo 21 d. gautas pareiškėjos (apeliantės) A. I. nušalinimo pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-778-601/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas yra šališkas, jame dirbantys teisėjai ignoruoja pareiškėjos nurodytus faktus, susijusius su jos sūnaus tėvo A. B. elgesiu jų vaiko atžvilgiu. Be to, tiek atsakovas A. B., tiek jo atstovė galimai turi ryšių su valstybės institucijose dirbančiais asmenimis.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą kaip vienintelę instituciją, vykdančią teisingumą (Konstitucijos 30, 109 straipsniai). Taigi asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą visų pirma yra konstitucinė teisė. Ši teisė taip pat yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), 6 straipsnyje. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. O CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.).

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. I. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia tuo pagrindu, jog Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai žino, kad jos sutuoktinis A. B. su jų sūnumi netinkamai elgiasi, tačiau elgiasi šališkai ir dėl to nesiima veiksmų. Be to, pareiškėjos, teigimu, atsakovas A. B. ir jo atstovė galimai yra susiję su valstybės institucijose dirbančiais asmenimis.

Pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų (ne)veikimu, nesant konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius, susijusius su A. B. elgesiu jų sūnaus atžvilgiu, taip pat konkrečių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėti paskirto teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą, kadangi nušalinimo pareiškimas grindžiamas ne konkretaus teismo teisėjų elgesiu, realiais faktais, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjų šališkumo, tačiau pareiškėjos nuogąstavimais, susijusiais su jos buvusio sutuoktinio elgesiu.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Pareiškėjos nušalinimo pareiškime nurodyti argumentai, kad atsakovas A. B. ir/ar jo atstovė J. S. pagal pavedimą galimai turi ryšių Įvaikinimo tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, ar jo atstovė baigusi magistrantūros studijas Mykolo Romerio universitete, kuriame dėsto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, ar, kad pareiškėjas galimai giminystės ryšiais susijęs su prokuroru V. B., taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Nušalinimo pareiškime ryšių, sudarančių prielaidas kilti abejonėms dėl tinkamo ir teisėto Kauno apygardos teismo bylos išnagrinėjimo, pareiškėja nenurodo ir nedetalizuoja. Pabrėžtina, kad pagrindą nušalinti teisėją sudarytų ne bet koks teisėjo ryšys su byloje dalyvaujančiais asmenimis, o artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Tačiau nušalinimo pareiškime nenurodyti nei bylą paskirto nagrinėti, nei kitų Kauno apygardos teismo teisėjų ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis ir/ar jų atstovais. Atsižvelgiant į tai, kad A. I. nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes dėl galimų nurodytų asmenų ryšio, laikytina, kad aptartos aplinkybės dėl kurių pareiškėja nepasitiki teismu, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Kauno apygardos teismo teisėjus – nenurodyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-778-601/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-778-601/2017 nagrinėjimo netenkinti.