Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo A. G. administracinio teisės pažeidimo byla, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-10-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-09-08 apie 10.30 val., dirbdama I. G. agentūroje „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apgaulės būdu iš G. R. užvaldė 130 lt, tai yra G. R. akivaizdoje paskambino tariamam pigiai Mažvydo al. esančio nuomojamo buto savininkui ir susitarė dėl buto apžiūros. Dėl šios priežasties G. R. su agentūra pasirašė sutartį ir sumokėjo 130 Lt už tariamai suteiktas paslaugas. Tokiu būdu A. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog A. G. dirbdama I. G. IĮ užsiimančia butų nuoma iš anksto žinodama ir neįsitikinusi, klientams pateikinėja surinktą informaciją iš spaudos, interneto ir parduotuvių skelbimų lentų apie nuomojamus butus, neturėdama jokių sąsajų su nuomojamo buto savininku ir už tokią informaciją imdama mokestį, ko pasekoje G. R. paslauga nebuvo suteikta, už kurią buvo paimtas 130 Lt mokestis. Todėl mano, kad A. G. veikoje yra viena iš sudedamųjų dalių LR ATPK 50 str. , t.y. sukčiavimas. A. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra tyčinis, kadangi ji suvokė, jog pasisavindama G. R. 130 Lt už nepatvirtintą informaciją sukčiavo. Nors teismo posėdžio metu G. R. 130 Lt mokestis buvo grąžintas, tačiau tai nesudaro preteksto administracinę bylą nutraukti nesant sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Institucija apeliaciniu skundu kelia A. G. kaltės klausimą dėl ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, įrodymų vertinimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant A. G. veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 50 str. numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 50 str. numatytas pažeidimas yra tyčinis, t.y. asmuo suvokia, kad grobiamas turtas priklauso savininkui, o jis neturi teisės turto valdyti, bet paprastai savanaudiškų motyvų skatinamas, siekia turtą pasisavinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodė, kad byloje administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G., liudytojos I. G. parodymais, iš dalies G. R. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-09-08 G. R. ir nekilnojamojo turto nuomos agentūra „XXX“ pasirašė sutartį, kuria agentūra įsipareigojo tarpininkauti G. R. išsinuomojant būstą, numatytas agentūros 130 Lt tarpininkavimo mokestis. A. G. paaiškino, o liudytoja I. G. patvirtino, kad 130 Lt G. R. sumokėjo įmonei už tarpininkavimą, klientui buvo suteikiama informaciją apie tuo metu laisvus butus nuomai, ką patvirtina ir bylos medžiagoje esanti informacija, kurioje nurodyti būsto duomenys, adresai, kontaktinis telefono numeris, nuomos kaina. A. G. teismui pateikta įvykio versija nėra nuginčyta patikimais ir neabejotinais įrodymais. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. G. būtų siekusi apgaulės būdu užvaldyti G. R. turtą – pinigines lėšas. A. G., kaip nekilnojamojo turto nuomos agentūros darbuotoja, pasirašė tarpininkavimo sutartį su įmonės klientu, suteikė turimą informaciją apie tuo metu nuomojamą būstą. Esant tokioms aplinkybėms bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžė, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikė, kad A. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad nėra neabejotinai įrodyta, jog A. G. turėjo tyčią apgaule užvaldyti G. R. priklausančius 130 Lt. ir sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytais argumentais bei motyvais bei jų nekartoja. Todėl konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byla A. G. nutraukta pagrįstai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.