- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- A2.2.-4383-718/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03896-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei ir Ritai Bružinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietės, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2014-10-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-09-08 apie 10.30 val., dirbdama I. G. agentūroje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu iš G. R. užvaldė 130 lt, tai yra G. R. akivaizdoje paskambino tariamam pigiai Mažvydo al. esančio nuomojamo buto savininkui ir susitarė dėl buto apžiūros. Dėl šios priežasties G. R. su agentūra pasirašė sutartį ir sumokėjo 130 Lt už tariamai suteiktas paslaugas. Tokiu būdu A. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.
Teismo posėdyje A. G. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad dirba I. G. individualioje įmonėje, kuri užsiima būsto nuomos paieška. G. R. yra agentūros klientas, su juo bendravo kelis kartus. G. R. buvo teikiama informacija apie nuomojamus butus. 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, G. R. atėjo į agentūrą, buvo išgėręs, pradėjo jai, A. G., reikšti pretenzijas. Ji, A. G., bandė klientą nuraminti, sakė, kad gali suteikti informaciją apie kitus nuomojamus butus. G. R. nereagavo, tada jį perspėjo, kad su juo nebendraus. Tada G. R. griebė jos mobilaus ryšio telefonus ir iš agentūros pabėgo. Ji, A. G., parašė pareiškimą policijai. Agentūrai yra mokamas tarpininkavimo mokestis, imant pinigus yra išrašomas kasos pajamų orderis. Būtent tarpininkavimo mokestis ir buvo paimtas iš G. R.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pinigų suma, tai yra 130 Lt, buvo sumokėta ne jai, A. G., asmeniškai, bet agentūrai kaip tarpininkavimo mokestis. Mano, kad agentūra paslaugas G. R. teikė tinkamai. Nežinojo, kad G. R. norimo buto nuomos kaina pasikeitė.
Apklaustas nukentėjęs asmuo G. R. parodė, kad pamatė dienraštyje skelbimą apie Miško rajone esančio buto nuomą. Kadangi šis variantas tiko, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas į skambutį neatsiliepė. Po kurio laiko gavo SMS pranešimą, kad tai yra agentūros kontaktinis numeris. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) agentūrą buvo informuotas, kad jį dominantis butas dar nėra išnuomuotas, ir kad reikės sumokėti 150 lt tarpininkavimo mokestį agentūrai. Kadangi tiek pinigų neturėjo, susitarė, kad mokės 130 Lt. Kadangi jam netiko buto šildymas, agentūra nuomai pasiūlė kitą butą, esantį Mažvydo al. Su agentūra pasirašė sutartį ir sumokėjo 130 lt tarpininkavimo mokestį. Skambino šio buto savininkui, tačiau į skambutį niekas neatsiliepė, o nuvažiavus į Miško rajone esantį butą, paaiškėjo, kad tas vieno kambario butas išnuomotas, tačiau yra dviejų kambarių butas tame pačiame name, tačiau jo nuomos kaina ne 250 Lt, kaip nurodė agentūra, o 380 Lt. Tokia kaina jo, G. R., visiškai netenkino. Tada nuvažiavo į agentūrą ir pareikalavo grąžinti pinigus, nes pasijuto apgautas. Agentūros darbuotoja skambino buto, esančio Mažvydo al., savininkui, tačiau jam prisiskambinti nepavyko. Agentūros darbuotoja A. G. pažadėjo surasti kitą butą, tačiau jis nesutiko ir supykęs paėmė du šios darbuotojos telefonus, iš agentūros pasišalino.
Šalies argumentai
G. R. Klaipėdos m. 1-ajam policijos komisariatui pateiktame 2014-09-22 pareiškime nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 4).
Apklausta liudytoja I. G. parodė, kad yra individualios įmonės, užsiimančios butų nuoma, savininkė. Įmonė tarpininkauja išnuomojant būstą A. G. yra jos darbuotoja. Su G. R. bendravo vieną kartą, suteikė jam informaciją apie nuomojamus butus, nurodė jų adresus. Grąžinti pinigus klientas nereikalavo. Sutinka G. R. grąžinti pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios sutarties matyti, kad 2014-09-08 G. R. su nekilnojamojo turto nuomos agentūra (duomenys neskelbtini) pasirašė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią agentūra (duomenys neskelbtini) įsipareigoja tarpininkauti nuomai, tai yra padeda išsinuomoti G. R. butą. Už agentūros tarpininkavimą mokamas 130 lt mokestis. Agentūra įsipareigoja ieškoti butą 20 kalendorinių darbo dienų, bet neatsako už pokalbio rezultatus su nuomotoju (b.l. 5). Prie sutarties pridėta informacija apie nuomojamus butus (b.l. 7).
Kasos pajamų orderio kvitas Nr. BW 490 patvirtina, kad G. R. 2014-09-08 už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 130 Lt (b.l. 6).
ATPK 50 str. nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė padarius pažeidimą turi būti įrodyta. ATPK 50 str. numatytas pažeidimas yra tyčinis, t.y. asmuo suvokia, kad grobiamas turtas priklauso savininkui, o jis neturi teisės turto valdyti, bet paprastai savanaudiškų motyvų skatinamas, siekia turtą pasisavinti.
Byloje administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G., liudytojos I. G. parodymais, iš dalies G. R. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-09-08 G. R. ir nekilnojamojo turto nuomos agentūra (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį, kuria agentūra įsipareigojo tarpininkauti G. R. išsinuomojant būstą, numatytas agentūros 130 Lt tarpininkavimo mokestis. A. G. paaiškino, o liudytoja I. G. patvirtino, kad 130 Lt G. R. sumokėjo įmonei už tarpininkavimą, klientui buvo suteikiama informaciją apie tuo metu laisvus butus nuomai, ką patvirtina ir bylos medžiagoje esanti informacija, kurioje nurodyti būsto duomenys, adresai, kontaktinis telefono numeris, nuomos kaina.
Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. būtų siekusi apgaulės būdu užvaldyti G. R. turtą – pinigines lėšas. A. G., kaip nekilnojamojo turto nuomos agentūros darbuotoja, pasirašė tarpininkavimo sutartį su įmonės klientu, suteikė turimą informaciją apie tuo metu nuomojamą būstą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
A. G. teismui pateikta įvykio versija nėra nuginčyta patikimais ir neabejotinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 2014-09-08 A. G. turėjo tyčią apgaule užvaldyti G. R. priklausančius 130 Lt. Teismo posėdžio metu agentūros savininkė grąžino G. R. 130 litų. Kaip minėta, asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai pažeidėjo naudai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neįrodyta. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Remiantis aptartais įrodymais, daroma išvada, kad A. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu, vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas
n u ta r i a:
A. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.