Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Kelmės rajono sav., šeiminė padėtis nevedęs, išsilavinimas-pagrindinis, dirba pas ūkininką A. B., darbininkas, teistas vieną kartą 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimąas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. liepos 17 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia kairės rankos kumščiu ne mažiau 2 kartus sudavė į veido sritį savo patėviui A. V., dėl ko jis nugriuvo ant grindų, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neatsimena tikslios dienos. Paaiškino, kad jie abu tiesiog buvo išgėrę ir apsižodžiavo. Jis nesusivaldė ir sužalojo. Viskas kaip buvo pasakyta prokurorės. Sudavė į veidą, jis kairiarankis. Oda nubrozdinta, antakyje buvo muštinė žaizda. Iškvietė policiją ir jį suėmė. Su nukentėjusiuoju bendrauja, susitaikė. Ligonių kasai neatlygino žalos, pripažįsta žalą ir pažada atlyginti. Labai blogai vertina savo elgesį. Jeigu išgeria ir nuotaikos nėra smurtauja. Pirmą kartą taip su patėviu. Daugiau nesmurtavo su patėviu. Kartu patėvis gyvena 8 metai. Girtumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Pradėjo lankytis smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoja alkoholio, labai gerai sekasi, dirba ir gerai jaučiasi. Mano tokių įvykių daugiau nebus. Per tuos mėnesius kai neturėjo darbo, gyvenimas buvo kitoks. Kai pradėjo dirbti neturi kada gerti ir kitaip galvoja apie gyvenimą. Jį labai palaiko darbdavys ir kolegos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, jų nepakeitė ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Apie 8 metus gyvena kartu su I. S., jie sugyventiniai, veda bendrą ūkį, viskuo bendrai dalijasi. Bendrų vaikų neturi. Su jais kartu gyvena ir I. S. sūnus E. D. iš ankstesnių jos santykių. Su E. D. sutaria gerai, kai E. D. būna neblaivus kartais žodžiu sukonfliktuoja dėl kokių nereikšmingų buitinių dalykų, bet šiaip viskas gerai. 2025 m. liepos 16 d. apie pietus, tikslaus laiko nežino, jis pradėjo vartoti alkoholį namuose su I. S.. Gėrė alų ir degtinę. Kiek išgėrė neprisimena. E. D. namuose tada nebebuvo. Jis buvo kažkur išėjęs. Alkoholį su I. S. vartojo jau nuo 2025 m. liepos 13 d.. 2025 m. liepos 16 d. antroje dienos pusėje, tikslaus laiko neprisimena, į namus grįžo E. D., kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis taip pat jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kur E. D. vartojo alkoholį ir su kuo, jis nežino. Iš pradžių jokio konflikto nebuvo. E. D. su jais alkoholio nevartojo. Pamena, kad po kurio laiko, tiksliai kiek valandų buvo neprisimena, jis buvo miegamajame, žiūrėjo televizorių, kai išgirdo, kad virtuvėje I. S. žodžiu konfliktuoja su E. D.. E. D. labai šaukė ant I. S. ir kaltino, kad ji pasiėmė jo telefoną. Nei jis, nei I. S. E. D. telefono neturėjo, kur jis buvo nežino. Tik po kelių dienų E. D. savo telefoną, kiek žino, rado pas kaimyną. Apie tai, kad rado savo telefoną, šis papasakojo I. S.. Įvykio metu E. D. šaukiant, I. S. atėjo pas jį į miegamąjį, o jis nuėjo į virtuvę pas E. D. ir pasakė jam, kad šis nutiltų ir nešauktų. E. D. jau ruošėsi eiti į tą kambarį, kur buvo I. S., tačiau jis E. D. per krūtinę abiem rankomis apkabino ir neleido jam eiti pas ją. Mano, kad šis norėjo sumušti savo motiną, atrodė labai agresyvus ir neprognozuojamas, labai šaukė. Jis šį apglėbdamas fizinio skausmo jam sukelti negalėjo. Jis E. D. tik laikė, bet stipriai jo nespaudė. Jis E. D.apkabino iš priekio, jo rankas prispaudė jam prie kūno. E. D. išsinėrė iš jo rankų ir ranka sudavė jam į veido sritį nemažiau du kartus. Kiek tiksliai kartų sudavė, jis neprisimena, viskas įvyko labai greitai. Kodėl atvykusiems pareigūnams sakė, kad sudavė nemažiau 5 kartus, neprisimena. Bet šiandien, būdamas blaivus, gali pasakyti, kad E. D. jam sudavė nemažiau 2 kartus. Ar sudavė su kumščiu, ar delnu, neprisimena. Su kuria ranka sudavė, jis neprisimena. Skausmą dešimties balų sistemoje vertina 5 balais. Nuo suduotų smūgių jis prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant grindų. Jis neprisimena, ar nugriuvo veidu ar nugara į grindis. Ar kažkur trenkėsi griūdamas neprisimena. Namuose tuo metu buvo tik I. S., kiek ji matė įvykio jis nežino, neprisimena. Daugiau nieko namuose nebuvo, buvo tik jie trys, t. y. jis, I. S. ir E. D.. E. D. nusirideno nuo jo, o jis nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Tuo metu I. S., iškart po įvykio, skambino bendruoju pagalbos telefonu. Daugiau su E. D. nekonfliktavo, nekalbėjo. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Kelmės ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą prie kairio antakio. Daugiau į jokią gydymo įstaigą nevyko. Po šio įvykio jam taip pat buvo atsiradusios kraujosruvos po abejomis akimis, kraujavo veidas. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes nori su E. D. susitaikyti. Jis yra jo sugyventinės sūnus, jie kartu gyveno iki įvykio. Šiuo metu E. D. gyvena kažkur kitur, į namus pas juos negrįžta. Pranešimą apie teisę pareikšti civilinį ieškinį gavo, civilinio ieškinio nereikš. V. N. 2025 m. liepos 16 d. pas juos nebuvo atėjęs, su juo alkoholio nevartojo, jį pažįsta, jis yra jo kaimynas. Su E. D. 2025 m. liepos 16 d. dėl telefono jis nekonfliktavo, E. D.jam paskolinęs telefono nebuvo. Jis įvykio metu E. D. už kaklo suėmęs nebuvo. Ar trenkėsi į krosnį neprisimena. Jis E. D. jokių smūgių nesudavė, prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Tai pirmas kartas kai E. D. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Anksčiau jis nėra jam sudavęs jokių smūgių (b. l. 31-32).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 10 metų gyvena kartu su A. V.. Yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, viskuo bendrai dalijasi. Bendrų vaikų neturi. Su jais kartu gyvena jos sūnus E. D. iš ankstesnių santykių. Ji žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime E. D. yra įtariamasis, žinodama jo procesinę padėtį sutinka papasakoti apie įvykį, ką prisimena. Su E. D. sutaria gerai, kai jis būna blaivus. Būdamas blaivus jis yra darbštus ir geras sūnus. Kai E. D. būna neblaivus, jis būna agresyvaus būdo, dažnai žodžiu konfliktuoja. Apie įvykio aplinkybes parodo, kad 2025 m. liepos 16 d. apie pietus, tikslaus laiko nežino, pradėjo vartoti alkoholį namuose su A. V.. Gėrė alų ir degtinę. Kiek išgėrė neprisimena. E. D. namuose nebebuvo, kur jis buvo išėjęs, ji nežino. Jis yra pilnametis. Patikslina, kad alkoholį su sugyventiniu vartojo jau nuo 2025 m. liepos 13 d.. 2025 m. liepos 16 d. antroje dienos pusėje, vakarop, tikslaus laiko neprisimena, į namus grįžo E. D.. Jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo ir piktas, kabinėjosi žodžiais dėl visokių smulkmenų. Kur E. D. vartojo alkoholį ir su kuo ji nežino. Ji taip pat jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, momentais įvykio aplinkybių neprisimena. Iš pradžių jokio konflikto nebuvo. E. D. su jais alkoholio nevartojo ir išvis nėra kartu su jais vartojęs alkoholinių gėrimų. Pamena, kad po kurio laiko, tiksliai kiek valandų buvo neprisimena, ji išgirdo kaip E. D. virtuvėje šūkauja. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir tada E. D. pradėjo ją kaltinti, kad ji paslėpė jo telefoną. Nors iš tikrųjų ji jo telefono neturėjo ir nežinojo kur jis yra. Tuo metu A. V. miegamajame žiūrėjo televizorių. Ji pradėjo žodžiu konfliktuoti su E. D. ir sakė jam, kad jo telefono ji neėmė. Tik kitą dieną ji sužinojo, kad E. D. savo telefoną paliko pas kaimyną V. N.. Ji išsigando E. D., bijojo, kad jis jai nieko nepadarytų, todėl nuėjo pas A. V. į kambarį. Tuo pat metu A. V. nuėjo į virtuvę pas E. D.. Kaip viskas vyko toliau neprisimena. Ji pasiėmė savo telefoną ir pasakė E. D., kad iškvies policiją. Tuomet E. D. pagriebė iš jos jos telefoną, metė jį į sieną ir po to sutrypė su koja. Šiuo metu jos telefonas yra neveikiantis, dėl jo pretenzijų neturi. E. D. tada puolė link jos, nežino ką jis norėjo jai padaryti, tačiau A. V. stojo tarp jų ir apkabinęs per krūtinę E. D., jo neprileido prie jos. Mano, kad A. V. negalėjo sukelti E. D. fizinio skausmo. Kai A. V. sulaikė E. D., ji pasiėmė savo kitą telefoną ir išėjo į lauką bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kas vyko toliau tarp jų, ji nematė. Ar buvo suduoti smūgiai A. V. ji nematė, ar jis buvo nugriuvęs ant žemės ji nematė. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu ji pasakė, kad yra sužalotas žmogus, ką daugiau kalbėjo neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi ir neblaivi. Gali būti, jog paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą pateikė netikslią informaciją, kadangi buvo neblaivi ir susijaudinusi. Kas vyko toliau neprisimena, jai atrodo, kad į kambarį nebegrįžo, laukė pareigūnų ir su jais parėjo į kambarį. Po šio įvykio matė, kad A. V. veidas kraujuoja, prakirstas antakis, po abejomis akimis patinę. Policijos pareigūnai sulaikė E. D., o A. V. medikai išsivežė į ligoninę. Šiuo metu E. D. gyvena kažkur kitur, į namus pas juos negrįžta. V. N. 2025 m. liepos 16 d. pas juos nebuvo atėjęs, su juo alkoholio nevartojo, jį pažįsta, jis yra jos kaimynas. Ar A. V. buvo suėmęs E. D. už kaklo nematė. Ar A. V. sudavė kokius smūgius E. D. nematė, mano, kad tikrai nesudavė, nes jis gan lėtas. Tai pirmas kartas, kai E. D. naudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu. Anksčiau jis nėra nei jai, nei A. V. sudavęs jokių smūgių (b. l. 88-89).

Įvykio suvestinėje iš PRĮR nurodyta, kad "SMURTAS, ASMUO SULAIKYTAS. Prieš 2 val. pranešėjos vyrą 55 m. kaime kažkas užpuolė. GMP reikia. Prakirstas antakis, veidas sutinęs, kyla temperatūra. Kur viskas įvyko ir kas buvo užpuolikai pranešėjos vyras nesakė. Daugiau informacijos nesuteikė. Inf GMP, AVPK. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-07-17 00:57, BPCID=95512955462, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Nekalbėjo, fone girdėjosi konfliktas, šūkavimai. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-07-17 01:13, BPCID=95512956008, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Nesulaukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-07-17 01:17, BPCID=95512956220, Pranešėjo numeris: 37068287132. PAPILDYMAS gautas 03:00 val. iš slaugytojos P. apie tai, kad GMP iš namų į VšĮ Kelmės rajono ligoninės priėmimo skyrių 02:22val. atvežė A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini), girtumas 2,89 promilių. Sumušė posūnis, gydomas ambulatoriškai (b. l. 8-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas senoviško stiliaus mūrinis namas iš gelsvų plytų, prie kiek pravirų rudos spalvos durų matomi betoniniai laipteliai, vedantys į namo įėjimą. Įėjus pro rudas, medines duris matomas prieškambaris, kuriame matomos medinės rudos spalvos grindys, priekyje minkštas kampas, bei benzininis pjūklas, dešiniau matomos baltos spalvos medinės durys vedančios į kambarį, prie pat įėjimo matomas raudono spalvos dujų balionas, kambario priekyje kiek kairiau, prie sienos yra pastatytas baltos spalvos šaldytuvas, už jo matomos spintelės, dešiniau matomas stalas su kėde, bei minkštas krėslas. Nuo įėjimo į kairę pusę matomos dar vienos atidarytos baltos spalvos medinės durys vedančios į dar vieną seno tipo virtuvę, tai nedidelė patalpa, su senu grindų linoleumu, patalpoje vyrauja netvarka, daiktai išmėtyti, ant grindų matomas mėlynos spalvos kilimas, prie kurio yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraujo. Taip pat matoma mėlyna, mūrinė krosnis, prie kurios ant grindų matomos dėmės panašios į kraujo. Pagal nurodytas aplinkybes įvykio vieta buvo toje vietoje kur matomos galimai kraujo žymės (b. l. 19-21), Fotolentelė (b. l. 22-28).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis E. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra jis gyvenamojo namo kambaryje, tyčia kairės rankos kumščiu ne mažiau 2 kartus sudavė į veido sritį savo patėviui, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo E. D. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. D. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje galimos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. D. naują nusikalstamą veiką padarė dar nebūdamas teistas, nes šią nusikalstamą veiką padarė 2025 m. liepos 17 d., o jo atžvilgiu teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje – veika padaryta 2025 m. liepos 23 d. pagal BK 284 straipsnį, (įsiteisėjo 2025 m. spalio 1 d.).

Kaltinamasis E. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš mamos sugyventinį, kaltinamasis teistas (b. l. 136-138), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 139-145), dirbantis (b. l. 146). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį (nukentėjusysis nurodė, kad tai pirmas kartas kai E. D. smurtavo jo atžvilgiu, tačiau pavartojęs alkoholio būna konfliktiškas), E. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino kaltę ir gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui), tai, kad teisiamas antrą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam E. D. paskiriant laisvės apribojimą. Be to dirbantis, todėl viešųjų darbų atlikti neturėtų galimybės. 2025 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu tai pat skirtas laisvės apribojimas. E. D. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju E. D. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros. Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas kartu paskiria tam tikrus įpareigojimus ir/ar draudimus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, pats kaltinamasis pripažino, kad alkoholis turi neigiamos įtakos jo elgesiui, E. D. skirtinas draudimas: visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taip pat siekiant paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gebėtų kontroliuoti savo elgesį net ir konfliktinėse ar stresinėse situacijose, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, E. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti atlikta per 8 mėnesius (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

E. D. anksčiau nuteistas 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nustačius, kad E. D. šią nusikalstamą veiką padarė dar iki priimant 2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsniu iš dalies jas sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 6 mėnesius, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 8 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad E. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 17 d. 2 val. 00 min. iki 2025 m. liepos 17 d. 13 val. 07 min. (1 diena) (b. l 103-106, 108-110) – vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 66 straipsnis), taip pat pagal 2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės laikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-134).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 92,87 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo (b. l. 52-55). Pateikti prie ieškinio dokumentai pagrindžia paskaičiuotos žalos dydį. Kaltinamasis E. D. pripažino, kad savo veiksmais padarė žalos nukentėjusiajam, su ieškiniu sutiko, nurodė, kad žalos neatlyginęs. Pripažintina, kad žala padaryta dėl nusikalstamų E. D. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. E. D. civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčijo, žalą pripažino. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Valstybinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui 92,87 Eur turtinės žalos atlyginimo iš E. D..

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami (tenkindami iš dalies) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį, kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Uždrausti E. D. per visą bausmės vykdymo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę galinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu priimtos bausmės dalimi – 6 mėnesiai, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Uždrausti E. D. per visą bausmės vykdymo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 17 d. 2 val. 00 min. iki 2025 m. liepos 17 d. 13 val. 07 min. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienom. Taip pat į bausmės laiką įskaityti pagal 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš E. D. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, naudai 92,87 Eur (devyniasdešimt du eurus 87 ct) žalos atlyginimo už A. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą (92,87 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pervedant į Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, a. s. Nr. LT217300010002484333, AB ,,Swedbank“ banko kodas 73000.

E. D. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, privalo:

1) susisiekti pagal gyvenamąją vietą su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Išaiškinti E. D., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.