- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-3086-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33860-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, grąžinti išieškotojai VMI vykdomąjį dokumentą ir kitus raštus, kuriais koreguojamas prievolės dydis ir prievolės turinys pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, išaiškinant, kad permokos įskaitymas esant mokestiniam ginčui negalimas be mokesčio mokėtojo prašymo, grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas bei panaikinti visus taikomus apribojimus ir išieškotas sumas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų bei įsiteisės šioje byloje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 išaiškino išieškotojai VMI ir antstoliui, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimo mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtomis sumomis padengti. Šiuo metu administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 vyksta mokestinis ginčas dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 25 962,43 Eur skolos. Tačiau antstolis nepagrįstai atsisako stabdyti išieškojimą, remdamasis išieškotojos 2016 m. pateikta informacija apie tai, kad administracinėje byloje mokestinis ginčas vyksta dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į pirmiau minėtą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkinti pareiškėjo A. R. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, jog dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą kartu atskiruoju skundu persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 nėra įsiteisėjusi, joje nurodyti išaiškinimai nėra privalomi nutartyje nurodytiems asmenims, tarp jų ir antstoliui S. M.. Be to, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu išieškotoja VMI pateikė teismui 2018 m. spalio 31 d. raštą, kuriuo antstolis buvo informuotas, kad administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 mokestinis ginčas vyksta dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą. Pagal šį raštą preliminariai nepasitvirtino pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 vyksta mokestinis ginčas dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimo, todėl turi būti stabdomas antstolio vykdomas priverstinis lėšų išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, pradėtas pagal šį sprendimą.
5. Preliminariai vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nurodomas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo nėra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė antrosios būtinosios sąlygos šioms priemonėms taikyti, tai yra net nenurodė, kokiu būdu pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo pagal jo skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymas pasunkės ar jo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl teismas konstatavo, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti neteisėtai vykdomą išieškojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nenustatė mokestinio ginčo, todėl neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytą prejudicinį faktą byloje Nr. I-94-815/2018. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai priklauso nuo sustabdytos administracinės bylos Nr. I-94-815/2018 ir jame nagrinėjamo mokestinio ginčo baigties. Administracinis teismas konstatavo VMI nesąžiningą elgesį teisiniuose santykiuose, esant mokestinimą ginčui, piktnaudžiavimą savo teisėmis. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti pareiškėjo tesisės. Tuo tarpu teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėdamas vykdomosios bylos, todėl tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
6.2. Teismas nepagrįstai netaikė prašymo trūkumų šalinimo instituto, neišaiškino pareiškėjui CPK 367 straipsnio normų, nenustatė konkrečių trūkumų, kurie leistų pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos. Taigi teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminės gynybos prieinamumą. Aplinkybė, jog teismas neišsireikalavo papildomų įrodymų, siekdamas pašalinti akivaizdžius vykdomoje bylose esančius prieštaravimus, patvirtina teismo pasyvumą, vykdant antstolio veiksmų teisminę kontrolę. Pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, kurioje teismas nurodė, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamą mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.
6.3. Teismas taip pat pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, ir nepranešė apie pareiškėjo prašymą suinteresuotiems asmenims. Teismas nepasisakė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 ryšio su nagrinėjama byla. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali atsilaikyti prijungti naujų įrodymų ar juos atsisakyti išreikalauti proceso šalių prašymu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 priimta anksčiau nei procesinis sprendimas civilinėje byloje, todėl gali būti pateikta bendrosios kompetencijos teismui.
Atsiliepimas
7. Antstolis S. M. atsiliepimu su pareiškėjo A. R. atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skolininkas atskiruoju skundu jokio konkretaus antstolio veiksmo ar patvarkymo neskundžia, tačiau teigia, jog turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nurodo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą informaciją, teigdamas, jog dėl išieškomos skolos pagrįstumo vyksta mokestinis ginčas administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. I-94-815/2018 nėra įsiteisėjusi, pats pareiškėjas yra pateikęs dėl jos skundą.
7.2. VMI 2018 m. spalio 31 d. raštu yra patvirtinusi, jog dėl pateikto vykdyti 2012 m. sausio 11 d. sprendimo mokestinis ginčas nevyksta. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 mokestinis ginčas vyksta dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į jau vykdomą sprendimą. Visi ankstesni pareiškėjo skundai dėl skolos dydžio ir vykdomojo dokumento jau buvo nagrinėti ir atmesti teismų kaip nepagrįsti. Skolininko pateiktas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, jo pateikimas yra tik vengimas vykdyti prievoles pagal VMI sprendimą ir vykdymo proceso vilkinimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdomosios bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis, kurio veiksmai yra skundžiami, vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą dėl 25 962,43 Eur skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-94-815/2018 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, jog VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendime nurodyta išieškoma 26 903,31 Eur suma buvo perkelta į VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimą, kuris yra vėlesnis VMI sprendimas dėl to paties mokestinių prievolių laikotarpio. Pareiškėjas prašo įpareigoti teismą grąžinti VMI vykdomąjį dokumentą, o pareiškėjui – grąžinti visas išieškotas lėšas. Todėl pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdomosios bylos sustabdymo.
12. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, kuria šis teismas išaiškino VMI, Vilniaus apskrities VMI ir kitiems asmenims (be kita ko, antstoliui S. M.), kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), kad joks priverstinis išieškojimas, nepaisant kokius papildomus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0497) priima mokesčių administratoriai, nepasibaigus mokestiniam ginčui, kuris vyksta šioje administracinėje byloje, negali būti vykdomas.
13. Pirmos instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, nes pats pareiškėjas dėl jos pateikė atskirąjį skundą, be to, VMI 2018 m. spalio 31 d. raštu išaiškino, jog administraciniame teisme mokestinis ginčas vyksta dėl sumų, kurios nėra įtrauktos į antstolio vykdomą VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą. Taigi pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-40338-433/2018 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nors minėta teismo nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo faktas yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas preliminarus pareiškėjo skundo pagrįstumas.
15. Pagal CPK 510 straipsnį teisme yra nagrinėjami skundai dėl konkrečių antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo šiuos veiksmus atlikti. Pagal šio straipsnio 8 dalį skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sprendžiamas tik tol, kol yra nagrinėjamas konkretus skundas dėl tam tikrų, jame apibrėžtų antstolio veiksmų, ir šios priemonės yra taikomos tik tol, kol toks skundas yra išnagrinėjamas iš esmės. Tuo tarpu galimas vykdomosios bylos stabdymas dėl to, kad vyksta mokestinis ginčas dėl joje vykdomo išiešojimo, yra šį mokestinį ginčą nagrinėjančio teismo, tai yra nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija.
16. Iki pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. teikė teismui papildomus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dokumentus, tai yra VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo buvo pakeistas 2012 m. spalio 11 d. sprendimas ir nustatyta 20 214,56 Eur išieškotina suma, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, kuria buvo sustabdytas antstolio S. M. vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo išieškotojai VMI, taip pat uždrausta VMI bei Vilniaus apskrities VMI atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese. Taigi pats pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, jog dėl vykstančio mokestinio ginčo vykdomoji byla yra sustabdyta šį ginčą nagrinėjančio administracinio teismo nutartimi. Pripažintina, jog pareiškėjo interesai vykdymo procese yra apsaugoti, todėl nėra pagrindo papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.