- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2-187-722/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01142-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Alina Ivanova, Jelena Koltakova
atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams advokato padėjėjai Alinai Ivanovai, direktoriui A. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepriskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, senaties termino paduoti ieškinį atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-01-30 sprendimą Nr.DGKS-482, palikti galioti dalyje dėl priteistų 21,39 Eur delspinigių už ne laiku išmokėtą darbo užmokestį, o likusioje dalyje panaikinti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti iš atsakovės 1412,26 Eur nepriskaičiuotą iš neišmokėtą darbo užmokestį, 1323,74 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius ir 418,95 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-08-30 iki visiško atsiskaitymo dienos, 3760 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą( 1t., b.l. 2-7, 109-110).
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovė objektus pagal sutartis saugojo visą parą, greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojų automobilyje buvo saugomų objektų sąrašas. Apsaugos darbuotojai objektus saugojo visą parą, savo darbo laiką atžymėdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Bendrovėje buvo tokia tvarka, kad darbuotojai patys pildydavo apskaitos žiniaraščius, kartais dirbdavo tik po du, tris darbuotojus per mėnesį, todėl atitinkamai dirbo po 24, 48 valandas per parą. Atsakovės direktorius vėluodavo mokėti atlyginimus, mokėdavo mažiau, nei priklauso. Atsakovės pateikti darbo laiko žiniaraščiai neatitinka tikrovės, faktiškai dirbto laiko. Apsaugos darbuotojai nebudėdavo namuose ar kitoje vietoje, nebent trumpam ateidavo pavalgyti, į tualetą.
Atsakovės atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies ( 1t., b.l. 140-146 ), prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, skolą ieškovui ( 1t., b.l. 142-143). Sutinka su 856,95 Eur suma neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei su už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiuotais 21,39 Eur delspinigiais. Ieškiniu ieškovas siekia pasipelnyti. Jeigu ieškovui nuolat buvo nemokamas visas darbo užmokestis, vėluojama atsiskaityti, kodėl 8 mėnesius ieškovas raštu nesikreipė dėl savo pažeistų teisų gynimo. Ieškovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, savarankiškai pildyti darbuotojų, nelaikytini įrodymais. Dalies ieškovo liudytojų santykiai su direktorium A. V. konfliktiški, todėl jų parodymai neobjektyvūs ir šališki. Be to, kai kurie liudytojai negalėjo nieko pasakyti apie greitojo reagavimo grupės darbą, darbo vietą, darbo laiko apskaitą, žiniaraščių pildymus. Ieškovo darbo vieta dirbant greitojo reagavimo grupėje būdavo visame Jonavos mieste, todėl darbuotojai galėjo būti ir namuose ir kitoje jiems patogioje vietoje, svarbu tik tai, kad laiku nuvyktų į objektą suveikus signalui. Todėl faktiškai jiems už darbą mokėdavo pagal iškvietimų skaičių, o ne pagal buvimą namie ar batų parduotuvėje ( ieškovo atveju). Ieškovas ir liudytojai, dirbę viršvalandžius be darbdavio žinios, sutikimo ir liepimo, neturi gauti už juos atlyginimą. Ieškovas praleido 1 mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo kreiptis į teismą – komisijos sprendimas priimtas 2017-01-30, terminas kreiptis ieškiniu į teismą baigėsi 2017-02-28. Termino praleidimo priežastis nėra svarbi, todėl terminas neatnaujintinas. Termino neatnaujinus, ieškinį tuo pagrindu prašo atmesti. Jeigu teismas tenkins ieškinį iš dalies, prašo dėl bendrovės sunkios turtinės padėties teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo ir atsakovės darbo santykiai prasidėjo ir baigėsi LR Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2003-01-01, galiojimu metu, todėl taikytinos šio kodekso nuostatos.
Ieškovo paaiškinimu, atsakovės atstovo paaiškinimu, atsiliepimu, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2015-05-12 iki 2016-08-30, darbo dienos trukmė – pagal suminės darbo laiko apskaitos grafiką ne daugiau kaip 48 val. per savaitę, darbo užmokestis - Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis ( 1 t., b.l.14 ). 2016-08-30 ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1d. savo noru ( 1t., b.l. 42, 44-45). 2016-09-13 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ( 1t., b.l. 43). 2016-11-23 ieškovas R. K. kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisija dėl 3 175,79 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ( 1t., b.l. 23-38), o 2017-01-09 prašymą patikslino ( 1t., b.l. 39-41). Pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-13 pažymą, ieškovui darbo sutarties pabaigai atsakovė turėjo sumokėti 1324,89 Eur atlyginimo ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ( 1t., b.l. 46). Vietiniais mokėjimo nurodymais nustatyta, kad ieškovui R. K. į sąskaitą 2016-01-15 pervesta 225 Eur, 2016-01-21 – 270,58 Eur, 2016-01-21 – 114 Eur , 2016-03-02 – 396,47 Eur, 2016-04-15 – 311 Eur, 2016-06-08 – 389 Eur, 2016-06-20 – 389 Eur, 2016-07-11 – 391,53 Eur atlyginimo ir lauko priedų, 2016-09-06 – 158,89 Eur atostoginių , 2016-09-13 – 309,05 Eur atlyginimo( 1t., b.l. 60-69). Priskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio R. K. suvestine nustatyta, kad atsakovė ieškovui nesumokėjo 856,95 Eur atlyginimo ( 1t., b.l. 70). Atsakovės direktoriaus patvirtintomis pažymomis nustatyta, kiek ieškovui buvo priskaičiuota atlyginimo už 2016 metų sausio – rugpjūčio mėnesius, už 2015 metų gruodžio mėn., kiek valandų jis dirbo atitinkamą mėnesį ( 1t., b.l. 71 -79). Sąskaitos išrašu nustatyta, kad ieškovui po atleidimo iš darbo į sąskaitą pervesta – 2016-09-06 – 158,89 Eur ( atostoginiai), 2016-09-13 -309,05 Eur (atlyginimas už 06 mėn.) ( 1t., b.l. 169).
Atsakovės atstovai nepateikė 2015m. gruodžio mėn., 2016 sausio - rugpjūčio mėn. darbuotojų darbo grafikų, kurie turėjo būti viešai skelbiami ( DK 147 str. 3 d.).
Ieškovas pateikė teismui R. K. suteiktų atostoginių nepriemokos apskaičiavimą ir jo darbo laiko apskaitos suvestinę ir darbo užmokesčio nepriemokos apskaičiavimą ( 1t., b.l. 29-38). Šie apskaičiavimai nepasirašyti, laikytina, kad juos apskaičiavo pats ieškovas.
Teismui ieškovo pateiktomis atsakovės sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis nustatyta, kad objektų saugojimas buvo nuolatinis ( 2015-10-01, 2016-09-01 sutarčių 1.1.2 p., 3.3.1 p. ( 2t., b.l. 17-29). Ieškovas teismui pateikė ir buvusių apsaugos darbuotojų automobilyje saugomų objektų sąrašus ( 2t., b.l. 30-33), tačiau jie su pataisymais, išbraukymais, dalis įrašų rašyta ranka, pateikti ne originalūs dokumentai, tačiau atsakovės atstovas neginčijo šių dokumentų, nenurodė, kad tokių objektų atsakovė nesaugojo.
Atsakovės direktoriaus pateikta ir pasirašyta 2017-07-21 pažyma apie darbo užmokesčio vidurkį nustatyta, kad ieškovo R. K. vidutinis vienos darbo valandos užmokestis yra 2,91 Eur, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 17,46 Eur , atostogų kompensacijos suma 274,82 Eur ( 2t., b.l. 34). 2017-09-14 pažyma, pasirašyta S. V., nustatyta, kad R. K. vidutinis darbo užmokestis - 393,89 Eur, vidutinės pajamos su priedais – 458,01 Eur ( 3t., b.l. 66-67). 2017-09-14 atsakovės direktoriaus pažyma, R. K. vidutinis darbo užmokestis – 393,89 Eur, vidutinės pajamos su priedais – 458,01 Eur ( 3t., b.l. 66-67). 2017-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusios atsakovės buhalterinę apskaitą, pažymomis nustatyta, kad ieškovo R. K. vidutinis vienos darbo valandos užmokestis yra 2,91 Eur, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 17,46 Eur , atostogų kompensacijos suma 274,82 Eur , suma už eilines atostogas – 174,6 Eur ( 3t., b.l. 116,117). Paaiškinamuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kaip ir kuo remiantis ieškovui apskaičiuota atostogų kompensacija ( 3t., b.l. 115). Ieškovas su šiomis pažymomis nesutiko, nurodė, kad jos neatitinka tikrovės ir faktinio jo darbo užmokesčio.
Darbo ginčų komisijos sprendime dėl ieškovo vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio nustatymo, matyti, kad leista skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo - 446,92 Eur ( 1t., b.l. 13). Šalys šios sprendimo dalies neginčija. Todėl laikytina, kad ieškovo R. K. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 446,92 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui 2017-12-12 pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas ir pelno ( nuostolių) ataskaita už 2016 metus ( 3t., b.l. 135-136), dokumentai pasirašyti tik direktoriaus A. V., buhalterės E. L. parašo nėra. 2018-01-18 teismui pateikti šie dokumentai su buhalterės parašu, su taisymais ( 4t., b.l. 96,97), 2018-01-31 teismas informuotas, kad balansą sudarė, pelno nuostolių ataskaitą už 2016 metus sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. Ū., 2017 metais UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, sutartį nutraukė ( 4t., b.l. 105-112). Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2016 metus dokumentai pateikti VĮ Registrų centras ( 4t., b.l. 120-121).
Ieškovas teismui pateikė darbo laiko apskaitos 2015-12-01 – 2016-08-31 žiniaraščius ( 1t., b.l. 47-55), kurie, ieškovo paaiškinimu, pagal bendrovėje taikomą tvarką buvo pildomi pačių darbuotojų. Šių darbo laiko apskaitos žiniaraščių buvimą, pildymą, savo parašus prie pavardžių patvirtino liudytojai L. G., L. S., V. P.. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir liudytojų parodymais ir laikyti, kad šie žiniaraščiai pildyti po ieškovo atleidimo iš darbo, tyčia siekiant pakenkti atsakovei. Teismas netiki atsakovės direktoriaus paaiškinimais teismo posėdyje, kad greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, be darbdavio žinios, sutikimo, leidimo dirbo viršvalandžius – t.y. daugiau, nei jiems buvo pavesta pagal darbo sutartį ir pagal suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovo pateiktu 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu nustatyta, kokie darbuotojai dirbo kokiuose bendrovės saugomuose objektuose, koks jiems mokamas atlyginimas, lauko priedai. ( 1t., b.l. 56-59). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad negaudamas laiku bei viso atlyginimo už atliktą darbą, jis žodžiu kreipėsi į direktorių A. V. dėl to, direktorius, nenorėdamas su juo aiškintis, jam davė šį 2016 m. kovo mėn. žiniaraštį. Nors atsakovės atstovas direktorius A. V. neigė šio žiniaraščio buvimą, teigdamas, kad tokio žiniaraščio nėra, nebuvo, jo nesurašė, ieškovui nedavė, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šiuos atsakovės direktoriaus paaiškinimus teismo posėdyje. 2016 m. kovo mėnesio žiniaraštyje darbuotojams A. G., R. K., V. P., E. T. į jų sąskaitas banke pervesto ( už kovo mėn. – 03) darbo užmokesčio, lauko priedo, atostoginių sumos sutampa su ieškovo pateikto 2016 m. kovo mėnesio žiniaraščio sumomis. Pvz. 2016 m. kovo mėnesio žiniaraštyje nurodyta, kad A. G. sumokėta 265,47 Eur atlyginimo ir lauko priedo už 03 mėn. ( 174,27+91,20) ( 1t., b.l. 57), tiek pat ir pervesta į banko sąskaitą ( 3t., b.l. 88); tame pačiame žiniaraštyje nurodyta, kad R. K. sumokėta 390,77 Eur atlyginimo ir lauko priedo už 03 mėn., išminusavus žiniaraštyje nurodytą sumą 1,77 ( 305,27+85,50 = 390,77 ; 390,77-1,77 = 389,00 ) ( 1t, b.l. 57), matyti, kad R. K. į banko sąskaitą pervesta 389,00 Eur atlyginimo ir lauko priedo už 03 mėn. ( 3t., b.l. 90); V. P. apskaičiuota 370,37 Eur atlyginimo ir lauko priedo už 03 mėn. ( 296,27+74,10) ( 1t., b.l. 57), į sąskaitą V. P. pervesta 370,37 Eur atlyginimo ir lauko priedo už 03 mėn. ( 3t., b.l. 89); E. T. apskaičiuotas atlyginimas už 03 mėn. – 576,26 ( 1t., b.l. 59), už 03 mėn. pervesta į sąskaitą už 03 mėn. atlyginimas 269,32 Eur ir 306,94 Eur atostoginiai bei atlyginimas už 03 mėn. ( 306,94+269,32 = 576,26) ( 3t., b.l. 93-94); A. Š. apskaičiuotas atlyginimas už 03 mėn. – 296,27 Eur, lauko priedas – 74,10 Eur, atostoginiai – 91,83 Eur ( viso : 456,50 Eur)( 1t., b.l. 57), į banko sąskaitą A. Š. pervesta 456,50 Eur už 03 mėn. atlyginimas, lauko priedas, atostoginiai ( 3t., b.l. 92); A. A. apskaičiuotas 296,27 Eur atlyginimas ( 1t., b.l. 56), 2016-06-03 pervesta į banko sąskaitą – 296,27 Eur atlyginimo ( 4t., b.l. 20), lauko priedas 114 Eur pervestas vėliau – 2016-06-20 ( 4t., b.l. 21); R. D. apskaičiuotas 309,15 Eur atlyginimas ir 101,85 Eur lauko priedas ( viso 411,00 Eur)( 1t., b.l. 56), į banko sąskaitą pervestas 411,00 Eur atlyginimas, lauko priedas ( 4t., b.l. 20); Š. D. apskaičiuotas 357,00 Eur atlyginimas ( 296,27 Eur ir lauko priedas 60,73 Eur) ( 1t., b.l. 57), į banko sąskaitą pervesta 357,00 Eur ( 4t., b.l. 86); V. M. apskaičiuotas 357 Eur atlyginimas ( 259,29 Eur atlyginimas ir 97,71 Eur lauko priedas) ( 1t., b.l. 57), į banko sąskaitą pervesta 357,00 Eur ( 4 t., b.l. 21); J. A. priskaičiuotas 289 Eur atlyginimas ( 1t., b.l. 59), į banko sąskaitą jai pervestas taip pat 289,00 Eur atlyginimas už 03 mėn. ( 4t., b.l. 21); G. S. apskaičiuota 348 Eur atlyginimo ( 289,27 Eur atlyginimas ir 58,73 Eur lauko priedas ( 1t., b.l. 58), į sąskaitą pervesta 348,00 Eur ( 4t., b.l. 48); A. K. priskaičiuotas 290,23 Eur atlyginimas, 111,73 Eur lauko priedas, 90,18 Eur kompensacija už atostogas ( 1t., b.l. 58), į sąskaitą pervesta už 03 mėn. 492,14 Eur ( 4t., b.l. 85); E. L. apskaičiuota 258,26 Eur atlyginimo ir 96,90 Eur lauko priedo ( 1t., b.l. 59), į sąskaitą pervesta 355,16 Eur ( 4t., b.l. 19). Todėl, remiantis šiomis AB SEB banko, Swedbank, Luminor sąskaitų išklotinėmis, ieškovo paaiškinimais, laikytina, kad ieškovo pateiktas 2016 m. kovo mėn. žiniaraštis tikras, nesukurtas ieškovo, atitinka faktinį darbuotojų darbo laiką ir jiems į banko sąskaitas sumokėtus atlyginimus, lauko priedus, kompensacijas už atostogas.
2016 m. kovo mėn. žiniaraštyje taip pat nurodytos kiekvieno darbuotojo ( tiek greitojo reagavimo grupėje, tiek kituose objektuose ( Rizgonys 1, slidinėjimo trasos, Rukla Kaišiadorys, Ukmergės keliai, KTU ir t.t.) darbo valandos ir švenčių dienos. Atsakovė pateikė teismui, jos teigimu, tikrovę atitinkančius R. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ( 3 t., b.l. 19- 43). 2016 m. kovo mėn. atsakovės pateiktame R. K. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad R. K. dirbo 119,5 val., naktį – 62 val. ( 3 t., b b.l. 22), R. K. pateiktame 2016 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos, atlyginimo, lauko priedų, atostoginių apskaitos žiniaraštyje matyti, kad R. K. dirbo 240 val. ( 1t., b.l. 57). Šio neatitikimo atsakovės atstovas nepaaiškino. Ieškovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos, ieškovo paaiškinimu, pagal bendrovėje buvusią tvarką pildė patys darbuotojai, taip pat nurodytos kiekvieno darbuotojo darbo valandos ( 1t, b.l. 47-55). Nors DK 149 str. 1d. numatyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 48 darbo valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną( pamainą), o ieškovo ir atsakovės darbo sutarties 5 d. numatyta, kad nustatoma darbo dienos ( pamainos, darbo savaitės) trukmė pagal suminės darbo laiko apskaitos grafiką ne daugiau kaip 48 valandos per savaitę, matyti, kad ieškovas dirbo po 24 valandas per parą, tačiau dirbo kas trečią - ketvirtą parą, todėl per savaitę dirbo 48 valandas. DK 149 str. 2 d. numatyta, kaip sumokama darbuotojui, jei viršijamas darbo valandų skaičius. DK 150 str. 2d., 151 str. numatyta, kada galima dirbti viršvalandžius, DK 192, 193, 194 str. numatyta, kaip apmokama už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų. Ieškovas ir liudytojas L. G. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėn. jie visą mėnesį dirbo dviese su R. K. po dvi paras kiekvienas iš eilės, pateikė 2016 m. sausio mėn. darbuotojų užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį ( 1t., b.l. 48). Atsakovės atstovas nesutiko su šiais R. K. ir L. G. paaiškinimais, tačiau jokiais įrodymais to nepaneigė, išskyrus tai, kad teigė, jog į suveikimus ir iškvietimus į saugomus objektus jis asmeniškai važinėjo pats. Pagal ieškovo darbo pobūdį matyti, kad jo darbo laikas yra visa para – 24 valandos, todėl ir 2016 m. kovo mėn. žiniaraštyje pažymėtos ieškovo bei kitų GR grupės darbuotojų darbo valandos : ieškovas dirbo 10 parų po 24 valandas ( 1t., b.l. 50), todėl tai visiškai atitinka duomenis 2016 m. kovo mėn. dokumento duomenis, kad ieškovas viso dirbo 240 val.( 1t., b.l. 57). Iš 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad A. G. ir L. S. taip pat dirbo po 240 val. – 10 dienų po 24 val.( 1t, b.l. 50), tačiau kitame 2016 m. kovo mėn. dokumente nurodyta, kad A. G. dirbo 264 val., o L. S. – 240 + 24 šv.( 2016 m. kovo 27-28 d. – Šv. Velykos, tik kovo 27 d. budėjo L. S., o kovo 28 d. – A. G. ( 1t., b.l. 50), tačiau A. G. šventinės valandos 2016 m. kovo mėn. darbo valandų apskaitos žiniaraštyje nepažymėtos)( 1t., b.l. 57). Dėl to daroma išvada, kad bendrovėje aplaidžiai buvo vedama darbuotojų darbo laiko apskaita.
Atsakovės atstovo paaiškinimu, ieškovas, matydamas, jog nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio jam neteisingai priskaičiuojamas ir išmokamas atlyginimas, į darbdavį ar į sekretorę raštu nesikreipė. Ieškovas paaiškino, kad jis kreipėsi žodžiu, jam buvo žadama, kad atlyginimą sumokės, kai tik pagerės bendrovės finansinė padėtis. Rašytinių R. K. prašymų, ieškovo paaiškinimu, nepriimdavo, nes taip liepė direktorius. Nors byloje nėra jokių ieškovo rašytinių pareiškimų darbdaviui. Iš R. K. pateiktų darbdavio suvestinių ( 1t., b.l. 70-79) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių ( 1t.,b.l. 80-106) matyti, kad buvo kilę klausimų dėl R. K. darbo užmokesčio, buvo ruošiamas pareiškimas ir medžiaga darbo ginčų komisijai. Tačiau teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimo argumentu, kad ieškovas ilgą laiką - nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio dirbęs tokiu režimu, negaudamas pilnai atlyginimo, ir žinodamas apie savo teisių pažeidimą, dėl neteisingo darbo užmokesčio priskaičiavo ir išmokėjimo turėjo kreiptis raštu į darbdavį arba į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas.
Liudytojų L. G., L. S., V. P. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad jie dirbo greitojo reagavimo grupėje. Atlyginimus nuolat vėluodavo mokėti, sumokėdavo nepilną atlyginimą. GRG darbuotojai darbo laiko apskaitos dokumentus pildydavo patys, juose buvo rašoma pavardė, vardas, pamainos data, dirbtos valandos. Ant šių dokumentų jų parašai. Vėliau sekretorė paimdavo šiuos lapus. Automobilis buvo darbuotojų darbo vieta, jie dirbdavo po 24 val. – visą parą. L. G. dar papildomai paaiškino, kad 2016 m. sausio mėn. dirbo su R. K. tik dviese iš eilės po 2 paras. Buvo taip, kad su jais dirbo žmogus iš kito objekto.
Liudytoja K. V. teismo posėdyje parodė, kad maždaug prieš metus ar du metus, jos vyras A. V. vieną kartą naktį vyko į iškvietimą, nes neatsiliepė apsaugos darbuotojas. Ji pati naktį važiavo su vyru į tą objektą. Per dvejus metus buvo apie penki kartai, kai su apsaugos darbuotoju negalima buvo susisiekti, neaišku, kur jis būdavo. Ar šie atvejai buvo dėl R. K., nežino, negali pasakyti, koks apsaugos darbuotojas tuo metu budėjo. Ji matė vieną kartą stovintį apsaugos bendrovės automobilį prie R. K. įmonės batų parduotuvės, R. K. buvo užėjęs į parduotuvę.
Liudytojas S. S. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) objektuose, būdavo, kad reikėjo budėti kas antrą naktį savo darbo vietoje. Grafiką pildė patys darbuotojai, grafike buvo rašoma pavardė, postas, darbo valandos. Tokia buvo nustatyta tvarka. Vadovas tą grafiką paimdavo. Buvo ir taip, kad patys darbuotojai vežė grafiką į administraciją Jonavoje. Kiekviename poste kabėjo tie grafikai.
Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad darbo grafikas ir žiniaraštis būdavo pakabintas ant sienos, po to technikas jį paimdavo. Būdavo skirtumas apie 200 Eur tarp darbuotojo pažymėto darbo laiko ir A. V. apskaičiuoto darbo laiko. Su A. V. greitojo reagavimo grupėje niekada nedirbo.
Liudytojo R. Z. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad jis dirbo apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) karjere. Darbo grafikai nebuvo pakabinti. Jų objekto darbuotojų pildyta darbo laiko apskaitos žiniaraštis nesutapdavo su direktoriaus rašomomis jų darbo valandomis. Nuo 2017 m. vasario mėnesio buvo panaikintas toks žiniaraščių pildymas. Lapai, kur darbuotojai įrašydavo savo darbo laiką, būdavo darbo vietoje, direktorius pasiimdavo šiuos lapus. Niekada nebuvo, kad direktorius A. V. jį pakeistų darbo vietoje.
Liudytojos J. A. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad gale mėnesio vadovas žodžiu jai pasakydavo darbuotojų darbo valandas, o ji atžymėdavo į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Juos spausdino sistemoje. Buhalterijoje jie saugomi. Fiziniai objektai yra tokie objektai, kuriuose darbuotojai visą parą dirbo vietoje. Ar rašydavo darbuotojų darbo laiką tik pagal direktoriaus žodžius, ji neatsimena. Į ją darbuotojai dėl susipažinimo su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nesikreipė. Ar matė teismo posėdyje jai parodytus 2015 m. gruodžio mėnesio, 2016 m. sausio mėnesio žiniaraščius – neprisimena. Gal ir galėjo tokie būti.
Liudytojos I. Ž. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad jos vyras R. K. dirbo pas A. V. greitojo reagavimo grupėje. Jam nuolat vėluodavo mokėti atlyginimą, sumokėdavo ne visą atlyginimą, vis žadėjo atsiskaityti. R. K. darbo vieta buvo automobilis, namo pareidavo tik pavalgyti, į tualetą, dirbo visą parą. Buvo atvejų, kai mėnesį dirbo tik dviese.
Liudytojo E. T. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad dirbo fizinių objektų apsaugos vadovu. Bendrovėje buvo tokia tvarka, kad darbuotojai pagal jiems išdalintus nustatytos formos lapus patys pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Gale mėnesio apskaičiuodavo. Šiuos žiniaraščius surinkdavo jis, pristatydavo į ofisą. Darbuotojai patys žymėdavo, kaip dirbo, jei kas vėluodavo atvykti į darbą, kitas darbuotojas už jį pabudėdavo. Nėra girdėjęs, kad direktorius A. V. pats vyktų į iškvietimus. Greitojo reagavimo grupėje buvo atvejų, kai dirbo tik du darbuotojai, jie tarėsi su direktorium dėl apmokėjimo. 2016 m. kovo mėn. žiniaraštį, esantį byloje, matė, tačiau pats jo nesudarinėjo. Tokį galėjo sudaryti tik direktorius ir administratorė. Žiniaraštis yra tam, kad žinoti, kada darbuotojai keičiasi, grafike to nesimato. GRG darbuotojų darbo vieta – Jonavos m. teritorija. Namuose jie galėjo būti trumpai – pavalgyti, nueiti į tualetą. Negali pasakyti, kodėl bendrovės teismui pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašytas darbo laikas – 9,5 valandos, 5,5 valandos. Gal 6 valandas įrašė tuomet, kai reikėjo vykti pvz.: pas gydytojus.
Liudytojo A. R. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) karjero apsaugoje. Darbo pradžia 2016 m. kovo 25d., iš pradžių dar būdavo pildomi grafikai, patys darbuotojai žymėdavo savo darbo laiką ( dienas, valandas). Nežino, kodėl už 2016 m. kovo mėn. gavo tiek atlyginimo, juk pradėjo dirbti tik nuo 25 dienos. Šiuos dokumentus paimdavo V arba jie patys veždavo į J. A.. Vėliau šie popieriai dingo. Į jo sąskaitą kelis kartus pervedė pinigus sąskaitų neturintiems broliams V. Jis šiuos pinigus jiems atidavė.
Atsakovės atstovai teigė, kad greito reagavimo grupės apsaugos darbuotojams atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo iškvietimų skaičiaus pagal pulto „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, kas mėnesį direktorius su darbuotoju asmeniškai aptardavo darbo užmokesčio ir lauko priedo, priklausančio darbuotojui, dydį ir pagal tai mokėdavo darbo užmokestį. Tačiau ieškovo atstovei pateikta 2017-11-08 Saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ informacija nustatyta, kad centrinis stebėjimo pultas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. V. duomenų apie objektų suveikimus periodiškai neteikė nei žodžiu, nei raštu, išklotinės apie objektų būseną (atidarymai, uždarymai, suveikimai) siunčiamos nebuvo ( 3t., b.l. 95).
2016-08-30 buvo ieškovo atleidimo iš darbo ir paskutinė jo darbo diena. Atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškovu 2016-08-30 ( DK 206 str. 1d.), atsiskaitė iš dalies : 2016-09-06 pervesdama 158,89 Eur ( atostoginiai), 2016-09-13 pervesdama 309,05 Eur (atlyginimas už 06 mėn.) ( 1t., b.l. 169).
Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kiek ieškovui, remiantis atsakovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, DK 192, 193, 194 str. pagrindu, buvo priskaičiuotas atlyginimas, nurodytos jo dirbtos švenčių dienos, naktinės darbo valandos ( 1t., b.l. 10,11, 3 t., b.l. 19-43 ). Su šiais apskaičiavimais ieškovas nesutinka, pateikė savo apskaičiavimus ( 1t., b.l. 29-38). Ieškovo paaiškinimu, darbo valandos nurodytos neteisingai, tokių atvejų, kai jis dirbo per mėnesį 136,5, 118,5, 119,5, 62,5 valandos, nebuvo. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtino ir liudytojas E. T..
Atsakovė remiasi tuo, kad ieškovas darbo laiko pas atsakovę metu dar dirbo ir R. K. įmonei priklausančioje batų parduotuvėje. VSDFV informacija nustatyta, kad R. K. įmonės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2015 – 2016 metais buvo įdarbintos dvi darbuotojos – I. Ž. ir V. Š. ( 3t., b.l. 56). Todėl nelaikytina, kad ieškovas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu metu dirbo ir savo įmonėje. Ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje nebuvo sąlygos, kad ieškovas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu galės dirbti ir savo įmonėje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam bus mokamas mažesnis atlyginimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad R. K. darbo atsakovės bendrovėje metu neatliko savo pareigų greitojo reagavimo grupėje arba budėjimo metu buvo savo įmonės parduotuvėje ir už tai jam taikytos drausminės nuobaudos.
Atsakovės atstovai liudytojų R. Š., A. R., R. Z., S. S. parodymų prašo nevertinti, nes jie nedirbo Greitojo reagavimo grupėje ir negali duoti parodymų apie šios grupės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o liudytojų L. G., L. S., V. P. parodymus prašo vertinti kritiškai, nes šie liudytojai konfliktavo su direktorium A. V., jų santykiai blogi. Teismas liudytojų parodymais tiki, liudytojai nurodė vienodas aplinkybes dėl bendrovėje buvusios darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos. Šie parodymai sutampa su ieškovo paaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tai rodo, kad ieškovo pateikti GRG darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tikri, pildyti pačių darbuotojų pagal bendrovėje buvusią tvarką, pasirašyti. Ieškovas ieškinį įrodinėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - liudytojų parodymais. Teismas netiki liudytojos J. A. parodymais, kad ji kiekvieną mėnesį sistemoje pildydavo visų bendrovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius pagal direktoriaus A. V. jai žodžiu pateiktą informaciją apie dirbtas valandas per mėnesį. Todėl teismas iš dalies pakeičia 2017-01-30 Darbo ginčų komisijos sprendimą ir ieškovui priteisia 1412,26 Eur ( 1286,60 Eur nepriskaičiuoto ir nesumokėto atlyginimo bei 125,66 Eur atostoginių nepriemokos), 1323,74 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, 418,95 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ( kompensacijos apskaičiavimo tvarka nurodyta pareiškime darbo ginčų komisijai ( 1t., b.l. 27). Viso : 3154,95 Eur ( 1t., b.l. 29-38). DGK sprendimo dalis dėl 21,39 Eur delspinigių ieškovui priteisimo ( DK 207 str. 1 d.) paliktina galioti.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo
DK 141 str. 1d., 206 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsikaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovė sutinka, kad ji nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu, su ieškovu neatsiskaityta ne dėl jos kaltės. Ieškovas atleistas iš darbo 2016-08-30, byla išnagrinėta 2018-05-23, ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 446,92 Eur. Laikotarpis labai ilgas, kad priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2016-08-31 iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju ( DK 141 str. 3d. ). Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nuo savo teisių pažeidimo - nuo 2015 m. gruodžio mėn. nesikreipė raštu į darbdavį ar darbo ginčus nagrinėjančias institucijas dėl nesumokėto darbo užmokesčio, darbo byla buvo ilgai nagrinėjama ne tik dėl laiku nepateikiamų atsakovės duomenų, įrodymų, bet ir dėl ieškovo atstovės neatvykimo į teismo posėdžius dėl nedarbingumo. Šios sumos priteisimas, teismo nuomone, reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu. Todėl ieškovui R. K. iš atsakovės priteistina 5000 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Šioje normoje, kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis siu ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).
Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2017-01-30. Ieškovas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo privalėjo kreiptis į teismą, ginčydamas šį sprendimą. Todėl paskutinė ieškinio padavimo teismui diena yra 2017-02-28. Teismas nesutinka su ieškovo atstovės nuomone, kad sprendimas jai įteiktas 2017-02-02, todėl apskundimo terminas iki 2017-03-03 imtinai. GDK sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo sprendimo įteikimo R. K. ar jo atstovei. Ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2017-03-01 – praleidus terminą skųsti darbo ginčų komisijos sprendimą ( 1t., b.l. 119), ieškinį 2017-03-06 atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ( 1t., b.l. 117). Ieškovas terminą ieškiniui paduoti praleido nežymiai, be to, dėl svarbių priežasčių – jo atstovė advokatė J.Koltakova buvo nedarbinga nuo 2017-01-30 iki 2017-03-03 ( 1t., b.l. 111-115). Tai taip pat sąlygojo, kad ieškinys teismui nebuvo paduotas 2017-02-28. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovės atstovė prašo taikyti senatį. Civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą. Todėl dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovui R. K. atnaujintinas terminas ieškiniui paduoti ir jo ieškinys nagrinėjamas.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovės atstovė prašo, ieškinio dalies patenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, nes bendrovės turtinė padėtis sunki. Atsakovės sunki turtinė padėtis grindžiama byloje esančiais dokumentais : 2016-12-15 A. V. pažyma darbo ginčų komisijai apie paslaugų pirkėjų skolas ( 10 000 Eur) atsakovei( 1t., b.l. 147), 2017 m. rugpjūčio 4 d. teisme gauta VMI prie LR FM pažyma, kuria nustatyta UAB „Security Gruop“ mokestinė nepriemoka ( 2t., b.l. 51). VĮ Registrų centras pateikė atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas ( 2t., b.l. 57-87), 2017-09-05 direktoriaus A. V. pažymomis nustatyta, kad bendrovės skola Sodrai yra 588,22 Eur ( 2t., b.l. 104), atsakovei skolingos dvi bendrovės (UAB „Statevus“ ir UAB „ARVV Gruop“ ) ir smulkesni skolininkai ( 2t., b.l. 105), paslaugų pirkėjų skolos UAB „Security Gruop“ šiai dienai sudaro apie 11430,00 Eur ( 2t., b.l. 106). Pažymėtina, kad teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, 2015 - 2018 m. atsakovė UAB „Security Gruop“ dalyvavo 28 civilinėse bylose kaip skolininkė, atsakovė. Vieną prašymą atsakovė teismui pateikė, prašydama išdėstyti išieškojimą pagal taikos sutartį V. P., prašymas buvo atmestas ( civilinė byla Nr.2VP-140-490/2017). Tik 3-jose civilinėse bylose 2015 – 2018 metais atsakovė buvo kreditorė, tačiau pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti, du teismo įsakymai buvo panaikinti ( civilinės bylos Nr.eL2-1301-347/2016, Nr.eL2-1251-598/2016, Nr.L2-16007-775/2017). Pažymėtina, kad didesnės skolos iš bendrovių - UAB „Statevus“ ir UAB „ARVV Gruop“ nebandytos prisiteisti, išieškoti. Todėl nenustatyta, kad atsakovė siekė pareginti savo turtinę padėtį ir prisiteisti iš skolininkų skolas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Išdėstytos nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Be to nenustatyta, kad ateityje atsakovės turtinė padėtis pagerės. Atsakovės elgesys neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei paneigia teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdytinumo principus.
Dėl baudos skyrimo A. V. už piktnaudžiavimą procese
Ieškovas 2017-11-09 teismo posėdyje prašė skirti atsakovės direktoriui A. V. baudą už piktnaudžiavimą procese, 2017-11-14 teismo nutartimi bauda nebuvo paskirta ( 3 t., b.l. 110-111). 2017-12-11 prašymu ieškovas prašė pakartotinai skirti baudą direktoriui A. V. už piktnaudžiavimą procese ( 3t., b.l. 128-129). 2017-12-12 teismo posėdyje nutarta ieškovo prašymą pakartotinai skirti baudą A. V. nagrinėti priimant sprendimą byloje.
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Pagal LR CPK 95 str. 2d., teismas asmeniui, kuris sąmoningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali skirti bauda iki 5000 Eur, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz. bylos šalių kilusio ginčo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti bylos išnagrinėjimą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Teismas gali, bet neprivalo 50 paskirtos baudos skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui, nes ieškovas to neprašo. Todėl 50 procentų baudos, paskirtos A. V., ieškovui R. K. neskirtina.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis mano, kad ieškovo prašymas skirti atsakovės direktoriui A. V. baudą už bylos vilkinimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas tokią išvadą daro dėl žemiau nurodytų motyvų.
Byloje atsakovė rėmėsi tuo, kad atlyginimų laiku R. K. nemokėjo, mokėjo nepilną atlyginimą dėl sunkios finansinės padėties, teismo sprendimą prašė išdėstyti dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Teismas reikalavo pateikti duomenis apie sunkią atsakovės turtinę padėtį – bendrovės balansą už 2016 metus, pelno( nuostolių) ataskaitą. 2017-11-09 teismo posėdyje atsakovė buvo įpareigota per 14 darbo dienų pateikti teismui bendrovės balansą už 2016 metus, bankų, per kuriuos mokėjo darbuotojams darbo užmokestį už 2016 metų kovo mėn., pavadinimus ir išrašus iš bankų apie išmokėtą darbuotojams darbo užmokestį už 2016 m. kovo mėn. ( 3t., b.l. 98). Terminas įrodymams pateikti baigėsi 2017-11-23. 2017-11-30 atsakovė teismui pateikė prašymą pratęsti terminą įrodymams pateikti iki 2017-12-05 ( 3t., b.l. 119). 2017-12-05 dokumentai nebuvo pateikti, atsakovė 2017-12-07 pateikė teismui prašymą, kad įrodymus pateiks 2017-12-12 teismo posėdyje ( 3t., b.l. 121). 2017-12-12 teismo posėdyje atsakovės atstovai pateikė : 2016 m. bendrovės balansą, pelno ( nuostolių) atskaitą, duomenis apie darbuotojų sąskaitas bankuose ( 3t., b.l. 135-138). 2016 m. bendrovės balansas ir pelno ( nuostolių ataskaita) nepasirašyti finansininko, pasirašė tik direktorius. Teismas 2017-12-13 užklausė informacijos apie šių dokumentų teisingumą buhalterinę apskaitą tvarkančią bendrovę ( 3t., b.l. 144). 2018-01-18 teismui pateiktas pasirašytas finansininkės bei pataisytas 2016 m. balansas, pelno ( nuostolių) ataskaita ( 4t., b.l. 96-97). UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui 2018-01-31 pranešė, kad 2016 m. bendrovės balansą, pelno ( nuostolių) atsiskaitą sudarinėjo darbuotoja L. Ū., nuo 2017 m. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta ( 4t., b.l. 105-112). 2018-02-05 teismui atsakovė pateikė teisingą darbuotojų banko sąskaitų sąrašą ir banko išrašus ( 4t., b.l. 122-129), nes anksčiau teismui buvo pateikusi neteisingus duomenis ( 3t., b.l. 137-138). Rašytinių įrodymų pateikimas byloje buvo vilkinamas. Atsakovės atstovas laiku nepateikdavo informacijos, pasibaigus jos pateikimo laikui prašydavo pratęsti dokumentų pateikimo terminą, prašymą pagrindžiančių dokumentų nepateikdavo. Todėl teismas, ieškovo prašymu, atsakovės direktoriui A. V. skiria 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procese.
Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 446,92 Eur ( neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui R. K. vykdytina skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteismo
Ieškovas turėjo 3760 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ( 2 t., b.l. 101, 5 t., b.l.54-57), atsakovė – 330 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ( 1t., b.l. 172-173, 5 t., b.l. 10-12, 58-59). Atsižvelgiant į 2016 m. IV ketvirčio, 2017 metų I-IV ketvirčių bruto darbo užmokestį, ieškovo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio, prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo surašymą, dviejų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą, atstovavimą teisme, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, rašytinių paaiškinimų rašymą, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, užklausimus dėl įrodymų rinkimo neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dydžių ( paslaugos teiktos nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gegužės 4 d.) ( 5t., b.l. 57). Ieškinio suma nurodyta ieškinyje – 3154,95 Eur, ieškinys šioje dalyje patenkintas, tačiau iš atsakovės prašoma priteisti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-08-30 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, ši suma nenurodyta. Tačiau šios sumos nurodyti nėra galimybės, nes nežinoma galutinio atsiskaitymo su ieškovu data. Todėl patenkinto ieškinio dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma nuo 2016-08-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, remiantis protingumo principu, apskaičiuojama pagal išmokų ne daugiau kaip už trejus metus sumą – t.y. už vienerius metus ( 12 x 446,92 = 5363,04), tačiau remiantis aukščiau išdėstytu, priteista dalis šios sumos - 5000 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies ( 93 %), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 3496,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Atlikus šių sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 3473,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ( 3496,80 - 23,10). Iš atsakovės valstybei priteistinas 245,00 žyminis mokestis ( 3154,95+5000 = 8154,95 x 0,03), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą ( CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Byloje yra 34,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 32,41 Eur šių išlaidų. ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Likusi dalis pašto išlaidų iš ieškovo valstybei nepriteistina, nes neviršija 3,00 Eur.
2017-12-15 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovui R. K. atnaujinti ieškinio senaties terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti.
2017 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.DGKS-482 pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 21,39 Eur ( išmokėtina suma) delspinigių už ne laiku sumokėtą atlyginimą priteisimo ieškovui R. K. iš atsakovės.
Priteisti ieškovui R. K.,a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 3154,95 Eur ( tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 95 ct) (atskaičius mokesčius) (tame skaičiuje 1412,26 Eur nepriskaičiuoto ir nesumokėto atlyginimo, 1323,74 Eur nesumokėto atlyginimo už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, 418, 95 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas) bei 3473,70 ( tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 70 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui R. K.,a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 5000 ( penkių tūkstančių) Eur piniginę kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 446,92 Eur ( atskaičius mokesčius) priteisimo ieškovui R. K. vykdyti skubiai.
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr.2-187-722/2018, skirti 200 ( dviejų šimtų ) Eur baudą. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k.302601216, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 245,00 ( du šimtus keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio ir 32,41 ( trisdešimt du eurus ir 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-12-15 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.