Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 litų) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. spalio 9 d. apie 0.15 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 0.32 val. jam buvo nustatytas 2,62 ‰ girtumas, o 0.48 val. jam buvo nustatytas 2,36 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 metais vyko jo santuokos nutraukimo procesas, jis turėjo šeimyninių problemų ir šie metai jam buvo sunkūs. 2019 m. spalio 8 d. vakare, būdamas savo tėvų namuose, jis buvo susijaudinęs, negalėjo užmigti, todėl apie 21–22 val. pradėjo vartoti alkoholį – gėrė viskį. Alkoholį vartojo vienas. Išgėrė apie 400 gramus viskio, bet vis tiek negalėjo užmigti, todėl dar išgėrė pusę tabletės raminamųjų vaistų (išrašytų jo tėčiui). Vis tiek negalėdamas užmigti nutarė parūkyti. Kadangi su savimi cigarečių neturėjo, nuėjo jų pasižiūrėti į automobilį „Dodge Charger“, valstybinio numerio nepamena, gali būti (duomenys neskelbtini) Neradęs cigarečių automobilyje nutarė nuvažiuoti ir nusipirkti jų, todėl sėdo už minėto automobilio vairo. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi šiek tiek apsvaigęs bei žinojo, kad pavartojus alkoholio ir raminamųjų vaistų vairuoti negalima, tačiau tuo metu apie tai negalvojo. Automobiliu važiavo vienas, vairavo jis pats, niekas kitas vairuoti automobilio negalėjo. Vėliau, kito namo kieme jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu nustatė jo girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko, kitur pasitikrinti girtumo nevyko. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė jam nėra atimta. Jis nežinojo, kad pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas, nes Jungtinėje Karalystėje keisdamas vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą atidavė Jungtinės Karalystės pareigūnams, o Jungtinėje Karalystėje išduotame vairuotojo pažymėjime galiojimo data nenurodyta. Automobilis „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įvykio metu, yra ne jo. Šis automobilis yra V. G., gyvenančio Alytuje. Automobilį prieš kelias dienas iki įvykio jis pasiėmė iš V. G. pasivažinėti, išbandyti automobilį. Po įvykio jis iškart informavo V. G. apie įvykį ir tai, kad minėtas automobilis buvo paimtas. Šiuo metu jis nedirba, nes prieš tai jis vykdavo į užsienį dirbti statybų darbų. Po įvykio dėl taikomų kardomųjų priemonių jis nebegali išvykti į užsienį ir dirbti, todėl negauna jokių pajamų. Savo būsto neturi, nes po santuokos nutraukimo būstas atiteko buvusiai sutuoktinei. Taip pat jis turi du žemės ūkio paskirties sklypus, iš kurių pajamų negauna. Gyvena pas tėvus, kurie padeda jam. Taip pat jis turi du nepilnamečius vaikus ir turi teikti jiems išlaikymą – 500 eurų per mėnesį, bet šiuo metu jis to daryti negali, nes negauna pajamų, jam auga išlaikymo skola, kurią vėliau jis turės padengti. Jo turtinė padėtis yra bloga. Savo nusikalstamą veiką vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 8 b. l.), apžiūrų protokolai (1 t., 13–17, 19–20, 22–23 b. l.), automobilio registracijos liudijimo kopija (1 t., 18 b. l.), turto priėmimo perdavimo akto ir priedo prie sutarties kopijos (1 t., 27, 28 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (1 t., 29 b. l.), automobilio savininko V. D. G. prašymas dėl automobilio grąžinimo ir nutarimas grąžinti automobilį (1 t., 33–34, 35 b. l.), pakvitavimas (1 t., 38 b. l.), informacija apie automobilį (1 t., 40, 41 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio kainą Lietuvoje (1 t., 42 b. l.), duomenys apie automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (1 t., 44–49 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (1 t., 53 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos (1 t., 54–55 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikato kopija (1 t., 56 b. l.), liudytojo V. D. G. apklausos protokolas (1 t., 59–60 b. l.), liudytojo J. P. apklausos protokolas (1 t., 82–83 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (1 t., 91, 93 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (1 t., 95–96, 102–103 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 98–99 b. l.), kaltinamojo R. P. apklausų protokolai (1 t., 114–115, 123 b. l.), kaltinamąjį R. P. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 128–129, 136, 138–157, 160–173 b. l.), AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija apie automobilio įsigijimo kainą (1 t., 186 b. l.).

2.4. Kaltinamajam R. P. nustatytas girtumas (2,62 ‰ ir 2,36 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis R. P. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai iš esmės teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis R. P.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis R. P. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (naują tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui; kaltinamajam iš pradžių buvo nustatytas sunkus girtumas, o vėliau – vidutinis girtumas, artimas sunkiam girtumui), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; prieš įvykį buvo baustas administracine tvarka, bet paskirtas nuobaudas įvykdė ir galiojančių nuobaudų neturėjo; Lietuvoje oficialiai nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo; turi sveikatos sutrikimų) (1 t., 128–129, 136, 138–157, 160–173 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės bei kitas svarbias aplinkybes (2019 metais vyko jo santuokos nutraukimo procesas, jis turėjo šeimyninių problemų, šie metai jam buvo sunkūs; betarpiškai prieš įvykį kaltinamasis taip pat buvo susijaudinęs, negalėjo užmigti, todėl vartojo ne tik alkoholį, bet ir vaistus). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į teisiamojo posėdžio dalyvių nuomonę, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausme – bauda. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog sankcijoje numatyta bauda būtų neproporcinga, per griežta ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę už sankcijoje numatytą bausmę nėra teisinio pagrindo. Todėl kaltinamajam R. P. skiriama bauda, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai minimaliai tokiai bausmei (už nesunkius nusikaltimus numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis R. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu – iš pradžių buvo nustatytas sunkus girtumas, o vėliau – vidutinis girtumas, artimas sunkiam girtumui. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Anksčiau kaltinamasis R. P. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, padarytus naudojantis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis R. P. anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau jam paskirtas nuobaudas įvykdė ir nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. tvirtino, kad jis iki aptariamo įvykio turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ši teisė kaltinamajam prieš įvykį būtų buvusi atimta ar kitaip suvaržyta. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu kaltinamajam R. P. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 95–96 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. spalio 9 d.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. P. būtina taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

5.4. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo R. P. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui (1 t., 18, 27, 28, 40, 41, 59–60 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausančią transporto priemonę, kurią jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma (konfiskuojama) atitinkamo dydžio pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

5.5. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Svarbu tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

5.6. Šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamojo R. P. nusikalstamai veikai panaudoto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 11404,96 Eur (be PVM) (1 t., 42 b. l.). Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktos informacijos matyti, kad šis automobilis buvo įsigytas už dar didesnę kainą (1 t., 186 b. l.). Teismo nuomone, visos tokios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. P. būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė, todėl iš kaltinamojo tikslinga konfiskuoti automobilio vertės dalį.

5.7. Nustatydamas konfiskuotiną turto vertės dalį teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis R. P. Lietuvoje oficialiai nedirba, jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo ir negauna jokių pajamų, jis neturi nuosavo būsto, gyvena pas tėvus, kurie padeda jam, kaltinamasis iš turimo nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų) pajamų negauna, jis turi išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus ir jo turtinė padėtis nėra gera; padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; kaltinamasis automobilį vairavo jo apsvaigimui esant sunkiam (tik vėliau buvo nustatytas vidutinis, artimas sunkiam girtumas) ir tai rodo didesnį kaltinamojo neatsakingumą; automobilį faktiškai valdo kaltinamojo pažįstamas ir nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, kaltinamasis R. P. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galės toliau, su draugo žinia, naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę; taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir jos dydį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog 3500 eurų išieškojimo iš kaltinamojo pakaks aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iš kaltinamojo R. P. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertės dalis.

6.1. Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 9 d. 0.32 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 16.20 val. (1 t., 91, 93 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.2. Kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 95–96, 102–103 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.3. Atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvoje oficialiai nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo ir negauna jokių pajamų; neturi nuosavo būsto; gyvena pas tėvus; iš turimo nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų) pajamų negauna), į kaltinamojo R. P. turtinius įsipareigojimus (turi išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus; konfiskuojama (išieškoma) aptariamo įvykio metu vairuoto automobilio vertės dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, todėl paskirtos baudos savanoriškas mokėjimas kaltinamajam R. P. išdėstomas ilgesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.

6.4.1. automobilis „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. D. G., paliekamas V. D. G.;

6.4.2. kaltinamajam R. P. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinami kaltinamajam R. P..

6.5. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. P. į valstybės pajamas išieškomos:

6.5.1. automobilio „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – iš viso 39,10 Eur (36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (imtinai) (už 10 dienų) (1 t., 29, 38, 44–49 b. l.);

6.5.2. 1,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

6.6. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur (vieno šimto eurų)) dydžio baudai ir laikyti, kad R. P. paskirtos baudos neatlikta dalis – 38 MGL (1900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. valstybei išieškoti automobilio „Dodge Charger“ vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą V. D. G., palikti V. D. G.;

- R. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. P..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. P. į valstybės pajamas:

- automobilio „Dodge Charger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – iš viso 39,10 Eur (trisdešimt devynis eurus 10 ct);

- 1,90 Eur (vieno euro 90 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. P., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas R. P. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Automobilio vidutinės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą R. P. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos, proceso išlaidų ir automobilio vertės dalies sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.