Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-09-03 sprendimu J. G. ieškinį tenkino visiškai; pripažino, kad atsakovė V. G. sutuoktinio M. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) nebuvo reikalaujantis išlaikymo asmuo; priteisė ieškovės J. G. naudai iš atsakovės V. G. 2 630,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės V. G. valstybės naudai 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2004-12-06 oficialiuoju testamentu M. G. jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei turtines ir neturtines teises paliko J. G.. (duomenys neskelbtini) M. G. mirė; palikimą priėmė J. G.. l2009-12-29 pareiškimu V. G. pareiškė, kad jai reikalingas išlaikymas, todėl palikimą po sutuoktinio M. G. mirties ji priima; kartu su paveldėjimo teisės liudijimu prašo išduoti ir nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, kurį sudaro piniginės lėšos. V. G. remiasi CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija teisme gali būti nuginčyta, nustačius, kad pensinio amžiaus žmogus yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio, todėl teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą vadovaudamasis be kita ko ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti ir į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas ir tam tikrų teisių: gauti pašalpą, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar konkretus asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (LAT 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Teismas nustatė, kad V. G. savo sutuoktinio M. G. mirties dieną turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini). Taigi ji buvo apsirūpinusi gyvenamuoju plotu; be to, sutuoktinio mirties dieną gaudavo pastovias pajamas, t. y. senatvės pensiją. V. G. senatvės pensija 2009 metais buvo 937,93 Lt; teismas konstatavo, jog V. G. iki sutuoktinio mirties gauta pensija viršijo Lietuvoje gaunamų senatvės pensijų vidurkį, o M. G. mirus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) jos pensija padidėjo dar 121,33 Lt (nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija ir našlių pensija), tokiu būdu V. G. pajamos kas mėnesį sudarė 1 059,26 Lt. Teismas nustatė, kad V. G. būtinosios išlaidos per mėnesį 2009 m. lapkričio mėnesį sudarė apie 200 Lt (apie 150 Lt komunaliniai patarnavimai už ½ dalį buto ir apie 40 Lt medikamentai). Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apie V. G. turtinę padėtį: tai, kad ji yra apsirūpinusi gyvenamuoju plotu ir turi 12 500 Lt dydžio piniginį indėlį banke, taip pat jos pastoviai ir užtikrintai gaunamas pajamas, kurių dydis laikytinas pakankamas, lyginat su rašytiniais įrodymais pagrįstomis išlaidomis, teismas padarė išvadą, kad ji savo sutuoktinio M. G. mirties dieną nebuvo laikytina asmeniu, kuriam reikalingas išlaikymas. V. G. argumentą, kad jai dėl sveikatos būklės reikalingas ypatingas maistas, kuris brangiai kainuoja, teismas vertino kaip nepakankamą, nustatyti, kad išlaidos tokiems maisto produktams viršytų jos gaunamas pajamas. Pagrindinis V. G. argumentas dėl jai reikalingo išlaikymo yra sunki jos sveikatos būklė; nors byloje yra medicininių dokumentų apie tai, kad V. G. yra diagnozuoti kai kurie sveikatos sutrikimai, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad šie susirgimai nebūtų susiję su jos amžiumi ir kad dėl šių susirgimų V. G. turėtų ypatingų poreikių, kurių tenkinimas jai brangiai kainuotų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. būtų pasinaudojusi Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-29 nutarimu Nr. 346 patvirtintuose Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka kreipusis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kad jai būtų paskirta šalpos išmoka dėl jos sveikatos. V. G. paaiškinimai, kad jai dėl cukrinio diabeto gresia apakimas, vertinti kaip nepagrįsti medicininiais duomenimis. Be to, šioje byloje yra svarbi V. G. turtinė ir finansinė padėtis bei jos gebėjimas save išlaikyti būtent M. G. mirties dieną, o ne perspektyvoje. Teismas nepasisakė dėl V. G. 2007 m. sudaryto sandorio ir iš jo gautų pajamų, kadangi CK 5.20 str. 1 d. nuostatos aplinkybes, susijusias su asmens pripažinimu reikalaujančiu išlaikymo, sieja laiko atžvilgiu su palikėjo mirties diena, o V. G. sutuoktinis M. G. mirė (duomenys neskelbtini), taip pat nevertinti ir įrodymai apie testamentinės įpėdinės J. G. turtinę padėtį ir jos išlaikytinius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta; apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl CK 5.20 str. 1 d. normos aiškinimo; apeliantė pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties CK 5.20 str. 1 d. išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005; pagal išaiškinimą šioje normoje įtvirtinta prezumpcija, jog pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas; įrodinėjimo našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.

Taigi, kaip ir kiekviena prezumpcija, išlaikymo reikalingumo prezumpcija gali būti nuginčyta; nagrinėjamoje byloje nuginčyti prezumpcija turėjo testamentinė įpėdinė – ieškovė, apeliantė su tuo sutinka. Esminis apeliantės argumentas – dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo; apeliantės manymu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismas rėmėsi atskirais sprendimais, o ne įrodymų visuma, todėl suklydo, spręsdamas, kad sutuoktinio mirties dieną išlaikymas apeliantei nebuvo reikalingas.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad sutuoktinio mirties dieną jos pensija sudarė 1 059,26 Lt; apeliantės manymu, teismas be pagrindo nevertino tai, kad dar iki sutuoktinio mirties 2010 m. lapkričio 3 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. jos pensija buvo sumažinta nuo 937,93 iki 871,96 Lt; net ir po sutuoktinio mirties, su našlės ir nukentėjusiojo asmens pensija, visos jos gaunamos pensijos dydis nesiekė 1 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde klaidingai nurodė sutuoktinio mirties datą; bylos duomenimis, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Byloje aktualus išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dienai, taigi teismas pagrįstai rėmėsi VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus pažyma apie V. G. 2009-01-01 – 2010-01-31 išmokas (b.l. 36-37); faktas, kad nuo 2010-01-01 apeliantės pensija sumažėjo neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar apeliantė buvo apsirūpinusi palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)).

Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos vardu yra padėtas 12 500 Lt indėlis, šis faktas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Su tokia apeliantės bylos faktinių aplinkybių interpretacija negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad palikėjo vardu padėto banke indėlio likutis 2010-01-07 buvo 25 000 Lt (b.l. 8); pusė šio indėlio priklauso apeliantei, kaip jos santuokoje įgyto turto dalis, taigi teismas pagrįstai konstatavo faktą, kad apeliantė palikėjo mirties dieną turėjo 12 500 Lt piniginį indėlį banke.

Apeliantės vertinimu, teismas padarė netinkamas išvadas apie apeliantės išlaidas susijusias su jos sveikatos būkle. Apeliantė nurodo, kad jai diagnozuotos kelios sunkios ligos, jai paskirtų vaistų sąrašas ilgas, vaistų kainos svyruoja nuo 12 iki 70 Lt, t. y. galima daryti išvadą, kad vaistams apeliantė išleidžia nemažiau kaip trečdalį jos gaunamos pensijos; be to apeliantei reikalinga speciali dieta; visos šios aplinkybės nurodo į išlaikymo reikalingumą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad apeliantės išlaidos komunaliniams patarnavimas šildymo sezono metu sudarė apie 300 Lt (b.l. 79-85), išlaidos vaistams vidutiniškai per mėnesį sudarė 40 Lt (b.l.94-95). Apeliantės samprotavimai, jog ji išleidžia vaistams nemažiau kaip trečdalį pensijos kas mėnesį, neparemti įrodymais ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad apeliantei palikėjo mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Išlaikymo reikalingumo prezumpcija nagrinėjamoje byloje buvo nuginčyta remiantis išsamiu ir visapusišku byloje pateiktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių tyrimu. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad jos gaunama pensija yra labai nežymiai didesnė už vidutinę bazinę pensiją, kad jai priklauso tik ½ dalis dviejų kambarių buto, kad apeliantė serga, dėl to būtinos papildomos išlaidos vaistams ir dietiniam maistui neįrodo teismo padarytų išvadų neteisingumo ar nesąžiningumo. Byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad 12 500 Lt iš 25 000 Lt indėlio palikėjo vardu priklauso apeliantei, kaip palikėjo sutuoktinei, jos pensija viršija minimalų gyvenimo lygį, jos teiginiai apie itin dideles išlaidas vaistams ir maistui neįrodyti, bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad palikėjo mirties dienai apeliantei nebuvo reikalingas išlaikymas, nes jos turimų lėšų užteko jos poreikių tenkinimui. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tai, jog ateityje ieškovei gali prireikti operuotis, gali iškilti kitų poreikių, susijusių su jos amžiumi ir ligų progresavimu, neturi teisinės reikšmės, nes teisiškai reikšminga yra jos turtinė ir finansinė padėtis bei gebėjimas save išlaikyti palikėjo mirties dieną, o ne perspektyvoje. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepažeidė apeliantės ir palikėjo bei testamentinės įpėdinės teisėtų interesų balanso bei sąžiningumo ir teisingumo principų.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Apeliantė V. G. sumokėjo 130 Lt už apeliacinio skundo padavimą, patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme – 7,25 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pašto išlaidos iki 10 Lt nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.