Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad žino, iš kur atsirado kraujosruva I. Ž. galvoje – ji nuolat darbe valo gartraukius, nukentėjusioji sakė, kad tuo metu, kai pakelia galvą, kažkur atsitrenkia ir taip susižaloja. Neaišku, kodėl jis galimai tampė I. Ž. už plaukų ir trenkė ją į gartraukį, o ne trenkė į durų staktą, esančią prie gartraukio. Pasak kaltinamojo, I. Ž. meluoja, nes tokiu būdu nori juo atsikratyti, juolab šiuo metu vyksta skyrybos (dėl alkoholio vartojimo). Be to, ji yra fiziškai stipresnė už kaltinamąjį, kuris yra neįgalus (turi neįgalumą po eismo įvykio – buvo paralyžiuotas dešinės pusės kūnas), jis neturi pakankamai jėgų smurtauti. Anksčiau būdavo konfliktų su žmona, tačiau nebuvo smurto. Šiuo metu nevartoja alkoholio. Nežino, dėl kokių priežasčių policijos pareigūnai išvežė jį iš gyvenamosios vietos. Bute yra gartraukis. Neatsimena, ar bylai reikšmingu laiku buvo tarp jų konfliktas, gali būti, kad garsiau grojo muzika, bet pasakė, kad nutildys ją. Žmona sakė, kad iš karto bijojo pasakyti policijai, jog jis smurtauja. Negali pasakyti, ko ji bijojo.

Nukentėjusioji I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie pietus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu kartu gyveno, jos vyras D. Ž. eilinį kartą buvo neblaivus, triukšmavo, garsiai klausėsi muzikos virtuvėje (tuo metu vaikams vyko pamokos nuotoliniu būdu). Jai paprašius netriukšmauti, D. Ž. nepakeitė elgesio. Kad nekiltų konfliktas, ji norėjo išeiti į kitą kambarį, kai kaltinamasis sugriebė jai, nešančiai kavą, už kairės rankos, todėl apipylė jį kava. D. Ž. dar labiau supyko, griebė už plaukų iš nugaros ir trenkė jos galvą į gartraukį. Ji atsitrenkė į prie durų esantį gartraukį (į jo kairį kampą), buvo pataikyta su kairės pusės kaktos dalimi. Liko mėlynė ant veido (nežino, po kiek laiko mėlyno išnyko). Skaudėjo, kai jai buvo paimta už rankos, už plaukų ir trenkta į gartraukį. Po to, pasiėmė telefoną, užsidarė vonioje ir iškvietė policiją. Nežino, po kiek laiko atvažiavo policija. Policijos pareigūnai klausė apie įvykį. Neatsimena, ką pasakojo jiems, nutylėjo apie smurtą, nes bijojo, kas po to bus, taip pat bijojo ir dėl vaiko teisių. Kaltinamasis buvo gyvenamojoje aplinkoje ir girdėjo, ką jis pasakojo policijos pareigūnams. Telefoninio pokalbio metu su Bendruoju pagalbos centru ji sakė, kad vyras smurtauja. Vėliau ji pasikalbėjo su tyrėja dėl įvykio ir ši patarė rašyti pareiškimą. I. Ž. savo noru po kelių dienų kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą („(duomenys neskelbtini)“) dėl padaryto sužalojimo. Norėjo, kad būtų užfiksuotas atvejis ir dėl to, kad blogai jautėsi. Vėliau buvo apžiūrėta specialistės. Tuo metu jų santykiai nebuvo draugiški, nes kaltinamasis kiekvieną dieną gerdavo ir triukšmaudavo. Ji bylai reikšmingu laiku užėmė pardavėjos-kepėjos pareigas, tačiau buvo nedarbinga. Neatsimena nedarbingumo laiko. Neturi priežasčių apkalbėti vyro. Skyrybos nėra apkalbėjimo priežastis, su vyru gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. Jis buvo patyręs sužalojimų, gulėjo ligoninėje dėl galvos traumos dėl eismo įvykio patekimo (po galvos traumos negalėjo judėti, tačiau po reabilitacijos atsigavo). Šiuo metu jis turi apribojimus, kurie susiję su sveikata. Nebegyvena kartu nuo balandžio mėnesio pradžios.

Liudytoja H. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tuo metu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato vyriausiąja tyrėja. Ji yra mačiusi kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją. Buvo nuvažiuota į nukentėjusiosios namus, vėliau ji buvo atvykusi į apklausą. Liudytoja apklausinėjo I. Ž., kuri parodė sužalojimą – buvo matyti pageltusi mėlynė. Mėlynė buvo ant galvos (gal ant kaktos). Nukentėjusioji iš pradžių buvo rami, bet kai pradėjo kalbėtis, ji susigraudino, buvo matyti, kad ji yra pervargusi ir išsigandusi. Konfliktas buvo dėl garsiai klausomos muzikos, kai I. Ž. perspėjo kaltinamąjį, kad išjungtų muziką, nes trukdoma vaikams mokytis, šis supyko ir trenkė galvą į gartraukį. Liudytoja neįkalbinėjo I. Ž. parašyti pareiškimą. Su D. Ž. taip pat buvo bendrauta, kiek atsimena, jis neprisiminė, kad trenkė žmonos galvą, nes buvo neblaivus. Liudytoja bent penkis kartus buvo jų gyvenamojoje vietoje.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji bylai reikšmingu laiku dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, vykdė patrulio funkcijas, taip pat vyko į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Nagrinėjamo atvejo neatsimena. Kalbant apskritai, būdavo atvejų, kai nepasitvirtino iškvietimai. Nepasitvirtinus atvejams, parašoma kortelė ir tuo pasibaigia įvykio įforminimas. Kita vertus, kitą dieną važiuoja tyrėjas ir tikrina dar kartą, ar buvo panaudotas smurtas, ar ne.

Specialistė R. Gaidienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji surašė byloje esančią specialisto išvadą. Ji asmeniškai apžiūrėjo atvykusią I. Ž., ant nukentėjusiosios kūno nebuvo matyti sužalojimų. Nustatė sužalojimą pagal medicinos dokumentą, kurį nukentėjusioji pateikė. Negali atmesti, kad medicinos dokumente užfiksuotas sužalojimas galėjo būti – patinimas kairės pusės kaktoje, o kraujosruva galėjo išnykti. Dėl kraujosruvų išnykimo laiko priklauso kurioje vietoje padaryta kraujosruva. Jei vieta gerai aprūpinama kraujotaka, ji gali išnykti ir po savaitės. Matomos kraujosruvos būna iki devynių parų, jos žalsvėja, gelsvėja ir išnyksta arba pasilieka rusvos iki trijų savaičių ar mėnesio, jei yra masyvios. Kaktos atveju, tai – gerai aprūpinama krauju vieta; jei nedidelė kraujosruva, tikimybė yra, kad ji gali išnykti jau aštuntą ar devintą parą, tačiau priklauso kokia tai buvo kraujosruva (pavyzdžiui, galėjo išnykti, jei kraujosruva buvo maža, blyški). Gali atsirasti kraujosruva kontaktuojant kakta su gartraukiu. Bet koks sužalojimo atsiradimas žmogui sukelia skausmą, nebent jis yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Amžius turi įtakos sužalojimų išnykimui. Nukentėjusioji pagal amžių priklauso grupei, kuriai sužalojimai išnyksta greitai.

Nukentėjusiosios I. Ž. 2021 m. balandžio 1 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su vyru D. Ž., nes jis garsiai klausėsi muzikos, dėl ko trukdė vaikams mokytis. Konflikto metu vyras buvo neblaivus, kai vyras neblaivus jis tampa agresyvus. Paprašius nusiraminti ir netrukdyti vaikams mokytis, jis supyko. Tuo metu pareiškėja ėjo iš virtuvės į kambarį, rankoje nešėsi puodelį su kava. Vyras supykęs griebė rankomis jai už kairės rankos dilbio, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Ji supykusi apipylė jį kava, dėl to jis dar labiau supyko ir rankomis suėmė jai už plaukų bei trenkė vieną kartą į virtuvėje buvusį gartraukį, dėl to ji pajuto fizinį skausmą galvos srityje. Vyras norėjo dar kartą trenkti jos galvą į gartraukį, bet ji pasipriešino, nustūmė vyrą nuo savęs. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tokio pobūdžio konfliktai vyksta jau ne pirmą kartą (1 t., b. l. 1–4).

2021 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad apžiūros objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Praėjus pro rudos spalvos metalines duris, patenkama į bendro naudojimo patalpas – koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje, iš karto už koridoriuje esančių durų, dešinėje pusėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, iš karto patenkama į virtuvę, kur virtuvės kairėje pusėje matyti medinis stalas ir sofa. Virtuvės kairėje pusėje matyti virtuvės komplektas – spintelės, iš karto už jų yra dujinė viryklė, virš jos įrengtas gartraukis. Buvo viduje bendra tvarka nepažeista (1 t., b. l. 13–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 773/2021 (01) (toliau – 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. G 773/2021) konstatuota, kad I. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Nustatyta viena poodinė kraujosruva kaktos kairėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas griūnant ar atsitrenkiant į kitą buką paviršių. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą ar įrankį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta (1 t., b. l. 35–36).

2021 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus skambučio skaitmeninis garso įrašas, kurio trukmė 55 s. Girdimas pokalbis: BPC darbuotoja: 112. Pranešėja: Laba diena. BPC darbuotoja: Laba diena. Pranešėja: Reikalinga policija. BPC darbuotoja: Koks adresas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Tai (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: Kas atsitiko? Pranešėja: Vyras smurtauja. BPC darbuotoja: Neblaivus? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: Jis mušasi? Pranešėja: Taip (moteris verkia.) BPC darbuotoja: Trenkė jums? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: Kur trenkė? Pranešėja: Sugriebė už plaukų ir trenkė į gartraukį. BPC darbuotoja: Trenkė į gartraukį? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: Greitosios niekam nereikia? Pranešėja: Ne. BPC darbuotoja: Maži vaikai yra? Pranešėja: Yra. BPC darbuotoja: Kodas yra laiptinei? Pranešėja: Ne. BPC darbuotoja: Nėra kodo? Pranešėja: Nėra. BPC darbuotoja: Su Covid 19 sergančiais kontaktai buvo? Pranešėja: Ne. BPC darbuotoja: Jūsų vardas pavardė? Pranešėja: I. Ž.. BPC darbuotoja: Laukite (1 t., b. l. 43–44). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame garso įraše.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakyme nurodyta, kad 2021 m. kovo 29 d. į įvykį reagavo pareigūnai E. Č. ir I. K.. „Body cam“ vaizdo įrašo apie nurodytą įvykį nėra, tarnybinis pranešimas apie įvykį nebuvo surašytas (1 t., b. l. 154 – 156).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme nurodyta, kad I. Ž. išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. (1 t., b. l. 157–160).

2021 m. rugsėjo 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje esančio įmontuoto gartraukio aukščio matavimas atskirose vietose nuo grindų ir nukentėjusiosios I. Ž. ūgio matavimas. Nustatyta, kad buvo matuojamas gartraukio aukštis nuo grindų iš kairės gartraukio pusės, kuris yra 155 cm. Pamatavus gartraukio aukštį per vidurį nuo grindų, yra 155 cm. Pamatavus gartraukio aukštį iš dešinės pusės nuo grindų, yra 155 cm. Aplinkybės taip pat užfiksuotos nuotraukose (1 t., b. l. 173–178).

2021 m. rugsėjo 2 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad, atlikus I. Ž. ūgio matavimą, nustatyta, kad jos ūgis yra 165 cm. Aplinkybės taip pat užfiksuotos nuotraukose (1 t., b. l. 179–184).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakymu pateiktame 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad I. Ž. diagnozė, be kita ko, kaktos srities sumušimas. 2021 m. kovo 29 d. apie 13.30 val. buitinio konflikto metu girtaujančio vyro ji buvo sugriebta už plaukų ir pastumta, veidu atsitrenkė į gartraukį, sumušta kakta. Objektyviai nustatyta nedidelė kraujosruva/patinimas kairėje kaktos pusėje (1 t., b. l. 187–188).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Ž., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš I. Ž., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad D. Ž. naudojo fizinį smurtą prieš I. Ž.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, jai pasakius pastabą dėl D. Ž. garsiai leidžiamos muzikos, kaltinamasis supykęs griebė jai, nešančiai kavą, už kairės rankos, todėl apipylė jį kava. D. Ž. dar labiau supyko, griebė už plaukų iš nugaros ir trenkė jos galvą į gartraukį. Ji atsitrenkė į prie durų esančio gartraukio kairį kampą, buvo pataikyta su kairės pusės kaktos dalimi. Liko mėlynė ant veido. I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 23–25), patvirtino aplinkybes atliekant akistatą su D. Ž. (1 t., b. l. 37–38). Taigi I. Ž. baudžiamojo proceso metu nuosekliai pasakojo aplinkybes dėl jos vyro panaudoto fizinio smurto pobūdžio, jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimo. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad I. Ž. tą pačią dieną (2021 m. kovo 29 d.), kai ji patyrė smurtą, skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kurio operatorei nurodė, jog jos vyras smurtavo prieš ją – sugriebė už plaukų ir trenkė į gartraukį (1 t., b. l. 43–44). Byloje iš tiesų nustatyta, kad, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, I. Ž. nutylėjo aplinkybę, kad jos vyras smurtavo prieš ją. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad D. Ž. nepadarė jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Svarbu tai, kad I. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino aptariamos aplinkybės nutylėjimą, t. y. nes bijojo D. Ž., kuris buvo bute, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, taip pat bijojo ir dėl vaiko teisių. Tai laikytina pakankamai svaria priežastimi I. Ž. iš pradžių nepasakyti visų įvykio aplinkybių policijai.

Byloje nustatyta, kad I. Ž. parašė protokolą–pareiškimą dėl D. Ž. veiksmų po kelių dienų nuo nagrinėjamo įvykio, t. y. 2021 m. balandžio 1 d. Kita vertus, tai savaime negali būti pagrindu abejoti I. Ž. parodymais. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji apsisprendė parašyti protokolą–pareiškimą pabendravusi su tyrėja. Liudytoja H. Š., kuri apklausinėjo I. Ž., patvirtino, kad nukentėjusioji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. Ž. veiksmų savo noru. Be to, liudytoja patvirtino, kad matė ant nukentėjusiosios veido pageltusią mėlynę, kuri buvo ant galvos (gal ant kaktos). Taigi šios liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina I. Ž. baudžiamojo proceso metu tvirtinamą sužalojimo mechanizmą. 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 773/2021 nurodyta, kad I. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Nustatyta viena poodinė kraujosruva kaktos kairėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas griūnant ar atsitrenkiant į kitą buką paviršių (1 t., b. l. 35–36). Teismas išsireikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad, gydytojai apžiūrint I. Ž., jai buvo nustatytas tas pats sužalojimas – nedidelė kraujosruva/patinimas kairėje kaktos pusėje. Nukentėjusioji nurodė gydytojai tokį patį šio sužalojimo atsiradimo mechanizmą (dėl D. Ž. veiksmų) (1 t., b. l. 187). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadą Nr. G 773/2021 surašiusia specialiste R. Gaidiene, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išraše nurodytų aplinkybių tikrumu. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta minėtą specialisto išvadą surašiusi R. Gaidienė, kuri patvirtino, kad 2021 m. balandžio 6 d. apžiūros metu I. Ž. ant veido 2021 m. kovo 29 d. padarytas sužalojimas galėjo išnykti, taip pat paaiškino priežastis, dėl kurių taip gali atsitikti. Ši specialistė nenustatė esminių prieštaravimų tarp I. Ž. duotų paaiškinimų ir apžiūrėto medicinos dokumentų išrašo.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje yra gartraukis. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar objektyviai I. Ž. galėjo būti sužalota atsitrenkdama kaktos dalimi į gartraukį, pavedė prokurorui organizuoti tiek gartraukio, tiek pačios nukentėjusiosios ūgio matavimus. Susipažinęs su atliktų proceso veiksmų rezultatais (1 t., b. l. 173–178), teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp I. Ž. anksčiau aptartų parodymų ir nustatytų aplinkybių. Specialistė R. Gaidienė, surašiusi 2021 m. balandžio 6 d. specialisto išvadą Nr. G 773/2021 ir susipažinusi su tais pačiais duomenimis, nepakeitė savo išvadų.

D. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis žino, iš kur atsirado kraujosruva I. Ž. galvoje – ji nuolat darbe valo gartraukius, nukentėjusioji sakė, kad tuo metu, kai pakelia galvą, kažkur atsitrenkia ir taip susižaloja. Kita vertus, kaltinamasis nenurodė tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56–57, 61–63). Taigi D. Ž. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus dėl tokios versijos iškėlimo. Ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nutylėjimas yra nelogiškas asmens elgesys. Bylą nagrinėjant teisme, buvo gauta informacija, kad I. Ž. nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo laikinai nedarbinga (1 t., b. l. 157–160). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai nuo 2021 m. kovo 24 d. buvo išduotas laikinas nedarbingumas ne dėl patirto sužalojimo, o dėl kitų sveikatos negalavimų (galvos skausmo, nestabilaus kraujo spaudimo ir kt.) (1 t., b. l. 188). Tai patvirtina, kad nukentėjusioji bylai reikšmingu laiku objektyviai (dėl turimo laikino nedarbingumo) darbo vietoje negalėjo patirti kokių nors sužalojimų, taip pat ir susižaloti darbe atsitrenkdama į gartraukį. Dėl šių priežasčių D. Ž. iškelta minėta versija atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad nukentėjusioji yra fiziškai stipresnė už jį, kuris yra neįgalus (turi neįgalumą po eismo įvykio – buvo paralyžiuotas dešinės pusės kūnas), todėl neturi pakankamai jėgų smurtauti. Teismas nenustatė, kad D. Ž. pastaruoju metu būtų turėjęs kokių nors ypatingų problemų su sveikata, dėl kurių jis objektyviai negalėtų smurtauti prieš nukentėjusiąją. Tai, kad prieš tam tikrą laiką D. Ž. buvo iš dalies paralyžiuotas (nukentėjusiosios parodymais, tai buvo seniai), kaltinamasis turi neįgalumą, savaime nepatvirtina, kad jis negalėjo padaryti nusikalstamą veiką. Be to, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusioji yra fiziškai stipresnė už kaltinamąjį, juolab pagal byloje nustatytas aplinkybes fizinio smurto panaudojimas įvyko staiga ir nebuvo ilgalaikis, t. y. tokio pobūdžio fizinio smurto panaudojimui nėra būtina turėti ypatingos jėgos.

Dar viena aplinkybė, kurią akcentavo D. Ž. bylą nagrinėjant teisme, yra jo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad iš tiesų buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau nei nagrinėjamas įvykis (I. Ž. 2021 m. kovo 1 d. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo). Kita vertus, vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad I. Ž. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti D. Ž.. Įvertinus anksčiau nustatytų aplinkybių visumą, negalima abejoti nukentėjusiosios, kurios duotus parodymus netiesiogiai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, patikimumu.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog D. Ž. bylai reikšmingu laiku ir vietoje stipriai ranka suėmė nukentėjusiąją I. Ž. už rankos (kairio dilbio), tampė rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvos plaukus, vieną kartą trenkė nukentėjusiosios galvą į gartraukį, dėl to nukentėjusiajai atsirado poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Byloje įrodytas I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dėl kaltinamojo minėtų veiksmų ji juto fizinį skausmą.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad D. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Bylai reikšmingu laiku D. Ž. ir I. Ž. buvo sutuoktiniai, jie gyveno tame pačiame bute, t. y. jie buvo šeimos nariai. D. Ž. nustojo gyventi bute po nagrinėjamo įvykio. Nors, kaip minėta, bylai reikšmingu laiku jau buvo kreiptasi į teismą dėl jų skyrybų, tačiau nuo tokio kreipimosi iki nagrinėjamo įvykio nepraėjo itin didelis laikas (mažiau kaip vienas mėnuo). Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio ji atliko tam tikrus buities darbus, naudingus kaltinamajam (pavyzdžiui, gamino valgyti jam, skalbė drabužius). Tai rodo, kad tarp šių asmenų bylai reikšmingu laiku buvo išlikę šeiminiai santykiai.

Todėl pripažintina, kad D. Ž. smurtavo prieš savo šeimos narį, o tai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. Ž. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Ž. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

D. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 70–71). Jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 72–77). Kaltinamasis nedirba, jis registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 78–79). Byloje nėra duomenų apie D. Ž. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Ž. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti D. Ž. paskiriant 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu bausmės atlikimo metu bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1–2 dalys).

V. Kiti klausimai

D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 64–65). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį įrašą su garso įrašu palikti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu bausmės atlikimo metu bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1–2 dalys).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį įrašą su garso įrašu palikti prie bylos medžiagos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.