Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2017 m. kovo 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. J. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. J. laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2016-12-21 07.40 val. iki 2016-12-22 12.20 val., įskaitant vieną dieną.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. J. pakeistas į suėmimą ir D. J. suimtas teismo salėje, paskelbus nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti iš D. J. 34,74 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.D. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. S., o būtent: 2016 metais gruodžio 21 d. apie 07.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai I. S. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumas, buvo patyręs insultą ir dėl šios ligos sunkiai vaikšto. Teigia, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jog jam būnant laisvėje yra kas juo pasirūpina.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji I. S. atleido D. J. ir prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

4. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, D. J. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

6. Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, taikant BK 64¹ straipsnį, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi formaliai D. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

6.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – padarytas nesunkus nusikaltimas, teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog D. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, iš kurių matyti, jog teistas už analogiškus nusikaltimus, tris kartus teistas už smurto panaudojimą nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, jam taikytas švelnesnes (areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, kurios vykdymas atidėtas) bausmes, neleidžia teigti, kad pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jog jam bus apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas apeliantui tik realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, jog jam nustatytas 40 procentų darbingumas, buvo patyręs insultą ir dėl šios ligos sunkiai vaikšto, pažymėtina, kad darbingumo lygis jam nustatytas 2015 m. gegužės 13 d. ir šie nuteistojo nurodyti negalavimai nesutrukdė nuteistajam daryti naujų nusikalstamų veikų. O be to, iškilus grėsmei nuteistojo sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba kalinimo įstaigoje, o esant būtinumui – gydymas sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, atitinkamos D. J. sveikatos problemos nepaneigia pirmiau paminėtos išvados dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam negalimumo.

8. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, išsamiai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, ankstesnius nuteistojo teistumus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik D. J. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų užtikrintas jos įgyvendinimas. Taigi išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.