Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-579/2016

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45290-2015-1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje pažeidė viešąją tvarką šiomis aplinkybėmis: 2015-08-13, apie 19 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame Kazlų Rūdoje, Vytauto gatvėje, kitų žmonių akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jie kumščiais sudavė nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam I. T. į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde ginčijama nustatyta faktinė aplinkybė dėl smūgių sudavimo lokalizacijos ir keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl E. B. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo I. T. paaiškinimais. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jam rankomis į galvą smūgiavo abu kaltinamieji, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus detalius parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos (į galvos sritį). Nukentėjusysis, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus, nurodė, kad apklausiamas iš karto po įvykio viską geriau prisiminė, dėl neblaivumo praradęs atminties nebuvo. Todėl, įvertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, aplinkybė, kad iš karto po įvykio duodamas parodymus, jis buvo neblaivus, nesudaro pagrindo jo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti I. T. parodymų objektyvumu dar ir dėl to, kad nurodomus jam padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2015-08-14 atlikto specialisto tyrimo išvados duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G672/2015(09) (t. 1, b. l. 22) I. T. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruvomis kairės akies vokuose ir dešinio skruosto srityje, kuris galėjo būti padaryti dviem poveikiais kaltinime nurodytu laiku. Tuo tarpu krūtinės srityje jokių sužalojimų ar kitų fizinio kontakto žymių nukentėjusiajam nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde pateikiamo subjektyvaus byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, jam nurodant, kad jis smūgiavo nukentėjusiajam į krūtinės sritį, be jo paties skunde dėstomų argumentų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl išdėstytos aplinkybės dėl nuteistojo parodymų prieštaringumo kitoms patikimai nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms kelia pagrįstas abejones šių parodymų objektyvumu ir nesudaro pagrindo vadovautis nuo įrodymų visumos atsieta E. B. dėstoma versija dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu būtų nustatyta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam į krūtinę, tai nekeistų veikos teisinės kvalifikacijos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini tik (ir būtent) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-116-895/2015). Taigi šioje byloje nustatyti nuteistojo E. B. veiksmai – viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčinis fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, – visiškai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dispoziciją.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog E. B. dalyvavo pažeidžiant viešąją tvarką, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jis nuteistas teisėtai ir pagrįstai.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę už jam inkriminuotą viešosios tvarkos pažeidimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl jam apylinkės teismo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skirdamas tokios rūšies ir dydžio bausmę, apylinkės teismas pagrįstai nustatė E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė, jog E. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinta ir tai, jog E. B. anksčiau ne kartą teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje, be to per šį trumpą išbūtą laikotarpį jis taip pat buvo ne kartą baustas ir už administracinės teisės pažeidimų padarymą. Visi šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti E. B., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 57,90 Eur (t. 3, b. l. 12). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.