- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI3-1548-631/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04435-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodine tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo trikampis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „Verslo trikampis“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022-09-19 sprendimą S - 119 (7-72/2022) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-04-07 sprendimą Nr. 69-20.
Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu Komisija patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovė) 2022-04-07 sprendimą Nr. 69-20, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) 2022-01-11 sprendimas Nr. (27.13 Mr)-D2-177, atitinkamai kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, t.y. patvirtinta 444 844 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 56 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Bendrovei apskaičiuota 30 600,46 Eur PM delspinigių. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 str. 1 dalies ir 140 str. 5 dalies nuostatomis, skyrė Bendrovei 30 proc. dydžio 133 453 Eur PM baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina esanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė. Pagrindinė jos vykdoma ekonominė veikla: nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėja valdo 1999 – 2006 m. laikotarpiu suformuotą Biurų kompleksą, kuriame yra ~38 000 kv. m nuomojamų patalpų. Nuo 2007 m. iki 2018-05-29 100 proc. pareiškėjos akcijų valdė UAB „Darnu Group“ (buvusi UAB „MG valda“), tuo metu pareiškėja kolektyvinio investavimo subjekto (toliau - KIS) statuso neturėjo. 2018-05-29 iš UAB „Darnu Group“ pareiškėjos akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“ (Fondas). Fondą valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“. 2019 m. pirmoje pusėje buvo kreiptasi į Lietuvos banką dėl KIS statuso pareiškėjai suteikimo. Šio proceso metu Lietuvos Bankui pateikta ir jo vertinta numatoma pareiškėjos, jau kaip KIS subjekto veikla, jos jau turimos investicijos, jų valdymo ir naujų investicijų vykdymo strategija ir pan. 2019-08-26, gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl pritarimo pareiškėjos steigimo dokumentams, pareiškėja buvo pertvarkyta iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę UAB „Verslo trikampis“, kurios veiklos terminas 10 metų, su galimybe veiklą papildomai pratęsti 2 metams. Pasikeitus veiklos formai, pareiškėjos veikla, iš kurios generuojama ekonominė grąža, išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija, ji priskirta nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų rūšiai.
Pareiškėja pažymi, jog 2019 – 2020 m. laikotarpiu pareiškėja atliko nuomojamų patalpų remonto darbus, suderintus su nuomininkais. Visi atlikti darbai gerina ofiso patalpų, kuriomis naudojasi nuomininkai, būklę, daro jas funkcionalesnėmis ir patrauklesnėmis nuomininkams. Atlikus tokio pobūdžio darbus, nuomininkai sutiko pratęsti besibaigiančias nuomos sutartis ir net mokėti didesnius nuomos mokesčius. 2020 m. pareiškėja stebėjo ir vertino tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje siūlytas investicijas. Pareiškėja išanalizavo 5 potencialių investicijų duomenis, tačiau buvo priimti sprendimai neinvestuoti. Laisvėjant COVID-19 apribojimams ir stabilizuojantis biuro patalpų nuomos rinkai, pareiškėja taip pat aktyviai ėmėsi naujų investicijų. 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėja pradėjo įgyvendinti naują nekilnojamojo turto konversijos projektą. 2021-08-19 pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo patvirtinta, kad pareiškėja su partneriais vystys nekilnojamojo turto konversijos projektą su gyvenamosiomis ir (ar) komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir reikalinga infrastruktūra, kardinaliai keičiantį jos šiuo metu valdomą Verslo trikampio nekilnojamojo turto kompleksą. Taip pat 2021-09-02 Valdymo įmonės valdyba priėmė sprendimą investuoti į turto valdymo įmonės UAB „Capitalica“ vystomus NT projektus. Nutarta įsigyti UTIISIB UAB „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijų. Tą pačią dieną valdyba taip pat priėmė sprendimą investuoti į turto valdymo įmonės UAB „Lords LB“ vystomus NT, energetikos projektus. Nutarta įsigyti UTIISIB UAB „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ obligacijų.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) atliktas pareiškėjos mokestinis patikrinimas apėmė tik laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 pareiškėjos vykdytas pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo prievoles. Tai yra, apėmė tik pačius pirmuosius pusantrų pareiškėjos kaip KIS veiklos metų (iš galimų 12 metų), kurie dėl COVID-19 pandemijos buvo vieni sudėtingiausių ir sunkiausiai prognozuojamų biurų nuomos sektoriui. Patikrinimo akte Klaipėdos AVMI apskaičiavo pareiškėjai į biudžetą mokėtiną 444 844 EUR pelno mokesčio sumą remdamasi tuo, kad, Klaipėdos AVMI vertinimu, pareiškėja, net ir turėdama KIS statusą, esą negalėjo taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos PM lengvatos. 2022-01-11 Klaipėdos AVMI sprendime tvirtinti patikrinimo aktą pareiškėjai taip pat apskaičiuota delspinigių suma ir skirta vidutinė 30 proc. dydžio bauda remiantis tuo, kad egzistuoja tiek pareiškėjos atsakomybę švelninančios aplinkybės (pareiškėja teikė paaiškinimus, dokumentus, domėjosi apmokestinimu, teikė paklausimus), tiek esą ir ją sunkinančios aplinkybės (pažeidimo pobūdis ir mastas).
Pareiškėja nesutiko su Klaipėdos AVMI pozicija ir 2022-01-28 pateikė skundą atsakovei. 2022-04-07 buvo priimtas atsakovės sprendimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVMI pagristai padarė išvadą, jog pareiškėja tik formaliai, siekdama pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta PM lengvata, atitiko Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau tekste – IISKISĮ) keliamus reikalavimus ir 2019-08-26 tapo Lietuvos banko prižiūrimu riboto veiklos laikotarpio (10 metų, su galimybe papildomai pratęsti 2 metams) KIS, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. Pareiškėja 2022-05-03 pateikė skundą Komisijai dėl atsakovės sprendimo ir 2022-09-19 Komisija priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Komisijos Skundžiamame sprendime išdėstyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkte interpretacija bei faktinių aplinkybių vertinimu, mano, jog Komisijos Skundžiamame Sprendime pareiškėjos argumentai ir nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos.
Pareiškėja nurodo atitinkanti visas IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir kriterijus. O Komisijos Skundžiamame sprendime pateiktos išvados dėl pareiškėjos tariamo siekio gauti mokestinės naudos nėra objektyvus ir vienareikšmiškas situacijos vertinimas, paremtas aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas. Komisija iš esmės tik atkartoja atsakovės sprendime aptartas faktines aplinkybes ir nekomentuoja pareiškėjos skunde pateiktų paaiškinimų dėl pareiškėjos veiklos turinio ir statuso konvertavimo į KIS priežasčių.
Pareiškėjos ekonominė veikla (nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) tiek savo pobūdžiu, tiek ir organizavimo būdu atitiko tai, kaip tokią veiklą vykdo KIS. Pareiškėja neturėjo vidinių žmogiškųjų ir administracinių išteklių tokiai veiklai (juos įsigijo), grąžą generavo iš pasyvaus nuomos srauto. Dėl to ir poreikio kaip nors keisti vykdytos veiklos pobūdį tampant KIS pareiškėjai neiškilo. Atkreipia dėmesį, kad nei IISKISĮ nuostatos, nei Lietuvos bankas, vertindamas, ar konkretus subjektas gali būti pripažįstamas KIS, nereikalauja, kad būtų iš esmės keičiama iki tol vykdyta prašymą pateikusio subjekto veikla, jeigu ji iš esmės suderinama su KIS veiklos reikalavimais ir principais.
Skundžiamame sprendime pateikiami teiginiai, kuriais remiantis IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintos sąlygos ir kriterijai laikomi tik formaliais reikalavimais, preziumuojant, kad PM 12 straipsnio 5 punkto nuostatoms taikyti galioja atskiri ir savarankiški kriterijai. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes, pasak jos, PMĮ daro tiesioginę nuorodą į IISKISĮ, jokių savarankiškų kriterijų (kurių turinį reikėtų vertinti) KIS veiklos turiniui nenumato.
Pareiškėja pabrėžia, kad kaip KIS, atitinka visus IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintus kriterijus bei ESMA KIS sąvokų gairėse aptartus požymius. KIS statuso įgijimo tikslas buvo kolektyvinis investavimas į turtą, t. y. iš atitinkamo turto gaunamos ir numatomos gauti grąžos, taip pat su investavimu susijusios rizikos paskirstymas. Dar iki KIS statuso įgijimo 100 proc. pareiškėjos akcijų priklausė Fondui (uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei). Taigi, pareiškėja ir visas jos valdomas nekilnojamasis turtas, bei visas iš šio turto generuojamas pajamų srautas jau buvo kolektyvinio investavimo struktūros dalimi, t. y., buvo KIS valdomas objektas.
Pareiškėjos nuomone, tai, kad tapdama KIS pareiškėja jau valdė grąžą generuojantį Biurų kompleksą (o ne, pavyzdžiui, jį įsigijo naujai), į kurį pradžioje ir buvo investuota, neturi įtakos jos kaip KIS vertinimui. Pareiškėja KIS statusą įgijo kaip jau veikiantis, turtą valdantis ir pajamas generuojantis subjektas. Dėl to logiška, jog subjektas, gaunantis KIS statusą, neturi „iš naujo“ įsigyti ir tiesiogiai iš investuotojų surinktomis lėšomis įsigyti savo investicijų ir IISKISĮ to nereikalauja. Įstatymas logiškai numato galimybę KIS statusą gauti ne tik naujiems, jokios veiklos dar nepradėjusiems subjektams, bet ir jau veikiantiems subjektams, jeigu jų veikla savo turiniu ir organizavimo būdu atitinka reikalavimus arba yra prie jų pritaikoma. Pareiškėjos veiklos formos (teisinio statuso) pokytis į informuotiesiems investuotojams skirtą KIS nereikalavo kokių nors esminių jos veiklos pokyčių, nes ir prieš tai jos vykdyta ekonominę grąžą generuojanti veikla tiek savo turiniu, tiek ir organizavimo būdu atitiko į nekilnojamąjį turtą investuojantiems KIS keliamus reikalavimus. Esminis pokytis šiuo atveju, buvo naujų investuotojų ir naujo kapitalo pritraukimas, kolektyvinis veiklos rizikos ir iš jos gaunamos grąžos pasidalinimas, valdymo teisių ir sprendimų ir teisių į investicinę grąžą atskyrimas, galimybė, laikantis nustatytų reikalavimų ir apribojimų, platinti Pareiškėjos akcijas nustatytas sąlygas atitinkantiems investuotojams ateityje.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su išvadomis, kad ta aplinkybė, kad ji po reorganizavimo nepakeitė savo veiklos, esą rodo siekį vengti mokesčių, ir kad jos veikla nerodo kolektyvinio investavimo veiklos pobūdžio, mano jog tokie teiginiai yra nepagrįsti ir nelogiški.
Pareiškėja teigia, kad išnaudodama įgytą KIS statusą, ji jau pritraukė naujų investuotojų (ir numato tai tęsti). Pareiškėjos Valdymo įmonė investuotojų ieškojo aktyviai ir viešai – tiek tarp jau buvusių Fondo investuotojų, tiek tarp naujų investuotojų. Investuoti į pareiškėją buvo kviečiama daugiau kaip 20 informuotųjų investuotojų. Galiausiai buvo pritraukta 3 mln. eurų (10 proc. tuometinio pareiškėjos grynųjų aktyvų vertės) iš 7 informuotųjų investuotojų, kurie nėra susiję su Valdymo įmone. To jau savaime pakanka, kad pareiškėja tiek reguliaciniu, tiek mokestiniu požiūriu būtų pripažįstama KIS. Tai, kad dalis investuotojų jau buvo Fondo akcininkai (investuotojai) ar asmenys, susiję su ankstesniais pareiškėjos akcininkais, yra nulemta objektyvių aplinkybių. Net ir esamų investuotojų papildomos investicijos į KIS, kuriame jie jau (tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja), jas gaunančio subjekto požiūriu yra naujos investicijos ir tai keičia to buvusį to investuotojo santykį su atitinkamu KIS: tiek prisiimamos rizikos dydį, tiek ir teisių į KIS grąžą apimtį.
Pareiškėja pabrėžia, kad jos steigimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad jai taikomi IISKISĮ reikalavimai. Taigi, pareiškėja tiek formaliai, tiek ir faktiškai tenkina visus IISKISĮ 17 straipsnyje įtvirtintus kriterijus ir Skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių tai paneigiančių argumentų.
Pareiškėja teigia atitinkanti visas PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintas sąlygas ir kriterijus. Mano, kad jos atžvilgiu klaidingai taikomas MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, nes tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato, jog mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pareiškėjos manymu, tai, kad ji de jure įgijo KIS statusą, suteikiantį jai teisę pasinaudoti PM lengvata, buvo nulemta aplinkybės, jog pareiškėja de facto daugeliu aspektų jau veikė kaip KIS ir šią aplinkybę patvirtino Lietuvos bankas 2019-08-26 sprendimu. Mokesčių administratorius neįrodė ir nepagrindė, kad pareiškėja įgijo KIS statusą siekdama išimtinai vien tik mokestinės naudos, nei atsakovė, nei Komisija jokiais objektyviais faktais ir logiškais argumentais nepaneigė logiškų ir nuoseklių pareiškėjos paaiškinimų, kuriuos ji teikė viso mokestinio ginčo proceso eigoje.
Pareiškėja teigia, kad Skundžiamame sprendime, selektyviai interpretuojant faktus ir remiantis ginčui neaktualiais teisės aktais, siekiama pagrįsti klaidingą teiginį, kad pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į naujus nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, neįsigijo specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinių popierių, taip pat nebuvo vykdomos kapitalo investicijos į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kas esą paneigia pareiškėjos, kaip KIS subjekto, veiklos tikslų siekimą. Pareiškėja neginčija fakto, kad 2019 – 2020 m. laikotarpiu dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos bei dėl to, kad Lietuvos rinkoje ne tik nebuvo pareiškėjos investavimo strategiją atitinkančių investicinių projektų, bet ir tokio tipo investicijos buvo vertinamos itin atsargiai, pareiškėja neinvestavo (netelkė naujų lėšų investicijoms) į naujus nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, bei neįsigijo specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinių popierių. Nepaisant to, pareiškėja aktyviai vykdė KIS veiklą, tęsė besibaigusias nuomos sutartis ir užsitikrino, kad nuomininkai nenutrauks ilgalaikių nuomos sutarčių, aktyviai investavo į nuosavybės teise valdomą Biurų kompleksą, atliko Biuro komplekso patalpų remonto darbus, 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėja pradėjo įgyvendinti investicinį projektą – naują nekilnojamojo turto konversijos projektą su gyvenamosiomis ir (ar) komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir reikalinga infrastruktūra. Pareiškėjos manymu, Komisija klaidingai teigia, kad pareiškėja jokių investicijų neatliko ir KIS veiklos faktiškai nevykdė.
Pareiškėja vertina, kad Komisija Skundžiamame sprendime, klaidingai interpretuodama investicijos sąvoką, taip pat netiesiogiai teigia, jog tam, kad investicija būtų pripažinta tinkama, esą turėjo padidėti buhalterinė turėto Biurų komplekso vertė. Toks aiškinimas, pasak pareiškėjos, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo Komisijoje metu nebuvo įsigilinta į pareiškėjos veiklos specifiką. Biurų komplekso, kaip ir kitų investicijomis laikomų nekilnojamojo turto vienetų, vertė rinkoje yra vertinama pagal jų generuojamą pinigų srautą. Kuo daugiau nuomojamo ploto yra išnuomota sudarius ilgalaikes nuomos sutartis – tuo didesnė tokio objekto vertė. Būtent papildomos investicijos į Biurų komplekse esančias patalpas, t. y. kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjos investicijų portfelyje esantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, leido užsitikrini ilgalaikių nuomos sutarčių tęstinumą, t. y., pastovų nuomos pajamų srautą iš anksto numatytam laikotarpiui.
Pareiškėja pažymi, kad KIS statusą įgijo 2019-08-26, o 2020 m. pradžioje, t. y. praėjus vos 4 mėn. nuo pareiškėjos tapimo KIS, prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija. 2020-03-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės neeiliniame posėdyje buvo nutarta paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Planuota karantino režimo trukmė – nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16. Kaip žinia, vėliau karantinas pratęstas dar ne kartą. Tai yra objektyvios aplinkybės, kurių kontekste pareiškėja privalėjo priimti sprendimus dėl veiklos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia esant nelogišku atsakovės teiginį, jog pareiškėja iš tiesų neveikė kaip KIS, nes pirmasis pareiškėjos sprendimas dėl investicijų į naujus nekilnojamojo turto projektus buvo priimtas 2020-09-14. Pareiškėja visą laiką sekė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir ėmė aktyviau analizuoti prieinamus projektus kai tik rinka stabilizavosi. Pareiškėja veikia Lietuvos rinkoje ir yra priklausoma būtent nuo šioje rinkoje esančių investavimo projektų skaičiaus. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei nėra pradedami nauji nekilnojamojo turto projektai, tai pareiškėja objektyviai neturi, ką vertinti. Atsakovės ir Komisijos teiginiai, kad COVID-19 pandemija neturėjo įtakos pareiškėjos veiklai yra paremti retrospektyviu situacijos vertinimu. 2020 m. pradžioje, kai prognozuota, kad vakcinos sukūrimui prireiks bent 18 mėnesių, buvo neįmanoma numatyti, kokią faktišką įtaką susidariusi situacija turės nekilnojamojo turto rinkai ir konkrečiai pareiškėjai.
Pareiškėja nesutinka su Skundžiamame sprendime pateiktomis interpretacijomis dėl pareiškėjos KIS statuso ir jos teisės taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatas ribojimo. Pareiškėja, įgijusi KIS statusą, veikė tiek forma, tiek ir turiniu atitikdama IISKISĮ numatytus KIS reikalavimus bei principus, o mokesčių administratoriaus prielaidomis ir spekuliacijomis grindžiamas siekis tai paneigti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamame sprendime teigiama, kad pareiškėjos iš investuotojų surinktos 3 mln. EUR lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, priešingai – išleistos einamosioms administracinėms reikmėms apmokėti, paskolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams mokėti. Komisijos nuomone – tai esą pagrindžia, kad pareiškėja neveikė kaip KIS.
Pareiškėja pažymi, kad jos išlaidos Biurų komplekso patalpų atnaujinimui, t. y. investicijai į valdomą turtą, turėjo materialios įtakos pareiškėjos iš anksto suplanuotiems pinigų srautams ir buvo įvertintos išleidžiant pareiškėjos akcijas. Išlaidos, kurias, ką atsakovė ir Komisija įvardina kaip „einamąsias administracines“ iš tiesų yra įprastos KIS išlaidos, patiriamos eksploatuojant valdomą turtą, pvz., jei nebūtų neužtikrinama Biurų komplekso ir aplinkinės teritorijos priežiūra, nuomojamos patalpos taptų nepatrauklios nuomininkams. Šios išlaidos bet kokiu atveju turi būti patiriamos. Dėl to, net jeigu laikyti, kad joms padengti buvo panaudota dalis iš investuotojų gautų lėšų, tai, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad taip naujoms investicijoms ir grąžai išmokėti buvo „atlaisvintos“ kitos (iš veiklos gautos) pareiškėjos lėšos, kurios faktiškai taip pat yra investuotojų nuosavybė. Pareiškėjos nuomone, remiantis jos įstatais ir prospektu, investicijos į Biurų komplekso patalpų atnaujinimą yra tinkama investicija KIS veikloje. Lėšų pastariesiems tikslams poreikis priklauso nuo individualių nuomininkų poreikių ir pageidavimų, rangos darbų ir medžiagų rinkos kainų, konkurencinės situacijos biurų rinkoje konkrečiu momentu ir t.t., todėl yra sunkiau prognozuojamas. Dividendų (grąžos investuotojams) mokėjimas taip pat yra pareiškėjos kaip KIS įsipareigojimas investuotojams, kurį ji privalo vykdyti. Pareiškėja yra prisiėmusi įsipareigojimą dėl garantuotos reguliarios 5-6 proc. dividendinės grąžos, kuris nuosekliai, nuo pat investavimo pradžios buvo vykdomas tiek Fondo, tiek ir pareiškėjos, sudarė reikšmingą pareiškėjos finansinių srautų plano dalį.
Pasak pareiškėjos, jos veikla nuo pat transformacijos į KIS tiek savo forma, tiek ir turiniu pilnai atitiko ir toliau atitinka tokios veiklos principus ir jai taikomus reikalavimus, o svarstymai apie pareiškėjos veiklos formos pakeitimo formalumą ar tai nulėmusius išimtinai mokestinius tikslus, kolektyvinio investavimo „apimčių“ nepakankamumą ir MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymą yra nepagrįsti ir neteisingi. Prašo panaikinti Komisijos ir atsakovės sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime iš esmės išdėsto visas faktines aplinkybes, nustatytas atlikto patikrinimo metu, t. y., kad pasikeitus veiklos formai ir tapus investicine bendrove, Bendrovės veiklos kryptis išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija.
Atsakovė pažymi, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė 2019 - 2020 m. investicijų į nekilnojamojo turto projektus neturėjo, sutarčių dėl investicijų sudariusi nebuvo, nevykdė jokių komercinės paskirties nekilnojamojo turto plėtojimo projektų. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neinvestavo, kaip numatyta Bendrovės Įstatuose ir Prospekte, į nekilnojamojo turto objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, ar įsigyjant specialiosios paskirties nekilnojamojo turto bendrovių nuosavybės vertybinius popierius, neinvestavo į nekilnojamojo turto objektų eksploatacijai būtiną turtą. Bendrovė pateikė 5 Valdymo įmonės sprendimus dėl investicinės bendrovės turto valdymo, priimtus Bendrovės tikrinamuoju laikotarpiu, kuriuose nurodyta, kad Valdymo įmonė, apsvarsčiusi galimas Bendrovės investicijas į nekilnojamojo turto projektus, priėmė Sprendimus neinvestuoti. Tačiau Inspekcija nustatė, kad viešoje erdvėje skelbiama informacija paneigia sprendimų neinvestuoti priežastis, randama informacija yra priešinga priimtų sprendimų neinvestuoti priežastims.
Nors Bendrovė pakeitė veiklos formą ir tapo KIS uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicine Bendrove nuo 2019-08-26, o Bendrovės valdymą perėmė Valdymo įmonė, tačiau pirmasis sprendimas investuoti/neinvestuoti priimtas tik 2020-09-14, praėjus vieniems metams po veiklos formos pakeitimo.
Atsakovės vertinimu, Bendrovei tapus investicine bendrove, pagrindinė vykdoma veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turimas turtas, Bendrovė ir toliau vykdo tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą kaip ir iki tapimo investicine bendrove, iš turto nuomos gauna tokias pačias pajamas kaip ir iki tapimo investicine bendrove, tačiau tapusi investicine bendrove naudojasi PMĮ 12 str. 5 punkto lengvata ir gautas pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias.
Klaipėdos AVMI nustatė, kad pakeitusi veiklos formą Bendrovė neatliko jokių investavimo į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą veiksmų, esminio nuomojamų patalpų pagerinimo atlikta nebuvo, iš pateiktų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad buvo atliekami eilinio remonto darbai, o nuomojamų patalpų remonto sąnaudos, Bendrovei pakeitus veiklos formą mažėjo. Dėl to atsakovė vertina, kad Bendrovė neatliko jokių investavimo veiksmų į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esminio nuomojamųjų patalpų pagerinimo atlikta nebuvo, kad Bendrovė ir nepakeitusi veiklos formos atliko ir galėjo atlikti einamojo nuomojamų patalpų remonto darbus. Pažymi ir tai, kad lėšos už naujai išleistas akcijas buvo pervestos Bendrovei tik 2019 m. gruodžio mėn., kai 2019 m. remonto darbai jau buvo atlikti.
Atsakovė akcentuoja, kad Bendrovės patikrinimas atliktas už 2019-01-01 – 2020-12-31 laikotarpį, o Bendrovė teikia argumentus dėl naujų investicinių projektų 2021 metais, t.y. vėlesnį laikotarpį, kuris neįeina į tikrintą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, jog Klaipėdos AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė tik formaliai atitiko reikalavimus, nustatytus IISKISĮ nustatytai uždaro tipo investicinių bendrovių veiklos formai, siekiant pateisinti formalų atitikimą PMĮ 12 str. 5 punkte nustatytai lengvatai taikyti.
Atsakovė remiasi MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, t. y. mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Ir tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą.
Atsakovė sutinka su Patikrinimo išvada, kad Bendrovė, būdama pelno mokesčio mokėtoja, kurios pelnas iš nuosavo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu, pakeisdama veiklos formą iš UAB į KIS investicinę bendrovę, siekė vienintelio tikslo - nuo uždirbto pelno iš nekilnojamojo turto nuomos veiklos išvengti mokėtino pelno mokesčio, t. y. siekė mokestinio pranašumo, nepasirenkant teisėto elgesio. Bendrovė dirbtinai sukūrė teisinę situaciją, kad formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus PMĮ 12 str. 5 punkte nustatytai mokestinei lengvatai taikyti. Bendrovė, tapusi KIS investicine bendrove 2019-08-26 tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 nevykdė jokios investavimo veiklos, numatytos Bendrovės Įstatuose ir Prospekte; iš pritrauktų lėšų neatliko ir jokio esminio savo turimo turto pagerinimo; nepritraukė naujų nesusijusių informuotų investuotojų, kurie būtų įsigiję atitinkamus akcijų kiekius, rodančius kolektyvinio investavimo pobūdį; lėšas, surinktas už papildomai išleistas akcijas naudojo ne investavimui, bet einamosioms administracinėms reikmėms, paskolos bei palūkanų ir dividendų mokėjimui; Bendrovė ir toliau vykdė tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą kaip ir iki tapimo KIS investicine bendrove. Bendrovės pertvarkymas iš uždarosios akcinė bendrovės į KIS investicinę bendrovę buvo tik formalus pasikeitimas dėl investicinėms bendrovėms taikomų pelno mokesčio lengvatų - nuo uždirbto pelno išvengti mokėtino pelno mokesčio (PMĮ 12 str. 5 punktas), o ne realus Bendrovės veiklos modelio pakeitimas, siekiant investicinių tiek pačios Bendrovės, tiek jos investuotojų tikslų. Tokiu modeliu formaliai sukurtos sąlygos mokestinei naudai gauti ir įgyti mokestinį pranašumą, t. y. Bendrovė sumažino 2019-2020 m. apmokestinamąjį pelną ir išvengė mokėtino PM. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu pagal savo veiklos turinį veikė ne kaip KIS investicinė bendrovė, bet pagal tokį patį verslo modelį kaip iki persitvarkymo į KIS investicinę bendrovę. Dėl to, atsakovė sutinka su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvada, kad Bendrovei taikytinos MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatos, bei papildomai apskaičiuota Bendrovei 444 844 Eur mokėtino į biudžetą PM už 2019 - 2020 m. laikotarpį, t.y. 75 509 Eur (503 395 Eur x 15 proc.) už 2019 m. ir 369 335 Eur (2 462 235 Eur x 15 proc.) už 2020 m.
Atsakovė taip pat nemato pagrindo spręsti pareiškėjos atleidimo nuo PM baudos klausimą pagal MAĮ 141 str. 2 dalies nuostatas. Taip pat, Bendrovė, teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjusi PM, yra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti Bendrovę nuo PM delspinigių pagal MAĮ 141 str. 1 d. 1 punktą, nesant jos kaltės, atsakovė taip pat nemato pagrindo. Kaip nurodo atsiliepime, ne Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas nulėmė Bendrovės padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti Bendrovę nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 str. 1 d. 4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja atitiko visus reikalavimus kaip KIS, kreipiantis į Lietuvos banką ir licencija buvo gauta; pareiškėja laikosi pozicijos, jog remontams patirtos išlaidos – tai irgi investicija, nes tikimasi grąžos iš nuomininkų bent keliems metams. Jei nebūtų atliekamas remontas, galimai būtų nutraukiamos nuomos sutartys. Taip pat atstovas iškėlė abejonę, ar nagrinėjamo ginčo atveju yra taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais, kartu nurodė, jog pritaria mokestinio patikrinimo metu nustatytiems duomenims dėl pareiškėjos pajamų mažėjimo ir vertina, kad nuomojamų patalpų remontas neatitinka investavimo sąvokos. Laikosi nuomonės, kad nebuvo nustatyta jokių naujų investicijų, ir visi pareiškėjos argumentai ir papildomai pateikti į rodymai niekaip nekeičia mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių sumų, bei Mokesčių administratoriaus pozicijos, kad Bendrovė neturi teisės į PM lengvatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės gaunamoms pajamoms taikyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą lengvatą, pagal kurią pelno mokesčiu neapmokestinamos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas.
Ginčas vyksta dėl papildomai apskaičiuoto 444 844 Eur PM ir su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos), Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai konstatavus, kad pareiškėja nepagrįstai pasinaudojo PMĮ 12 straipsnio 5 punkte KIS taikoma lengvata, bei neapmokestinamosioms pajamoms nepagrįstai priskyrė 2019 m. - 1 955 351 Eur, o 2020 m. - 5 737 740 Eur.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022-01-11 sprendimu Nr. (27.13 Mr)-D2-177 pareiškėjai nurodė sumokėti į biudžetą 444 844 Eur pelno mokestį, 30 600,46 Eur pelno mokesčio delspinigius, 133 453 Eur pelno mokesčio baudą. Šį sprendimą 2022-04-07 patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija savo sprendimu Nr. 69-20, kurį pareiškėja apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o Komisija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. S - 119 (7-72/2022) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-04-07 sprendimą Nr. 69-20.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė. Pagrindinė jos vykdoma ekonominė veikla: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėja valdo 1999 – 2006 m. laikotarpiu suformuotą Biurų kompleksą, kuriame yra apie 38 000 kv. m nuomojamų patalpų.
Iki pareiškėjai tampant kolektyvinio investavimo subjektu (KIS), 100 proc. pareiškėjos akcijų valdė UAB „Darnu Group“ (buvusi UAB „MG valda“). 2018-05-29 iš UAB „Darnu Group“ pareiškėjos akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“ (Fondas). Fondą valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“.
2019 m. rugpjūčio 26 d. gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą dėl pritarimo pareiškėjos steigimo dokumentams, pareiškėja buvo pertvarkyta iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę UAB „Verslo trikampis“, kurios veiklos terminas 10 metų, su galimybe veiklą papildomai pratęsti 2 metams.
Bendrovės valdymas pagal 2019-07-23 Investicinės bendrovės valdymo sutartį perduotas valdymo įmonei UAB „BRAITIN“ (Valdymo įmonė), kuri turi 2015 m. Lietuvos banko išduotą informuotiesiems investuotojams skirtų investicinių fondų valdymo licenciją. Valdymo įmonė atlieka visas pareiškėjos valdymo organų (valdybos, vadovo) funkcijas, sudaro ir vykdo sandorius pareiškėjos vardu (įskaitant ir sandorius dėl turto valdymo), inicijuoja ir vykdo pareiškėjos akcijų išleidimą, platinimą ir pan.
Taigi, nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas tarp šalių vyksta dėl papildomai apskaičiuoto PM bei su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos mokesčių administratoriui pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėja, būdamas PM mokėtoja, kurios pelnas iš nuosavo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. PM tarifu, pakeitė veiklos formą ir tapo KIS, uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicine bendrove, kuri formaliai atitiko keliamus reikalavimus investicinių bendrovių veiklai ir kurios dėl šių priežasčių pelnas ir pajamos iš investicinės veiklos yra PM neapmokestinamos. Pareiškėja pasinaudojo PMĮ 12 straipsnio 5 punkte KIS taikoma lengvata.
Pareiškėja skunde argumentuoja, jog mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrindė išvadų, kad pareiškėjos vykdytų operacijų vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas. Pareiškėja akcentuoja, kad tiek formaliai, tiek materialiai atitiko visus IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus KIS kriterijus. Pareiškėjos pertvarkymą lėmė ekonominės priežastys: papildomų lėšų poreikis, planas plėsti veiklą ir su tuo susijęs reputacinės rizikos valdymas, perteklinė Fondo veiklos struktūra. Teisinio statuso pakeitimas lėmė naujų investuotojų ir naujo kapitalo, reikalingo investicijoms į jau turimą NT, pritraukimą, to turto nuomos sutarčių pratęsimą, kolektyvinį veiklos rizikos bei gaunamos grąžos pasidalinimą. Pareiškėja pabrėžia, kad atlikti Biurų komplekso remonto darbai yra investicijos į turimą NT, nes leidžia sudaryti naujas ar pratęsti esamas nuomos sutartis.
Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
MAĮ 69 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimui taikytiną turinio viršenybės prieš formą principą. Straipsnio 1 dalis numato: „Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“.
LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo (LVAT 2013-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-602-1718/2013, 2015-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-26-602/2015). Tai yra, nors vertinami ir mokesčių administratoriaus ,,perapibūdinami“ sandoriai būna realiai sudaryti, juos sudarius, keičiasi turto savininkai, pagal juos atliekami mokėjimai arba vykdomos užskaitos, tačiau tokių sandorių sudarymas stokoja ekonominio tikslingumo ir pagrindimo, o po sudarytų sandorių (įvykdytų operacijų) atsiradę pokyčiai sudaro formalias sąlygas nemokėti mokesčio, jį sumažinti, jį atidėti, jo mokėjimą nukelti neapibrėžtam laikui.
LVAT ne sykį yra akcentavęs ir tai, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalis yra skirta mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise principo laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą. Netoleruotina ir viešąjį interesą pažeidžiančia turėtų būti pripažįstama situacija, kai dėl atitinkamame mokestiniame santykyje dalyvavusių asmenų piktnaudžiavimo teise mokesčių mokėtojai išvengtų jiems tenkančių mokestinių prievolių, atitinkamos sumos nebūtų sumokėtos į biudžetą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-715/2013). Toleruojant tokią situaciją, be kita ko, būtų pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės ir visuotinio privalomumo principai (MAĮ 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis), nebūtų užtikrinti iš atsakingo valdymo principo kylantys reikalavimai, susiję su biudžeto pajamų surinkimu. Tai ne tik lemia, kad mokesčių įstatymų nuostatų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų veiksmus, atliekamus turint tikslą piktnaudžiaujant pasinaudoti apmokestinimo išimtimi ar kita mokesčio lengvata, bet ir įpareigoja mokesčių administratorių bei mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją atsisakyti leisti pasinaudoti mokesčių įstatymų nuostatomis, kai jomis remiamasi ne siekiant įgyvendinti šių nuostatų tikslus, bet siekiant pasinaudoti jomis nustatyta lengvata, nors galimybės pasinaudoti šia lengvata sąlygos buvo įvykdytos tik formaliai. Pats toks atsisakymas suteikti teisę arba lengvatą dėl su piktnaudžiavimu susijusių aplinkybių tėra paprasta konstatavimo, kad piktnaudžiavimo teise atveju objektyvios sąlygos, kurios būtinos, kad būtų suteikta siekiama teisė ar lengvata, nėra įvykdytos, išdava (pvz., LVAT 2020-05-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-909-602/2020, 2020-07-01 nutartis adm. byloje Nr. A-862-438/2020).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, šalių atstovų argumentus, teismas konstatuoja nesant pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis (kurias patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Komisija savo sprendimais), kad pareiškėjai pakeitus veiklos formą iš uždarosios akcinės bendrovės į KIS statusą turinčią uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę, formaliai atitinkančią KIS veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, mokestinė nauda buvo gauta, nes tęsiant iki teisinio statuso pakeitimo vykdytą nuosavo NT nuomos veiklą, iš šios veiklos gautos pajamos nebuvo apmokestintos PM (pritaikyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata).
Kaip minėta, pagal PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatas, mokesčiu neapmokestinamos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas.
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 2 straipsnio 26 punktas apibrėžia, kas tai yra kolektyvinio investavimo subjektas, o būtent - investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.
IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vienintelis KIS steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant valdyti investavimo riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno KIS dalyviams.
2019-08-26 pareiškėja buvo pertvarkyta iš uždarosios akcinės bendrovės į uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę.
Pareiškėjos Įstatuose nurodytas veiklos tikslas - Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams. Numatyta, kad pareiškėja investuos į komercinės paskirties pajamas generuojantį NT. Pareiškėja gali investuoti tiesiogiai, įsigydama NT objektus nuosavybėn arba per bendroves, valdančias pareiškėjos investavimo strategiją atitinkantį NT. Pareiškėjos turtas gali būti investuojamas į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjos investicijų portfelyje esantiems NT objektams eksploatuoti.
2019-10-31 pareiškėjos vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta padidinti pareiškėjos įstatinį kapitalą, 2.2 punkte nurodyta, kad „naują akcijų emisiją Bendrovė išleidžia, siekdama pritraukti papildomo kapitalo, vykdant viešą siūlymą ir platinimą teisės aktų reikalavimus atitinkantiems informuotiesiems investuotojams, kad finansuotų savo veiklos plėtrą bei sustiprintų Bendrovės akcininkų bazę“.
Pareiškėjos Prospekte, patvirtintame 2020-09-18 UAB „BRAITIN“ valdybos sprendimu Nr. BRAIT-2020.09.18, nurodyta, kad „Bendrovės tikslas - teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams. Bendrovės turtas gali būti investuojamas: tiesiogiai į komercinės paskirties pajamas generuojančius NT objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise; ir (ar) į NT objektus netiesiogiai per NT bendroves, valdančias investavimo strategiją atitinkantį turtą, t. y. įsigyjant tokių specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinius popierius; Bendrovės turtas taip pat gali būti investuojamas į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus Bendrovės investicijų portfelyje esantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti“.
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos Įstatuose ir Prospekte nurodytas veiklos tikslas - kolektyvinis investavimas į investavimo strategiją atitinkantį turtą - atitinka KISĮ ir IISKISĮ įtvirtintus KIS steigimo tikslus.
Pareiškėja, remdamasi savo įstatais, kuriuose nurodyta, kad jos veikla yra kolektyvinis surinkto akcininkų turto investavimas, siekiant išskaidyti riziką ir iš šios veiklos uždirbti pajamas, taip pat remdamasi UAB „KPMG Baltics“ Konsultacijų skyriaus atlikta Konsultacija, tvirtina, kad pareiškėjos pagrindinis veiklos tikslas, įskaitant ir tikrintąjį laikotarpį, buvo investavimas į turimą NT, pajamų uždirbimas ir grąžos akcininkams generavimas.
Neginčytina aplinkybė ir argumentai, kad bet kurio verslo sąlygomis veikiančio ūkio subjekto, bendrovės įsteigimo ir veiklos tikslas yra pajamų uždirbimas. Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jau pirminis pareiškėjos įsteigimo tikslas buvo tapti kolektyvinio investavimo subjektu.
Mokestinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2007 m. pabaigos nuosavybės teise priklauso penkių NT objektų – biurų kompleksas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja nuomoja įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Kaip minėta, pareiškėjos veikla tiek iki KIS statuso įgijimo, tiek jau jį įgijus tokia buvo ir liko – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija.
Byloje nustatyta, kad iki veiklos formos pakeitimo pareiškėjos metinės patalpų nuomos pajamos vidutiniškai sudarė apie 5 - 6 mln. Eur ir liko tokio paties dydžio pareiškėjai tapus investicine bendrove (2020 m. sudarė 5,7 mln. Eur). Pakeitus veiklos formą, pareiškėja ir toliau patalpas nuomojo tiems patiems nuomininkams, 2019 - 2020 m. pareiškėja sudarė tik 4 patalpų nuomos sutartis su naujais nuomininkais.
Nustatyta, kad pareiškėja 2019 - 2020 m. investicijų į naujus NT projektus neturėjo, sutarčių dėl investicijų sudariusi nebuvo, nevykdė jokių komercinės paskirties NT plėtojimo projektų. Taigi, pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į naujus NT objektus, kaip numatyta pareiškėjos Įstatuose ir Prospekte, įsigyjant juos nuosavybės teise ar įsigyjant specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinius popierius, neinvestavo į NT objektų eksploatacijai būtiną turtą.
Bylos duomenimis, pareiškėjos gautos 3 mln. Eur lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, o buvo išleistos einamosioms administracinėms reikmėms apmokėti, paskolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams mokėti.
Pareiškėjos atstovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek Komisijos posėdžio metu, tiek teisme argumentavo, kad dalis lėšų buvo panaudota Biurų komplekso 2018 ir 2019 metais atlikto remonto išlaidoms kompensuoti, ir šios išlaidos turėjo įtakos pareiškėjos iš anksto suplanuotiems pinigų srautams. Tačiau, pagal surinktus byloje duomenis, matyti, kad pakeitusi veiklos formą Bendrovė neatliko jokių investavimo į nuosavybės teise valdomą NT veiksmų, neatliko kažkokio esminio nuomojamų patalpų pagerinimo (buvo atliekami eilinio remonto darbai - remontas nuomininko patalpose, patalpų inžinerinių sistemų, avarijų remonto darbai, kiti eksploataciniai darbai ir kt.), o nuomojamų patalpų remonto sąnaudos, pareiškėjai pakeitus veiklos formą, kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu, mažėjo: 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m. – 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur. Už 2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesius sudarė tik 168 086 Eur.
Ginčas tarp šalių kilęs dėl vertinimo, ar pareiškėjos atlikti Biurų komplekso remonto darbai atitinka pagrindinį pareiškėjos veiklos tikslą (teisės aktų nustatyta tvarka siūlant akcijas surinkti lėšas ir, siekiant valdyti investavimo riziką, jas kolektyviai investuoti į investavimo strategiją atitinkantį turtą, nurodytą Įstatuose bei Prospekte, siekiant generuoti grąžą akcininkams).
Investicijos pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas - tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Investavimas - šio įstatymo nustatytais būdais atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti (Investicijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išskiriamos 2 investicijų rūšys pagal investavimo objektą: 1) kapitalo investicijos - investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti; 2) finansinės investicijos - visos investicijos, išskyrus nurodytas šios dalies 1 punkte.
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog jos investicija į turtą, būtiną Biurų kompleksui eksploatuoti, yra tinkama investicija pagrindiniam pareiškėjos veiklos tikslui pasiekti. Pareiškėjai pajamų srautą ir reguliarią grąžą investuotojams generuoja sudaromos nuomos sutartys, todėl bet kokios išlaidos, kurios padeda sudaryti naujas ar pratęsti esamas nuomos sutartis, pagerinti jų sąlygas (padidinti nuomojamą plotą ar nuomos mokestį, ar pratęsti nuomos terminą), savo esme taip pat yra investicijos. Todėl, pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius nepagrįstai nelaiko investicijomis tokių darbų, kaip pakeistos biurų vidinės pertvaros į garsui nepralaidžias, pakeista ofiso patalpų kabinetinė sistema, pagal nuomininkų pageidavimus įrengti nauji susirinkimų kambariai, pakeista kiliminė danga ir pan. Visi šie darbai faktiškai gerina ofiso patalpų būklę, daro jas funkcionalesnėmis ir patrauklesnėmis nuomininkams, o atlikti remonto darbai pagal nuomininko reikalavimus leidžia sudaryti naujas sutartis ar pratęsti esamas. Būtent investicijų į bendrovei priklausantį NT, jo būklės palaikymą ir gerinimą, poreikis ir siekis užtikrinti tolimesnį stabilų nuomos pajamų srautą lėmė pareiškėjos sprendimą bendrovei tapti KIS investicine bendrove.
Teismas, sutikdamas su Komisijos išvadomis, pažymi, kad pareiškėja atliktą NT objektų remontą buhalterinėje apskaitoje apskaitė sąskaitoje - 602201 - patalpų remonto sąnaudos: 2019 m. - 993 793 Eur, 2020 m. - 496 263 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių pareiškėjos buhalterinės apskaitos registrų, atlikus einamojo remonto darbus, buhalterinė turėto NT vertė nepadidėjo. Pareiškėja faktiškai nesutelkė ir papildomų lėšų, kurios galėtų būti naudojamos kapitalo investicijoms, numatytoms pareiškėjos Įstatuose ir Prospekte.
Sutiktina su mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėja, pakeitusi veiklos formą, tikrintuoju laikotarpiu neinvestavo į Įstatuose ir Prospekte numatytą turtą (neinvestavo į naujus NT objektus, įsigyjant juos nuosavybės teise, neįsigijo specialiosios paskirties NT bendrovių nuosavybės vertybinių popierių), taip pat nebuvo vykdomos kapitalo investicijos į nuosavybės teise valdomą NT, kas paneigia pareiškėjos, kaip KIS subjekto, veiklos tikslų siekimą. Kaip minėta, pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu nebuvo įsitraukusi į jokius naujus NT įsigijimo ar plėtros projektus, kas taip pat rodo, jog tikrintuoju laikotarpiu, pakeitęs veiklos formą, pareiškėja neveikė kaip kolektyvinio investavimo subjektas.
Iš esmės, teisingai mokestiniame ginče įvertinti pareiškėjos argumentai dėl 2018 – 2019 metais patirtų išlaidų Biurų komplekso patalpų atnaujinimui (dėl jų materialios įtakos pareiškėjos iš anksto suplanuotiems pinigų srautams, kuriuos taip pat reikėjo kompensuoti (siekiant tuo pat metu vykdyti ir įsipareigojimus investuotojams) ir prie to ženkliai prisidėjus ir naujai iš investuotojų pritrauktoms investicijoms), kad tai yra abejotinas bendrovės tapimo KIS tikslas – kompensuoti jau patirtas Biurų komplekso remonto išlaidas.
Be to, remonto išlaidos, patirtos pareiškėjai esant dar uždarąja akcine bendrove, pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną, tuo tarpu sąnaudos, tenkančios neapmokestinamosioms pajamoms (pareiškėjai tapus KIS investicine bendrove), atitinkamai priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 17 punktas). Sutiktina su Mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėja ir nepakeitusi veiklos formos atliko ir galėjo atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą.
Niekuo nėra pagrįstas pareiškėjos teiginys, kad 1,5 mln. Eur iš 3 mln. Eur naujai pritrauktų investicijų buvo skirta Biurų komplekso remontui. Kaip nustatyta, nuomojamų patalpų remonto sąnaudos 2018 m. sudarė 1 214 358 Eur, 2019 m. - 993 793 Eur, 2020 m. – 496 263 Eur, 2021 m. 01 – 08 mėn. - 168 086 Eur. Pirmoji dalis lėšų (apie 1,4 mln. Eur) už naujai išleistas akcijas buvo pervesta pareiškėjai tik 2019 m. gruodžio mėn. (likusi dalis, t. y. apie 1,6 mln. Eur pervesta 2020 m.), kai 2019 m. remonto darbai jau buvo atlikti.
Pareiškėja teigia, kad didelę įtaką priimant sprendimus dėl naujų investicijų turėjo 2020 m. pradžioje kilusi pasaulinė COVID-19 pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti sprendimai dėl įvairių suvaržymų (įvesti karantino režimai ir kt.), dėl ko buvo kilęs didelis neapibrėžtumas biurų ir komercinio NT rinkoje. Tačiau tokius pareiškėjos argumentus paneigia VĮ Registrų centrui pareiškėjos teiktas aiškinamasis raštas už 2020 metus, kuriame nurodyta, kad dėl pandemijos bangų įmonė nepatyrė reikšmingų nuostolių dėl nuomininkų nemokumo ir jai pavyko išlaikyti planuotą nuomos srautą, dėl ko Bendrovės vadovybė nelaikė, kad COVID-19 turėtų kažkokių neigiamų pasekmių įmonės finansinei būklei, jos veiklos rezultatams ir pinigų srautams per tolesnius metus.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo visus išteklius, priemones ir galimybes vykdyti NT nuomos ir eksploatacijos veiklą, ją vystyti ir pasiekti kuo didesnio pelno.
Pareiškėja, būdama PM mokėtoja, kurios pelnas iš nuosavo NT nuomos ir eksploatacijos veiklos būtų apmokestinamas standartiniu 15 proc. PM tarifu, pakeitė veiklos formą, kuri formaliai atitiko keliamus reikalavimus investicinių bendrovių veiklai, ir kurios dėl šių priežasčių pelnas ir pajamos iš investicinės veiklos yra PM neapmokestinamos.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjai tapus investicine bendrove, pagrindinė vykdoma veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turimas turtas, vykdyta tokia pati NT nuomos veikla ir iš šios veiklos gaunamos pajamos liko tokio paties dydžio, kaip ir iki tapimo investicine bendrove.
Nors pareiškėjos vienintelio akcininko 2019-10-31 sprendimu nurodyta, jog nauja akcijų emisija (akcijų emisijos kaina - 3 000 004,32 Eur) išleidžiama, siekiant pritraukti papildomo kapitalo finansuoti savo veiklos plėtrą bei sustiprinti pareiškėjos akcininkų bazę, tačiau faktiškai jokie investavimo veiksmai, numatyti pareiškėjos įstatuose ir Prospekte, tikrintuoju laikotarpiu neatlikti: turtas nebuvo investuojamas į NT nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nebuvo investuojama į kilnojamąjį turtą ir įrenginius, būtinus pareiškėjos investicijų portfelyje esantiems NT objektams eksploatuoti, t. y. nebuvo vykdomos nei kapitalo investicijos, kaip jos suprantamos pagal Investicijų įstatymą, nei finansinės investicijos. Jokio esminio pareiškėjos turimo turto pagerinimo, dėl kurio būtų padidėjusi apskaitomo ilgalaikio turto vertė, atlikta nebuvo. Išleidus akcijų emisiją, pareiškėja pritraukė 3 mln. Eur, kuriuos panaudojo einamosioms administracinėms reikmėms, paskolai grąžinti, palūkanoms bei dividendams mokėti, 2018 ir 2019 m. atlikto Biurų komplekso remonto išlaidoms kompensuoti, t. y. ne investicijoms.
Teismas iš esmės sutinka su Komisijos sprendime atliktu vertinimu, kad jokių ekonomine bei verslo logika pagrįstų įrodymų bei argumentų, lėmusių pareiškėjos veiklos formos pakeitimą iš UAB į KIS investicinę bendrovę, išskyrus siekį įgyti mokestinį pranašumą, ginčo byloje taip ir nebuvo pateikta.
Pareiškėja teikia argumentus, kartu ir pasitelkdama naujai atliktą (jos užsakymu) KPMG Konsultaciją, kad pareiškėja kaip kolektyvinis investavimo subjektas ir jos vykdyta veikla atitiko visus IISKISĮ kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus. Pasak pareiškėjos, IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kriterijai yra vieninteliai, pagal kuriuos yra sprendžiamas subjektų, veikiančių pagal šį įstatymą, teisėtumas, ir pareiškėja šiuos kriterijus atitiko.
Pažymėtina, kad šiame ginče nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjos atitikimo IISKISĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kriterijams. Neginčijama aplinkybė, kad pareiškėja turi KIS statusą. Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia pareiškėjos kaip KIS investicinės bendrovės veiklos vertinimo, kas buvo atlikta mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti, ar pagrįstai pareiškėja pasinaudojo pajamų apmokestinimo PM išimtimi.
Pagal byloje surinktus duomenis, neginčytina, kad 2021 m. trečiame ketvirtyje pareiškėja aktyviau ėmėsi naujų investicinių projektų: galimos Verslo trikampio NT komplekso teritorijos konversijos ir plėtros, sudarė sutartį dėl naujo NT objekto, kurį pardavėjas numato pastatyti, įsigijimo, taip pat investavo į UTIISIB UAB „Capitalica Baltic Real Estate I” obligacijas ir UTIISIB UAB „Atsinaujinančios energetikos investicijos” obligacijas. Tačiau šios aplinkybės negali pakeisti Mokesčių administratoriaus tikrintuoju laikotarpiu pareiškėjos vykdytos veiklos vertinimo bei iš jos gautų apmokestinamųjų pajamų pobūdžio.
Taigi, iš visų byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad pareiškėjos veiklos forma iš UAB į KIS investicinę bendrovę buvo pakeista siekiant sudaryti formalias sąlygas pareiškėjai pasinaudoti gautų pajamų apmokestinimo PM išimtimi.
Sutiktina su mokesčių administratoriaus išvadomis, kurias patvirtino atsakovė savo sprendimu 2022-04-07 ir Komisija 2022 m. rugsėjo 19 d. Ginčijamu sprendimu, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-12-31 nevykdė jokių investavimo veiksmų, o tiesiog tęsė turto nuomos ir eksploatacijos veiklą, o pareiškėjos pertvarkymas į uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtą investicinę bendrovę turėjo pagrindinį tikslą - gauti mokestinę naudą, ir toks pertvarkymas (į KIS) nebuvo pagrįstas ekonomine ir verslo logika (to nematyti iš surinktų įrodymų ir pareiškėjos išdėstytų argmentų), tačiau toks veiklos formos pakeitimas leido pareiškėjai nepagrįstai naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta PM lengvata.
Dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos
Pareiškėja atsakovės ir Komisijos prašė atleisti ją nuo PM delspinigių ir baudos, tačiau nei atsakovė, nei Komisija šio prašymo netenkinto.
Įvertinus atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, MAĮ 100, 141 straipsnio atitinkamų dalių nuostatas, nesant sąlygų savarankiško atleidimo nuo paskirtų delspinigių, baudos mokėjimo pagrindų, nenustačius aplinkybių, kai mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos ir delspinigių, ar kad mokesčių administratorius būtų suklaidinęs pareiškėją dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo, teismas ir šioje dalyje Komisijos ir atsakovės sprendimus palieka nepakeistus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė išsamiai ištyrė visas ginčo aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
Mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija teisingai, vadovaudamasi PMĮ, MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. S – 119 (7-72/2022) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. balandžio 7 d. d. sprendimą Nr. 69-20, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo trikampis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.