Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. K. (dalyvaujančiam nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 25 kartus teistas, paskutiniai teistumai:

1) 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2023 m. lapkričio 3 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) 2024 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį - 20 parų arešto bausme;

3) 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 24 parų arešto bausme; 2024 m. gegižės 15 d. subendrinus su 2024 m. sausio 22 d. įsakymu, galutinė bausmė - 38 paros arešto; 2024 m. birželio 7 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 30 parų arešto bausme;

5) 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 28 parų arešto bausme;

6) 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 30 parų arešto bausme,

7) 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 30 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad nusikaltimą jis padarė dėl to, kad buvo tuo laiku (duomenys neskelbtini). Vogė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) rajone, ten yra „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė ir nusileidus į apačią yra dar parduotuvių. Jis sutinka apmokėti žalą, sutinka su civiliniu ieškiniu, bet dabar jis atlikinėja suėmimo bausmę ir dabar neturi galimybės atliginti žalą. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini). Prašo skirti mažesnę arešto bausmę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. K. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 3 d. apklaustas D. K. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė ir suprato, kuo yra įtariamas. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis sutinka būti apklaustas ir duoti parodymus apie įtarimo esmę. Jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje nebuvo, (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 3 d. apie 10.55 val. jis atėjo vienas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis nuo prekių lentynos paėmė pranešime apie įtarimą nurodytas visas prekes, kurias susidėjo į su savimi atsineštą krepšį, po ko paskubomis iš minėtos parduotuvės pasišalino. Kiek tiksliai buvo prekių, kurias pavogė, jis nepamena, tai turi būti užfiksuota vaizdo įraše. Jis neginčija, kad prekės galėjo būti tokios, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Jis sutinka, kad savo veiksmais padarė parduotuvei pranešime apie įtarimą nurodytą žalą - 187,76 Eur. Pavogtas prekes jis pardavė tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, iš matymo pažįstamam vyrui, kurio duomenų nežino ir nurodyti negali. Ji sutinka, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Daugiau jis neturi ko nurodyti (b. l. 58-61).

2024 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, jog 2024 m. kovo 3 d. apie 10.55 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta vagystė. Pavogtos prekės: „GOLD ENERGY SNAIL“ paakių padukai - 4 vnt., kodas (duomenys neskelbtini), kaina vnt. 29,99 Eur, „GOLD ENERGY SNAIL“ paakių kremas - 1 vnt., kodas (duomenys neskelbtini), kaina vnt. 33,90 Eur, „GOLD ENERGY SNAIL“ naktinė kaukė veidui - 1 vnt., kodas (duomenys neskelbtini), kaina vnt. 33,90 Eur. Bendras nuostolis 187,76 Eur. Vagystę įvykdė D. K. Vaizdo įrašas pridedamas (b. l. 1-5).

2024 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 10.55 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras nuo prekių lentynos paėmė 4 vnt. „Gold Snail“ paakių padelių, kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 29,99 Eur, bendros 119,96 Eur vertės, 1 vnt. „Gold Snail“ paakių kremo, kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 33,90 Eur, ir 1 vnt. „Gold Snail“ naktinę kaukę, kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 33,90 Eur. Prekes susidėjo į savo turimą maišą ir, nepateikęs prekių apmokėjimui kasoje, iš parduotuvės paskubomis pasišalino, tuo padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 187,76 Eur turtinį nuostolį. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį, kad su įvykiu susijusiame pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas vagystės faktas, yra įrašo peršokimas, todėl gali pasirodyti, jog vyras paėmė 7 prekes, tačiau iš tiesų jis pavogė 6 prekes, kurios visos išvardytos šiame pareiškime. Pareiškimu prašoma dėl įvykdytos vagystės atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltininką, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka bei įpareigoti atlyginti įmonei padarytą 187,76 Eur turtinę žalą (b. l. 6-7).

2024 m. kovo 25 d. liudytoja apklausta I. S. parodė, kad 2024 m. kovo 3 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ji dirbo viena. Ji pastebėjo moterį, stovinčią prie plaukų dažų, ir nuėjo prie jos, nes ši paprašė konsultacijos. Apie 10.55 val. ji atsisukusi pastebėjo, kad prie „Korėjietiškos kosmetikos“ stovi vyras, kuris krauna prekes į maišą. Ji pradėjo bėgti link jo šaukdama: „Padėk į vietą!“. Vyras jai atsakė: „Tuoj“ ir nubėgo link parduotuvės išėjimo-įėjimo, po to pasuko į kairę ir nubėgo laiptais į viršų link automobilių stovėjimo aikštelės. Minėto vyro ji nepažįsta, tačiau jį atpažintų iš veido bruožų. Minėto vyro duomenis - t. y. D. K. - jai pasakė apsaugos darbuotojas. Daugiau ji nieko papasakoti negali (b. l. 31-33).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Nusileidus laiptais į pastato (duomenys neskelbtini), užėjus pro duris, dešinėje matome stiklinę sieną, virš kurios yra (duomenys neskelbtini) užrašas (duomenys neskelbtini) fone „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į parduotuvę pro įėjimo-išėjimo duris, tiesiai matome lentyną su užrašu „Korėjietiška kosmetika“. Ant tos pačios lentynos, kairėje pusėje yra sudėliotos įvairios kosmetikos prekės. Ant minėtos lentynos, šeštoje nuo apačios eilėje matome išdėliotas prekes: „GOLD ENERGY SNAIL“ paakių padukai, kaina vnt. 29,99 Eur, „GOLD ENERGY SNAIL“ paakių kremas, vnt. kaina 33,90 Eur, ir „GOLD ENERGY SNAIL“ naktinė kaukė veidui, vnt. kaina 33,90 Eur (b. l. 23-29).

2024 m. kovo 8 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, pavadinti „20240307_113708(1)“ ir „received_934578351606247 (1)“. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „20240307_113708 (1)“, matome, kad filmuojama parduotuvėje. Įrašo trukmė 00:14 sekundžių. Matoma, kad arčiau įėjimo-išėjimo, prie vienos iš lentynų stovi vyras su tamsios spalvos striuke, pilkos spalvos džemperiu su gobtuvu, kuris iš viršutinės lentynos į maišą krauna prekes. Link jo matoma bėgančią moterį ilgais plaukais, mėlynu su žaliomis rankovėmis chalatu, mėlynos spalvos džinsais. Vyras pradeda bėgti link išėjimo. Moteris prie išėjimo durų sustoja, o kur nubėga vyras, nesimato. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „received_934578351606247 (1)“, matoma, kad filmuojama parduotuvėje. Įrašo trukmė 00:21 sekundžių. Matoma, kad prie vienos iš lentynų ateina vyras, su tamsios spalvos striuke, pilkos spalvos džemperiu su gobtuvu, kuris iš viršutines lentynos ima geltonos spalvos dėžutes ir jas deda į šviesios spalvos maišą, veiksmą pakartoja mažiausiai penkis kartus. Iš salės pasimato darbuotoja, (duomenys neskelbtini) plaukais, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) rankovėmis chalatu, (duomenys neskelbtini) spalvos džinsais, kuri bėga link vyro, o vyras kažkur išbėga, tačiau kur nesimato. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Pagrobto turto vertė yra 187,76 Eur, kas viršija 3 MGL (150 Eur), bet nesiekia 10 MGL (500 Eur) sumos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamojo D. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2024 m. kovo 3 d. įrodo jo paties prisipažinimas ir parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, 2024 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 23-29), 2024 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 44-45), liudytojų parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. . Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 178 straipsnio 5 dalimi, tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Skirdamas bausmę D. K. teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikiant tiesiogine tyčia, nusižengimas yra baigtas ir juo sukeltos pasekmės – pagrobtas svetimas turtas ir tokiu būdu padaryta turtinė žala. Kaltinamasis D. K. (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas 25 kartus, didžioji dalis teistumų taip pat yra už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, baustas administracine tvarka (pagrindė tai smulkios vagystės iš parduotuvių), nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Duomenų apie psichiatrinį ir/ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – D. K. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. kovos 3 d. veika), skirtina 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skirtina galutinė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

V. Kiti klausimai

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, suimtas, bus skirtina nuosprendžiu arešto bausmė) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 187,76 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteisiama 187,76 Eur turtinės žalos atlyginimo už 2024 m. kovo 3 d. nusikalstamą veiką.

Vaizdo įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. K. 187,76 Eur (šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vaizdo įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.