- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 1-2886-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- D. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2017 m. vasario 3 d., apie 18.29 val., Uosių g., ties 28-tu namu, Vilniuje, vairavo K. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta, važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, tokiu būdu pažeisdamas KET 127 punktą, kuriame numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į, be kita ko, ir važiavimo bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko, važiuodamas Uosių g. link Kalno g., esant apsnigtai ir provėžuotai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir partrenkė Uosių g. kaire važiuojamosios dalies puse, kryptimi nuo Kalno g. link Rokantiškių g. pusės, prieš transporto priemonių judėjimo kryptį ėjusį bei sustojusį pėsčiąjį J. Š. ir, atsitrenkęs į Uosių g. 28-to namo vartus, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu pėsčiajam J. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis D. Ž., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad vasario 3 d. važiavo į parduotuvę, apie 600 metrų, nes jam sunku vaikščioti. Buvo slidu, todėl ir sėdo už vairo. Automobilį sumėtė, jis tapo nevaldomas, nučiuožė ir atsirėmė į vartus. Jis teisės vairuoti neturėjo, ji buvo atimta, dėl to išsigando ir nuvažiavo namo. Kitą dieną nuėjo pas kaimyną, nes pamatė apgadintą automobilį. Kaimynas pasakė, kad jis dar ir žmogų kliudė. Buvo tamsu, automobilis tapo nevaldomas, jis nematė, kad partrenkė žmogų. Nuvyko į policiją. Automobilis Toyota 4 Runner priklausė jo draugui N., jis pas jį (D. Ž.) laikė automobilį, šiuo automobiliu važinėja jo (D. Ž.) žmona. J. Š. žalą atlygino. Teisė vairuoti jam buvo atimta du kartus. Žalą visiems atlygino, atsiprašė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. Š. parodė, jog 2017 m. vasario 3 d., apie 18.20 val., ėjo į namus (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos su Kalno g. pusės. Ėjo kaire važiuojamosios dalies puse prieš transporto judėjimo kryptį. Buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta. Iš abiejų kelio pusių buvo namų tvoros. Ėjo provėža, nes gatvėje šaligatvių nėra, ir viskas buvo apsnigta. Važiuojamoji dalis buvo slidi. Pamatęs, jog atvažiuoja priešpriešiais automobilis, pasitraukė kairiau, ant sniego, sustojo ir laukė, kol šis pravažiuos. Pravažiavus šiam automobiliui važiavo priešpriešiais dar vienas automobilis. Sustojęs kairėje pusėje ant sniego laukė, kol šis pravažiuos. Buvo pasisukęs į atvažiuojantį automobilį kairiu šonu. Šis automobilis, važiuodamas Uosių g. link Kalno g. pusės, išvažiavo iš provėžų ir partrenkė jį. Partrenkimo metu stovėjo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, ant sniego. Smūgis buvo į kairį šoną. Nuo smūgio nukrito ir iškart jautė skausmą, negalėjo pakelti rankos. Matė, kad jį partrenkęs automobilis apsisuko ir nuvažiavo atgal Uosių gatve. Jį partrenkęs automobilis buvo džipas, spalva lyg smėlio, bet tiksliai teigti negali. Kas vairavo automobilį, nematė. Kaip automobilis atsitrenkė į vartus, nematė. Iškart prie jo pribėgo iš šalia esančio namo žmonės, kurie iškvietė greitąją pagalbą, kuri nugabeno į ligoninę. Jokių atšvaitų nesegėjo, bet nešėsi ryškios spalvos tašę. Informuotas, jog turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę “BTA”. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta (b. l. 34-35, 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1235/2017 (01) konstatuota, jog J. Š. nustatytas XI-to kairės pusės šonkaulio lūžis ir veido odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis 2017-02-03 eismo įvykio metu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Pagal nustatytus J. Š. padarytus kūno sužalojimus smūgio krypties, į kurią kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis, nustatyti negalima. J. Š. 2017-02-03 eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti VII, VIII ir IX kairės pusės šonkaulių lūžiai seni ir su nurodytu 2017-02-03 eismo įvykiu nesusiję. Ligoninėje nustatytam kairės rankos stipinkaulio lūžiui patvirtinti esamų medicininių duomenų nepakanka (b. l. 31-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1196/2017(01) konstatuota, jog J. Š. kraujyje, paimtame 2017-02-03, 19.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, jog nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat turi jam priklausantį sodo namą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sodo namą nuomoja S. K. su šeima. Įvažiuojant į sodo namelį yra įrengti vartai. 2017-02-03 vakare jam paskambino nuomininko žmona ir pasakė, kad automobilis įvažiavo į jam priklausančio sodo namo vartus ir juos apgadino, po ko automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Kitą dieną atvažiavo į savo sodo sklypą (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad sulenktas vartų strypas, jis nubrozdintas, patys vartai nenukentėjo, o tiesiog nukrito nuo vyrių. Patirtą turtinę žalą vertina 20,00 Eur. Po poros dienų jam paskambino automobilio vairuotojas, kuris prisistatė kaip eismo įvykio kaltininkas, prašė susitikti, nes nori atlyginti patirtą turtinę žalą. Susitikti atsisakė, pasakė, kad šis tiesiog sutaisytų vartus. Šis sutiko. 2017-02-13 nuvyko į savo sodo sklypą (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad sulenktas vartų strypas sutvarkytas, vartai uždėti ant vyrių. Jokių pretenzijų eismo įvykio kaltininkui neturi ir ateityje neturės, kadangi patirtą turtinę žalą kaltininkas pilnai atlygino. Nepageidauja būti pripažintas byloje nukentėjusiuoju ir dalyvauti procese. Eismo įvykio, įvykusio 2017-02-03, apie 18.29 val., (duomenys neskelbtini), nematė ir jokių aplinkybių nurodyti negali (b. l. 54-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. N. parodė, jog 2016-12-21 nusipirko automobilį Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo draugo D. Ž.. Kadangi šiuo automobiliu nevažinėja, paliko jį stovėti garaže pas D. Ž.. Pas šį buvo palikti ir automobilio rakteliai. Automobiliu Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leido naudotis tiek D. Ž., tiek šio šeimos nariams. Nepamena kurią dieną, jam paskambino D. Ž., ir pasakė, kad vairuodamas automobilį Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, apgadino vartus bei jam priklausantį automobilį. Kaip įvyko eismo įvykis, kada tai įvyko, pats nematė ir nurodyti negali. Žino tik iš D. Ž. pasakojimo. Nuvyko apžiūrėti automobilio Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadinta priekinė dalis. Patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę, iki 100,00 Eur. Patirtą turtinę žalą jam D. Ž. atlygino pilnai, todėl nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ir dalyvauti procese. Jokių pretenzijų D. Ž. neturi ir ateityje neturės. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Sudaužytas priešrūkinis automobilio Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žibintas, jam grąžintas (b. l. 59-60).
2017 m. vasario 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Uosių g. 28, Vilniuje, nurodyta, jog vairuotojas su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Aptikti padangų pėdsakai – ant sniego, tarp ledo krašto ir tvoros, ties Uosių g. 28-tu namu, automobilio vieno rato važiavimo žymė – 4,5 m ilgio. Prasideda nuo ledo krašto 2,5 m ir tvoros ir išlinkdama link namo tvoros vėžė baigiasi 1,7 m iki tvoros. Vėžės pabaiga – 0,8 m už Uosių g. 28-to namo krašto (b. l. 11-16).
2017 m. vasario 3 d. apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėtas K. N. nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti tokie išoriniai apgadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis dešinys žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris, priekinių grotelių metalinė apsauga, priekinėje dalyje nėra dešinio priešrūkinio automobilio žibinto (kuris rastas sudužęs eismo įvykio vietoje) (b. l. 18-21).
2017 m. vasario 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. L. pateikė kompaktinį diską su 2017-02-03 Uosių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio įrašu (b. l. 25).
2017 m. balandžio 5 d. apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas T. L. pateiktas kompaktinis diskas su 2017-02-03 Uosių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio įrašu, nurodyta, jog įrašas prasideda 2017-03-02, 18:00:00. Įrašo laikas nesikeičia visą vaizdo įrašo laiką. Įraše matosi, jog tamsiu paros laiku kaire važiuojamosios dalies puse eina pėsčiasis, kuris nešasi abiejose rankose nešulius. Pėsčiasis eina Uosių gatve nuo Kalno g. pusės prieš transporto judėjimo kryptį. Važiuojamoji dalis padengta sniegu, provėžuota. Matosi, jog Uosių gatve link Kalno g. pusės atvažiuoja automobilis (t. y. matosi tik automobilio šviesos). Pėsčiasis praėjęs Uosių g. 28-to namo vartus (įvažiavimą), pasitraukia kairiau ant sniego ir šiek tiek paėjęs sniegu sustojęs laukia, kol pravažiuos Uosių gatve link Kalno g. važiuojantis automobilis. Pravažiavus šiam automobiliui, matosi, jog važiuoja Uosių g. link Kalno g. dar vienas automobilis (matosi šviesos). Pėsčiasis sustojęs ant sniego, kairėje važiuojamosios dalies pusėje (žiūrint kryptimi nuo Kalno g.), ir, pasisukęs kairiu šonu link atvažiuojančio antro automobilio, laukia, kol šis pravažiuos. Pagal antro automobilio šviesas matosi, jog automobilį sumėto, jis išvažiuoja iš provėžų, t. y. pagal jo važiavimo kryptį į kairę pusę, tada į dešinę, tiesiai link stovinčio ant sniego pėsčiojo. Automobilio šviesos apšviečia stovintį pėsčiąjį ir automobilis priekine, labiau dešine, dalimi partrenkia pėsčiąjį. Toliau automobilis, džipas, kurio valstybinių numerių įžiūrėti neįmanoma, slysdamas priekine dalimi atsitrenkia į Uosių g. 28-to namo vartus, apsisuka, apšviečia šviesomis gulintį pėsčiąjį ir nuvažiuoja Uosių gatve, atgal, t. y. kryptimi nuo Kalno g. Automobiliui pasišalinant iš įvykio vietos prie gulinčio pėsčiojo prieina iš Uosių g. 28-to namo kiemo žmogus, po akimirkos prieina dar du žmonės ir tuo įrašas pasibaigia (b. l. 26).
Pagal BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis D. Ž., apklausiamas teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino bei nurodė visas jo veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad vairuodamas automobilį važiavo slidžia kelio danga, automobilį sumėtė, jis jo nesuvaldė bei atsitrenkė į vartus ir partrenkė žmogų. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais - nukentėjusiojo J. Š., liudytojų A. G., K. N. parodymais, specialisto išvadomis, eismo įvykio vietos, transporto priemonės bei vaizdo įrašo apžiūros protokolais. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad D. Ž., 2017 m. vasario 3 d., vairuodamas automobilį Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, partrenkė pėsčiąjį J. Š.. Jis pažeidė KET 127 punktą, kuriame numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į, be kita ko, ir važiavimo bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Dėl šio D. Ž. padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. Š. sveikata. Kiti kaltinime nurodyti D. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai – transporto priemonės vairavimas, kai teisė vairuoti yra atimta bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nėra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, todėl reikšmės D. Ž. veikos kvalifikavimui neturi. Šie pažeidimai turi reikšmės individualizuojant jo baudžiamąją atsakomybę. Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad D. Ž. veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. Ž. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, arba vadovaujantis BK 40 str., pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną R. Ž., kuri atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus. Teismo posėdyje apklausta R. Ž. paaiškino, kad ji sutinka būti laiduotoja, yra neteista, bausta už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Dirba vyro įmonėje. Ji įvykio metu namie nebuvo, negali apibūdinti situacijos, tačiau vyras labai pergyvena, iš savo klaidų pasimokė. Jie vaikšto į bažnyčią, jis tikintis. D. Ž. nėra piktybinis žmogus, jam tiesiog nepasisekė. Jis daugiausia būna namuose, yra silpnos sveikatos. Automobilį vairuoja ji.
Svarstydamas D. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymi, kad tiek BK 38 str., tiek BK 40 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra įtvirtinta atitinkamai BK 38 str. 1 d. 4 p. ir BK 40 str. 2 d. 4 p.. Kadangi D. Ž. yra teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su KET pažeidimu, šiuo atveju, itin svarbu įvertinti jo baustumus už KET pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad jam 2015-12-14 nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirta 500 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. 2016-07-22 D. Ž. vairavo automobilį ir viršijo leistiną 70 km/h greitį 25 km/h, jam už šį pažeidimą paskirta 14 eurų bauda. 2016-12-18 D. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, 2017-01-10 nutarimu jam paskirta 289 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Tačiau nepaisant to, kad per pastaruosius dvejus metus D. Ž. du kartus buvo atimta teisė vairuoti, jis vėl 2017-02-03 vairavo automobilį, kai teisė vairuoti buvo atimta, važiuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Iš eismo įvykio vietos jis pasišalino. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina D. Ž. asmenybę, rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti KET ir išvadų dėl savo elgesio nedaro. Priešingai, nepaisydamas jam paskirtų nuobaudų ir draudimų, D. Ž. toliau piktybiškai pažeidinėjo KET, ne tik vairuodamas transporto priemonę, kai ši teisė jam yra atimta, bet ir vairuodamas pavojingai, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Darytina išvada, kad D. Ž. savo pakartotinu priešingu teisei elgesiu, pažeidinėdamas KET, kelia rimtą grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro teismui pagrindo manyti, kad atleidus kaltinamąjį D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės jis daugiau nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei nedarys su tokiais pažeidimais susijusių nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra išpildyta BK 38 str. 1 d. 4 p. ir BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga, kuri yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui pagal minėtus BK straipsnius. Teismas pažymi, kad D. Ž. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. jam susitaikius su nukentėjusiuoju buvo svarstomas ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž., nėra.
Pažymėtina ir tai, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) sąlygų yra ta, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Laiduoti už D. Ž. sutinkanti R. Ž. teismui parodė, kad vyras labai pergyvena, pasimokė iš savo klaidos, dėl eismo įvykio jam tiesiog nepasisekė. Tačiau priešingai R. Ž. teiginiams, aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad D. Ž. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, nes akivaizdu, kad kaltinamasis nėra drausmingas eismo dalyvis, linkęs laikytis KET ir jam paskirtų draudimų. Be to, R. Ž. pati praeityje vieną kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ji, gyvendama su savo vyru, nesulaikė pastarojo nuo ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog R. Ž. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. Ž..
Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atleidus D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamojo prašymas atmestinas ir už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė.
Skirdamas bausmę D. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – D. Ž. yra dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Nustatydamas baudos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jam atleido, atlyginimo nusikalstama veika padarytą žalą. Esant tokioms aplinkybėms, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir D. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
D. Ž. BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam buvo atimta, tačiau šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). D. Ž., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, dėl jo pavojingo vairavimo buvo sužalotas žmogus, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti jam 45 MGL (1694,7 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. Ž. paskirti galutinę 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.