Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB GelvoraSergel ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovė sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 4.19 67809530 43706, pagal kurią atsakovei buvo suteiktos paslaugos pagal planą „Internetas neribotas su 6 mėnesių akcija už 17,90 Eur“ 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir pradiniam kreditoriui įsiskolino 268,22 Eur už suteiktas interneto paslaugas bei įsigytą ryšio įrangą HUAWEI B525S-23A. Pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2019 m. lapkričio 21 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SP2019/11-01 atlygintinai perleido ieškovei UAB GelvoraSergel (sutarties sudarymo metu pavadinimas UAB Sergel) reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė 2019 m. gruodžio 6 d. buvo informuota rašytiniu pranešimu, kuriuo ieškovė pranešė apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino nurodytas sumas sumokėti, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė bei liko ieškovei skolinga 268,22 Eur skolos. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovė neatliko jokių įmokų nei ieškovei, nei pradiniam kreditoriui UAB „Tele2“. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir įstatymo numatytas 5 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas, kurios sudaro 67,09 Eur, paskaičiuotas už penkerių metų laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, taiko minėtą reguliavimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovė sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 4.19 67809530 43706, pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo suteikti interneto ryšio paslaugas ir perdavė atsakovei mobiliojo ryšio įrangą HUAWEI B525S-23A, kurios vertė sutarties sudarymo metu 149 Eur, o atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti: 6 mėnesius po 17,90 Eur, mokant ir mėnesinį mokestį už ryšio įrangą (bylos 1 failas, 7-10 lapai).

Iš 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija M Nr. 17125348211 nustatyta, kad pradinis kreditorius išrašė sąskaitą atsakovei 268,22 Eur sumai, kurią sudarė 124,31 Eur suma už Tele2 paslaugas (mėnesinis plano mokestis, įmoka už įgytą įrangą, ir suteikta nuolaida įrangai) ir paskaičiuota 143,91 Eur skola už praėjusį mėnesį. Sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2018 m. lapkričio 30 d. (bylos 1 failas, 5-6 lapai). Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į 268,22 Eur sumą 2019 m. lapkričio 21 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SP2019/11-01 ir 2019 m. gruodžio 2 d. perduodamų gautinų sumų sąrašu perėmė ieškovė (bylos 1 failas, 4, 12-13, 15 lapai). Atsakovė apie teisių perleidimą informuota 2019 m. gruodžio 6 d. pranešimu (bylos 1 failas, 11 lapas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo 268,22 Eur skolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje. Minimas straipsnis nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir įrodinėjimo procese pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką bei strategiją, t. y. pačios sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė užsakė interneto paslaugas ir jomis naudojosi. Ieškovės teigimu, skola susidarė atsakovei neapmokėjus už paslaugas pagal 2018 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą, iš viso 268,22 Eur skola už paslaugas ir už negrąžintą įrangą. Atsakovė teigia, kad laikotarpiu po sutarties sudarymo paslaugomis nesinaudojo, nes jos tapo nereikalingomis, o, be to, paslaugos neveikė. Atsakovė taip pat vertino, kad ji tinkamai pranešė pradiniam kreditoriui, kad nori nutraukti sutartį ir pagrįstai laikė, jog sutartis yra nutraukta.

Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar sutartis galiojo laikotarpiu nuo jos sudarymo, ar atsakovė naudojosi paslaugomis ir už jas atsiskaitė, ar grąžino pradiniam kreditoriui įrangą. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teises į atsakovės 268,22 Eur dydžio skolą įgijo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, prie ieškinio pridėjo tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Taip pat ieškovė pateikė rašytinį įrodymą, kad atsakovė savo parašu patvirtino sutarties sąlygas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtą sutartį sudarė fiziniu būdu, ją pasirašant, nes paslaugų reikėjo jos dukrai, kuri norėjo studijuoti kitame mieste – T., taip pat nurodė, kad ryšio įrangą gavo. Tačiau dukra vis dėlto nestudijavo ir interneto paslaugų jai nebereikėjo. Ieškovė teigia, kad ryšio paslaugos neveikė, todėl atsakovė kreipėsi į pradinį kreditorių nutraukti sutartį, tačiau jis nenutraukė sutarties bei nepriėmė iš atsakovės įrangos. Minėtą ginčo įrangą atsakovė atsinešė ir į teismo posėdį, reikalaudama nutraukti sutartį.

Teismas pažymi, kad pagal sutarties specialiąsias sąlygas paslaugų teikimo minimalus laikotarpis yra 24 mėn. Teismo vertinimu, atsakovė šių aplinkybių negalėjo nesuprasti. Atsakovė taip pat negalėjo nesuprasti, kad ji nėra pradinei kreditorei grąžinusi įrangos, kurios vertė – 149 Eur, kurios buvimo pas atsakovę faktas įrodo ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė paslaugomis naudojosi. Taigi, paslaugų gavėja – atsakovė po to, kai nurodo, kad paslaugos buvo nekokybiškos, į pradinį kreditorių nesikreipė, byloje tokių aplinkybių patvirtinančių įrodymų nėra. Atsakovė turėjo pranešti pradiniam kreditoriui, kad paslaugos nekokybiškos, kad neketinama naudotis paslaugomis, tačiau įrangą privalėjo grąžinti, byloje nėra duomenų, kad jai buvo apribota galimybė sutartį nutraukti ir įrangą grąžinti.

Atsakovė sutartį sudarė 2017 m. rugpjūčio 28 d. Sudarė prieš mokslo metus. Sutartį sudarė siekdama, kad jos dukteriai, kuri išvyksta studijuoti į kitą miestą, bus reikalingas mobilusis internetas. Tai, jog duktė pakeitė nuomonę ir po kelių studijų dienų nusprendė studijų netęsti bei grįžo namo, savaime nėra pagrindu atsakovei nevykdyti sudarytos sutarties. Nors motyvas, dėl kurio atsakovė sudarė sutartį, išnyko, atsakovės tai nuo sutarties vykdymo neatleidžia. Teismas pažymi, kad byloje be atsakovės paaiškinimo nėra jokių kitų duomenų, jog paslaugos atsakovei nebuvo teikiamos, kad jos buvo teikiamos nekokybiškai, kad atsakovė siekė nutraukti sutartį. Byloje nėra atsakovės kreipimosi į pradinį kreditorių prašant nutraukti sutartį. Nuomojamos įrangos atsinešimas į teismo posėdį ir samprotavimai, kad sutartis yra nutraukta, teismo vertinimu, nėra tinkamas atsakovės teisių realizavimas, kuris teismine tvarka yra ginamas.

CK 6.721 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta kliento teisė bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, tai yra klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o pats gali nuspręsti, kada jam atsisakyti teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Teismas vertina, kad atsakovė, ne pirmą kartą sudaro atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, šią aplinkybę patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu, todėl vadovaudamasi savo turimomis žiniomis apie terminuotas ir neterminuotas sutartis, jų galiojimą, atsakovė turėjo suprasti, kad negrąžindama įrangos, rodo jos valią sutartį vykdyti. Pažymėtina, kad sutartis jau yra pasibaigusi 2020 m., tačiau ginčo įrangą atsakovė vis dar turi, kuris yra vienas tokių faktų, kad šalys vykdė sutartį sutarties nurodytomis sąlygomis.

Įvertinus įrodymus ir jų visetą šioje byloje laikytina nustatyta, kad ieškovė įrodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio dalyką, įrodė, kad atsakovė ir pradinis kreditorius sudarė ginčo sutartį, tačiau atsakovė ieškovei neįvykdė piniginę prievolę ir neatsiskaitė pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą.

Sutartimi pradinė kreditorė įsipareigojo teikti atsakovei interneto paslaugas už užmokestį, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti (CK 6.716 straipsnis). Pradinė kreditorė vykdė savo pareigas tinkamai – užtikrino sutartų paslaugų teikimą, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė – nesumokėjo už suteiktas paslaugas ir įrangą. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tuo pažeisdama sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kadangi pradinė kreditorė savo reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovei, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 268,22 Eur skola.

Vadovaudamasi CK 6.210 straipsniu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 67,09 Eur palūkanų, nuo negrąžintos skolos sumos, už kurią sumokėti praleistas terminas, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą (už laikotarpį nuo 2019-04-16 iki 2024-04-16). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Konstatavus atsakovės prievolių pagal sutartį pažeidimą, ieškovės reikalavimas dėl prašomų priteisti 67,09 Eur palūkanų iš atsakovės tenkinamas.

Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti ieškovei GelvoraSergel UAB, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 268,22 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 22 ct) skolą, 67,09 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 9 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (335,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-04-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.