- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-407-370/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 214.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-407-370/2012
Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 75.8;
2012 m. balandžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-44-730/2011 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. G. (P. G.) dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-9480-460/2007) nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi pareiškėjai susitarė, kad pagal 1992-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį įsigytas nekilnojamasis turtas – 76,92 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo buvo padalintas – pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atiteko kambariai, buto plane pažymėti Nr. 20-7(11,4 kv.m.), 20-3(13,61 kv.m.), bei ½ bendro naudojimosi patalpų, buto plane pažymėtų Nr. 20-1(2,31 kv.m.), 20-4(6,21 kv.m.), 20-10(0,52 kv.m.), 20-5(4,29 kv.m.), 20-8(1,27 kv.m.), 20-6(1,62 kv.m.), 20-9(0,44 kv.m.), kas sudaro 41,67 kv.m. ploto realiąją dalį, 54/100 idealiąją dalį, kurios vertė 115827,00 Lt; pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko kambariai, buto plane pažymėti Nr. 20-2(18,55 kv.m.), bei ½ bendro naudojimosi patalpų, buto plane pažymėtų Nr. 20-1(2,31 kv.m.), 20-4(6,21 kv.m.), 20-10(0,52 kv.m.), 20-5(4,29 kv.m.), 20-8(1,27 kv.m.), 20-6(1,62 kv.m.), 20-9(0,44 kv.m.), kas sudaro 35,25 kv.m. ploto realiąją dalį, 46/100 idealiąją dalį, kurios vertė 98364,00 Lt. Pagal teismo patvirtintą sutartį buvo nustatyta, kad buvę sutuoktiniai už buto komunalinius patarnavimus kas mėnesį kiekvienas mokės tolygiai už kiekvienam asmenine nuosavybe pripažintą buto dalį. Taip pat pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt vertės, dėl kurio pareiškėja iš pareiškėjo už jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį kompensacijos nereikalavo ir nurodė, kad ateityje dėl to pretenzijų neturės. Buvę sutuoktiniai taip pat sutartyje nurodė, kad po santuokos nutraukimo nereikalauja vienas iš kito išlaikymo ir pasilieka santuokines pavardes - ,,G.“, ,,G.“.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi byloje atnaujintas procesas CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu – dėl kilnojamųjų daiktų magnetolos ,,Panasonic RX-ES22E-S“ už 339 Lt (2003-02-05), televizoriaus ,,Thomson“ už 299,00 Lt (2005-06-08), baldų komplekto ir stalo už 6 400 Lt (2006-06-10), stiprintuvo ,,Yamaha RX-V457s“ už 1 199 Lt, 2 kolonėlių ,,Yamaha NS-50FCH“ už 800 Lt, DVD grotuvo ,,Samsung SN6RBL402802X” už 279 Lt (2006-07-12) ir piniginių lėšų padalijimo.
Šalims teismo nustatytu terminu nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo priimtas ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis.
Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimus padalinti lygiomis dalimis, po ½ dalį, santuokos nutraukimo metu nepadalintas, bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 17 877,80 Lt, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 8 938,90 Lt; pripažinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 37 569,60 Lt (16 000 JAV dolerių) ir padalinti lygiomis dalimis, po ½, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 18 784,80 Lt; priteisti ieškovei 4 658 Lt kompensaciją už dalijamą kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo liko nepadalyto santuokos metu įgyto turto, nes atsakovas nuslėpė, kad iš šeimos piniginių lėšų santuokos metu asmeniškai taupė pinigus, kredito įstaigose turėjo indėlių, už pinigines lėšas pirko kilnojamųjų daiktų. Kadangi santuokos nutraukimo metu liko nepadalyto bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto, jis turi būti padalintas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iki 4 508,50 Lt, neprašydama padalinti televizoriaus ,,Thomson” už 299 Lt ir priteisti kompensaciją už šio televizoriaus dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai šalys nustojo gyventi kartu (1998 metais); pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe pinigines lėšas buvusias atsakovo sąskaitose, t. y. 17 877,80 Lt bei baldų komplektą, stalą, stiprintuvą „Yamaha“, 2 vnt. kolonėlių „Yamaha“, DVD grotuvą „Samsung“; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų susitarimu 2007-09-24, tačiau jie faktiškai nustojo gyventi 1998 metais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas vieno sutuoktinių prašymu gali nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu. Santuokos nutraukimo metu nei ieškovė, nei atsakovas nesidalino jokių piniginių lėšų, todėl atsakovas mano, kad abu pajamas iš darbo užmokesčio laikė savo asmenine nuosavybe, o santuokos nutraukimo padariniai ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčiams turi būti taikomi nuo to momento, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neprašo padalyti kitų iki santuokos nutraukimo įgytų kilnojamųjų daiktų, laiko juos savais, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo daiktai, įgyti po faktinio santuokos iširimo, laikyti jo asmenine nuosavybe. Be to, nėra pagrindo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 16 000 JAV dolerių, kadangi šie pinigai į terminuoto indėlio sąskaitą atsakovo vardu buvo padėti jau po to, kad šalių santuoka buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9480-460/2007 – padalinti santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ieškovei iš atsakovo priteisiant asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų 8 938,90 Lt piniginių lėšų ir 4 199,50 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą, iš viso 13 138,40 Lt. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog šalys nuo 1998 metų netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, tai yra negyveno bendrai kaip šeima. Šią išvadą teismas argumentavo tuo, kad atsakovas faktines aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, teismas turi pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimų objektyvumu, kitų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Ieškovė nepripažino, jog su atsakovu nustojo faktiškai gyventi kaip šeima anksčiau nei iki santuokos nutraukimo. Byloje apklausti ieškovės liudytojai A. G., J. S., J. J. parodė, kad sutuoktiniai kaip šeima gyveno iki pat santuokos nutraukimo, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, nors liudytojai yra ieškovės giminaičiai, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs, nėra tarpusavio prieštaravimų. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad šalys nuotraukose nurodytu laikotarpiu gyveno kaip šeima, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog nuotraukos yra padarytos jo nurodytu laikotarpiu, tai yra 2000 metais. Be to, ieškovės paaiškinimus, liudytojų J. S., J. J. parodymus iš dalies pagrindžia ir atsakovo liudytojos G. G. parodymai, jog atsakovui skyrybos buvo didelė trauma, brolis visada norėjo gyventi kartu, jis gamindavo valgyti, tvarkydavo namus.
Dėl ieškovės ieškinio teismas nurodė, kad teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą, todėl sprendžia dėl ieškovės ieškinyje nurodomo turto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atnaujinus procesą byloje, turi būti iš naujo padalijamas visas šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas turtas. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie daiktų, kuriuos ieškovė reiškia reikalavimą padalinti – magnetolos ,,Panasonic RX-ES22E-S“ ir DVD grotuvo ,,Samsung SN6RBL402802X“ vietą ir jo valdymą, todėl šių daiktų į šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dalijamo turto balansą neįtraukė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog 17 877,80 Lt pinigines lėšos, baldų komplektas ir stalas, stiprintuvas ,,Yamaha RX-V457s”, 2 kolonėles ,,Yamaha NS-50FCH” yra jo asmeninė nuosavybė, t. y. nepaneigė CK 3.88 str. 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, todėl pripažino, kad šios piniginės lėšos ir daiktai yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 16 000 JAV dolerių pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šių lėšų padalijimo, kadangi į savo banko sąskaitą atsakovas šias lėšas įnešė jau po santuokos nutraukimo, o ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog šios piniginės lėšos yra įgytos, sukauptos šalių santuokos metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jos reikalavimai dėl 16 000 JAV dolerių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šios sumos padalijimo bei kompensacijos už DVD grotuvą ,,Samsung SN6RBL402802X“ priteisimo, ir šiuos reikalavimus tenkinti. Nurodo, jog atsakovas iš pradžių prašė DVD grotuvą pripažinti jo asmenine nuosavybe, ir tik vėliau nurodė, kad grotuvą sudaužė sūnus. Tai įrodo atsakovo nesąžiningumą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sutuoktinis kartu su prašomo padalyti turto išvardijimu pateikia įrodymus, kad atitinkamas turtas buvo įsigytas, įrodyti tai, kad šis turtas perleistas kitiems asmenims, sunaikintas ar pan., turi tai teigiantis sutuoktinis. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 16 000 JAV dolerių remdamasis vien atsakovo paaiškinimais. Teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad realiai šalių santuokiniai santykiai baigėsi tik oficialiai nutraukus santuoką ir kad santuokos metu tarp sutuoktinių egzistavo susitarimas iš ieškovės pinigų išlaikyti vaikus, o atsakovo gaunamas pajamas taupyti. Teismas neprašė atsakovo pateikti įrodymų pagrindžiančių, kam apskritai buvo skiriamas jo darbo užmokestis ir ar nors dalis jo pajamų buvo skiriama šeimos poreikiams. Be to, atsakovas pripažino, jog tik minimaliai ir nereguliariai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismas visiškai neįvertino ir netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad lėšų dovanojimo raštas atsakovo sudarytas su seserimi, vertintinas kritiškai. Taip pat teismas neatsižvelgė į A. G. paaiškinimą, kad atsakovas galėjo turėti sąskaitą ir kitame Latvijos banke. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai ir atmesti jo priešieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, skundžiamame teismo sprendime konstatavęs, jog šalys kaip šeima gyveno iki pat santuokos nutraukimo, išėjo už proceso atnaujinimo ribų, kadangi teismo 2007-09-24 sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėjai kartu nebegyvena daugiau kaip metus, bendrai šeimos ūkio netvarko. Be to, šalių 2007-08-27 prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad nuo 2005 m. lapkričio mėn. kartu netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė teismui paaiškino, jog ji į Angliją išvyko gyventi 1999 m. gruodžio mėn. Jūrinė knygelė patvirtina, kad atsakovas jūreiviu pradėjo dirbti nuo 1999-04-17, o iš abiejų šalių paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas gyvendavo (duomenys neskelbtini). Taigi šalys faktiškai nustojo kartu gyventi 1999 metais – ieškovė gyveno ir dirbo Anglijoje, atsakovas gyveno Lietuvoje, o dirbo laivuose. Pati ieškovė pripažino, kad atsakovas jos nerėmė. Buvę sutuoktiniai po 1999 m. bendrai neįgijo jokio turto, patys save išlaikė. tai, kad buvę sutuoktiniai kartais susitikdavo, dar nereiškia, kad jie gyveno kartu. Aplinkybė, kad atsakovas duodavo vaikams pinigų, negali būti šeimos santykių su ieškove įrodymu, nes išsiskyrę tėvai taip pat turi pareigą išlaikyti vaikus. Byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad 17 877,80 Lt lėšos yra sukauptos iš darbo užmokesčio gauto po 2005 m. lapkričio mėn., lėšos sąskaitoje atsirado 2007 metais, o kilnojamasis turtas įgytas 2006 metais, t. y. po teismo sprendimu patvirtintos gyvenimo skyrium pradžios. Teismas visiškai nepagrįstai dalijo tik atsakovo turtą, nors to pačiu laikotarpiu ir ieškovė Anglijoje įgijo turto, gavo darbo užmokestį. Ieškovės teiginiai, kad visos piniginės lėšos ir kilnojamasis turtas šalių buvo pasidalytas geruoju, o nepadalytas liko tik neva atsakovo nuslėptas turtas, grįstas vien ieškovės liudytojo A. G. parodymais, kuris gyvena su ieškove Anglijoje, o su atsakovu yra susipykęs. Teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje, nes ieškovei negalėjo būti nežinoma, kokie baldai yra bute (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė iš pradžių tvirtino, jog iki skyrybų gyveno šiame bute, o atnaujinant procesą ieškovė nurodė, jog apie baldus ir buitinę techniką negalėjo žinoti, nes šiame bute negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo – tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-9480-460/2007) nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pridėta civilinė byla Nr. 2-9480-460/2007). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi byloje atnaujintas procesas CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 127–130).
Byloje kilo ginčas dėl bylos, kurios procesas atnaujintas, nagrinėjimo ribų. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 str. 4 p.), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Santuokos metu įgytas turtas sutuoktinių gali būti jų pačių pasidalytas vedybų sutartimi (CK 3.101 str.), notariškai patvirtinta turto pasidalijimo sutartimi (CK 3.59 str.), teismui pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.53 str. 3 d.), o sutuoktiniams nesusitarus – teismo sprendimu išnagrinėjus ginčą (3.166 str.). Nagrinėjant ginčą, taikytinos CK VIII skyriaus taisyklės – sudaromas turto balansas, į kurį įtraukiami tiek sutuoktinių turtas, tiek prievolės (CK 3.188 str.), t. y. išsprendus bylą negali likti nepadalyto turto. Šios taisyklės lygiai taip pat taikytinos ir atnaujinus byloje procesą, t. y. procesas atnaujinamas ne dėl konkretaus turto objekto (buities daikto, indėlio ir pan.), o dėl viso nepadalyto santuokos metu įgyto turto padalijimo – tai apsprendžia bylos nagrinėjimo, atnaujinus bylos procesą, ribas CPK 370 str. 4 punkto prasme. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios bylos nagrinėjimas ribojamas ieškovės reikalavimo dėl konkrečių daiktų ir piniginių lėšų padalijimo, t. y. šios bylos dalyku negali būti tuo pačiu laikotarpiu ieškovės įgytas turtas, yra nepagrįsta, padaryta neteisingai aiškinus ir taikius sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir bylos nagrinėjimo ribas nustatančias procesines teisės normas.
Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti (CK 3.54 str. 1, 2 d., CPK 384 str. 3 d.). Įstatymas nustato pasekmes – pareiškimo palikimą nenagrinėtą nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuoką (CK 3.54 str. 3 d.). Terminas susitaikymui nenustatomas, jei sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės (CK 3.54 str. 4 d.).
Iš pridėtos santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-9480-460/2007 matyti, jog šalių bendras pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui buvo pateiktas 2007-08-27, pareiškėjai nurodė, kad gyvendami kartu suprato, kad dėl skirtingo būdo negalės kartu gyventi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo; pagrindinė santuokos iširimo priežastis – pareiškėjų skirtingas požiūris į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nenoras šių požiūriu suderinti tarpusavyje; pareiškėjai nuo 2005 m. lapkričio mėnesio kartu netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo; mano, kad santuoka negrįžtamai iširusi; prašė neskirti termino susitaikyti, nes susitaikymas neįmanomas (b. l. 2). Teismas termino susitaikyti neskyrė, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (b. l. 18–21). Savo 2007-09-24 sprendime teismas rėmėsi pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, jog jie kartu negyvena daugiau kaip metus, bendrai šeimos ūkio netvarko, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo (b. l. 20).
Taigi teismo sprendimas buvo priimtas remiantis minėtomis pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis (CK 3.54 str.). Bylos nutraukimo procesas ar net bylos baigtis galėjo būti kitokie, jei šios aplinkybės būtų kitokios. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjams nurodžius, jog jie nuo 2005 m. lapkričio mėnesio netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismui kilo pareiga vadovautis įstatyme nustatyta prezumpcija, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 str. 2 d.). Ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog šalys iki pat formalaus santuokos nutraukimo teismo sprendimu gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, pripažinimas skundžiamu 2011-09-16 teismo sprendimu iš esmės reikštų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimas dėl santuokos nutraukimo klausimu priimtas neteisingai nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, netinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimo ribos šioje byloje neleidžia peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimo dėl santuokos iširimo fakto, priežasčių ir kitų santuokos nutraukimo klausimui reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino santuokos nutraukimo byloje pačių pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl gyvenimo skyrium pradžios, tačiau neatsižvelgė ir pačios pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, kad iki santuokos nutraukimo ji gyveno Anglijoje, su atsakovu bute (duomenys neskelbtini), ji negyveno (t. 1, b. l. 3). Pastarąja aplinkybe pareiškėja netgi grindė sužinojimo apie savo teisių pažeidimo momentą (tik 2010-08-16 grįžus iš Anglijos į Lietuvą) ir termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią. Spręsdamas proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir termino proceso pareiškimui paduoti klausimus, aplinkybe, kad ieškovė nuo 2006-10-24 dirbo Anglijoje (t. b. l. 116–125) ir tik 2010-08-16 grįžo į Lietuvą, rėmėsi ir pats teismas 2011-02-04 nutartimi atnaujindamas procesą (t. b. l. 130). Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatuodamas, kad šalys kartu nustojo gyventi tik po santuokos nutraukimo, ir šiuo klausimu remdamasis ieškovės liudytojų parodymais, neįvertino pačios ieškovės parodymų prieštaringumo, nepaaiškino, kodėl nesiremia anksčiau nurodytais rašytiniais įrodymais (t. b. l. 116–119). Pačios ieškovės 2007-08-27 pareiškime dėl santuokos nutraukimo bei 2010-09-20 prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos faktinės aplinkybės dėl gyvenimo skyrium pradžios laikytinos faktų pripažinimu CPK 187 str. prasme, todėl nebeįrodinėtinos CPK 182 str. 5 punkto pagrindu, o šių faktinių aplinkybių perkėlimas į teismo sprendimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir 2011-02-04 nutartį dėl proceso atnaujinimo), minėtas aplinkybes daro prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 d.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisines pasekmes (CPK 18 str.), proceso atnaujinimo ribas (CPK 370 str. 4 d.) ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 182 str.). Esant tokioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, naikintina ir atsakovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tenkintinas iš dalies – nustatytina, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turtiniams šalių santykiams taikytinos nuo 2005 m. lapkričio 1 d. (CK 3.67 str. 2 d.). Šis ieškovo reikalavimas nelaikytinas peržengiančiu proceso atnaujinimo ribas, nes yra susijęs išimtinai su santuokos metu įgyto turto padalijimo byloje atnaujinus procesą klausimu. Be to, tapačios teisinės pasekmės taikomos ir ieškovės įgytam turtui laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2007-08-27 (santuokos nutraukimo bylos iškėlimo).
Nustačius, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turtiniams šalių teisiniams santykiams taikytinos nuo 2005-11-01, po šios datos įgytam šalių turtui CK 3.88 str. 2 dalies prezumpcija netaikytina, įrodinėjimo pareiga, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas iki 2005-11-01 sutuoktinių bendrai įgytas turtas, tenka ieškovei. Kadangi ieškovė ieškiniu reikalavo padalyti tik po 2005-11-01 atsakovo įgytą turtą, jos ieškinio reikalavimai tenkinti nepagrįstai, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas, tenkintinas, minėta sprendimo dalis naikintina ir ieškovės prašymas dėl sprendimo pakeitimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo nenagrinėtini, kadangi proceso atnaujinimo klausimas nesudaro jau atnaujintos bylos nagrinėjimo dalyko (CPK 370 str. 4 d., 371 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinių ir procesinių teisės normų esminių pažeidimų naikintinas visas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimas dėl santuokos nutraukimo keistinas (papildomas/patikslinamas) nustatant, kad šalims santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turtiniams šalių santykiams taikytinos nuo 2005 m. lapkričio 1 d. (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 1, 2 p.).
Nors atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, teismo sprendimo pasekmės tapačios, kaip būtų ir tuo atveju, jei priešieškinis būtų tenkintas visiškai, t. y. atsakovas laimėjo bylą, todėl skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko CPK 93 str. 1 d., o ne 2 dalies taisykles (CPK 93 str. 3, 4 d.). Taigi iš ieškovės atsakovui priteistinos visos pastarojo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 628 Lt (t. 1, b. l. 73, t. 2, b. l. 57, 138) jam priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 str.).
Atmetus ieškovės ieškinį, naikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 36, 37), CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti.
Ieškovės I. G. prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atmesti.
Atsakovo P. G. prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo tenkinti iš dalies – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimą dėl santuokos nutraukimo sprendimą papildant nuostata, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turtiniams šalių santykiams taikytinos nuo 2005 m. lapkričio 1 d.
Atsakovui P. G. iš ieškovės I. G. priteistina 1 628 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutartimi atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.