- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-16
- Bylos Nr.
- A2-44-730/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- P. G.
- Pareiškėjas
- I. G., P. G.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Erinija Kazlauskiene, sekretoriaujant Kristinai Stankeviciutei, Simonai Šukytei, vertejaujant V. R., dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui adv. Gediminui Žliobai, atsakovui P. G. jo atstovui adv. Sigitui Cepui, viešame teismo posedyje, išnagrinejo atnaujinta Klaipedos miesto apylinkes teismo civiline byla pagal pareiškeju I. G. ir P. G. prašyma del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustate:
2007-09-24 Klaipedos miesto apylinkes teismo sprendimu (civiline byla Nr. 2-9480-460/2007) nutraukta pareiškeju santuoka abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, patvirtinta sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu. Sutartimi pareiškejai susitare, kad pagal 1992-07-03 pirkimo-pardavimo sutarti isigytas nekilnojamasis turtas – 76,92 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2198-8002-1019:0020, po santuokos nutraukimo buvo padalintas – pareiškejai asmenines nuosavybes teise atiteko kambariai, buto plane pažymeti Nr. 20-7(11,4 kv.m.), 20-3(13,61 kv.m.), bei ½ bendro naudojimosi patalpu, buto plane pažymetu Nr. 20-1(2,31 kv.m.), 20-4(6,21 kv.m.), 20-10(0,52 kv.m.), 20-5(4,29 kv.m.), 20-8(1,27 kv.m.), 20-6(1,62 kv.m.), 20-9(0,44 kv.m.), kas sudaro 41,67 kv.m. ploto realiaja dali, 54/100 idealiaja dali, kurios verte 115827,00 Lt; pareiškejui asmenines nuosavybes teise atiteko kambariai, buto plane pažymeti Nr. 20-2(18,55 kv.m.), bei ½ bendro naudojimosi patalpu, buto plane pažymetu Nr. 20-1(2,31 kv.m.), 20-4(6,21 kv.m.), 20-10(0,52 kv.m.), 20-5(4,29 kv.m.), 20-8(1,27 kv.m.), 20-6(1,62 kv.m.), 20-9(0,44 kv.m.), kas sudaro 35,25 kv.m. ploto realiaja dali, 46/100 idealiaja dali, kurios verte 98364,00 Lt. Pagal teismo patvirtinta sutarti buvo nustatyta, kad buve sutuoktiniai už buto komunalinius patarnavimus kas menesi kiekvienas mokes tolygiai už kiekvienam asmenine nuosavybe pripažinta buto dali. Taip pat pareiškejui po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybes teise atiteko automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt vertes, del kurio pareiškeja iš pareiškejo už jam po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybes teise atitenkanti automobili kompensacijos nereikalavo ir nurode, kad ateityje del to pretenziju netures. Buve sutuoktiniai taip pat sutartyje nurode, kad po santuokos nutraukimo nereikalauja vienas iš kito išlaikymo ir pasilieka santuokines pavardes - ,,G.“, ,,G.“.
2011-02-04 teismo nutartimi atnaujintas procesas byloje Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu del kilnojamuju daiktu magnetolos ,,Panasonic RX-ES22E-S” už 339,00 Lt (2003-02-05), televizoriaus ,,Thomson” už 299,00 Lt (2005-06-08), baldu komplekto ir stalo už 6400,00 Lt (2006-06-10), stiprintuvo ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneliu ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, DVD grotuvo ,,Samsung SN6RBL402802X” už 279,00 Lt (2006-07-12) ir piniginiu lešu padalijimo (b.l. 127 – 130, 1 tomas).
Šalims teismo nustatytu terminu nepateikus sutarties del santuokos nutraukimo pasekmiu (b.l. 151, 1 tomas) buvo priimtas ieškoves ieškinys ir atsakovo priešieškinis (b.l. 168-170, 1 tomas, 27, 2 tomas, 30-33, 2 tomas).
Ieškiniu ieškove pareiške reikalavimus padalinti lygiomis dalimis, po ½ dali, santuokos nutraukimo metu nepadalintas, bendrosios sutuoktiniu nuosavybes teise priklausancias pinigines lešas – 17877,80 Lt, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 8938,90 Lt; pripažinti bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausancias pinigines lešas – 37569,60 Lt (16000,00 JAV doleriu) ir padalinti lygiomis dalimis, po ½, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 18784,80 Lt; priteisti ieškovei 4658,00 Lt kompensacija už dalijama kilnojamaji turta, igyta santuokos metu, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytu aplinkybiu esme – po ieškoves ir atsakovo santuokos nutraukimo liko nepadalinto santuokos metu igyto turto, nes atsakovas nuslepe, kad iš šeimos piniginiu lešu santuokos metu asmeniškai taupe pinigus, kredito istaigose turejo indeliu, už pinigines lešas pirko kilnojamuju daiktu. Kadangi santuokos nutraukimo metu liko nepadalinto bendrosios nuosavybes teise priklausancio turto, jis turi buti padalintas.
Nagrinejant byla, ieškove sumažino savo ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnis) dalyje del kompensacijos priteisimo iki 4508, 50 Lt, neprašydama padalinti televizoriaus ,,Thomson” už 299,00 Lt ir priteisti kompensacija už šio televizoriaus dali (b.l. 128, 2 tomas).
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsakovas pateike atsiliepima, kuriame nurode, kad ieškinio nepripažista. Nesutikimo su ieškiniu motyvu esme – šaliu santuoka faktiškai iširo 1998 metais, po faktinio santuokos iširimo uždirbtas kiekvieno sutuoktinio lešas yra pagrindas laikyti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Nera pagrindo pripažinti bendraja jungtine nuosavybe 16000,00 JAV doleriu, kadangi šie pinigai i terminuoto indelio saskaita atsakovo vardu buvo padeti jau po to, kad šaliu santuoka buvo nutraukta. Kilnojamasis turtas santuokos nutraukimo metu buvo pasidalintas geranoriškai. Ieškove prašo padalinti tik dali kilnojamojo turto. Iš byloje esanciu irodymu matyti, kad šalims nuosavybes priklausanciame bute yra daugiau turto, kuris taip pat turetu buti padalintas (b.l. 8-11, 2 t.).
Atsakovas priešieškiniu pareiške reikalavimus nustatyti, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai šalys nustojo gyventi kartu; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe pinigines lešas buvusias atsakovo saskaitose, tai yra 17877,80 Lt bei baldu komplekta, stala, stiprintuva Yamaha, 2 vnt. koloneliu Yahama, DVD grotuva Samsung; priteisti iš ieškoves bylinejimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodytu aplinkybiu esme – ieškoves ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abieju susitarimu 2007-09-24, taciau jie faktiškai nustojo gyventi 1998 metais. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika teismas vieno sutuoktiniu prašymu gali nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu. Santuokos nutraukimo metu nei ieškove, nei atsakovas nesidalino jokiu piniginiu lešu, todel atsakovas mano, kad abu pajamas iš darbo užmokescio laike savo asmenine nuosavybe, o santuokos nutraukimo padariniai ieškoves ir atsakovo darbo užmokesciams turi buti taikomi nuo to momento, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Atsakovas pažymi, kad ieškove neprašo padalyti kitu iki santuokos nutraukimo igytu kilnojamuju daiktu, laiko juos savais, todel yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo daiktai, igyti po faktinio santuokos iširimo, laikyti jo asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu ieškove pateike atsiliepima i atsakovo priešieškini, nurode, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Nesutikimo motyvu esme – atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai yra nesusije su ieškoves ieškiniu ir neapima teismo nutartimi nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Atsakovo reikalavimai negali buti nagrinejami kartu su ieškoves ieškiniu, nes nera naujai paaiškejusiu aplinkybiu. Atsakovas žinojo, kad 2007-09-24 sprendimu buvo konstatuotas ieškoves ir atsakovo santuokos nutraukimas nuo sprendimo priemimo dienos, kartu atsirado ir turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai. Atsakovas nesikreipe i teisma su prašymu atnaujinti procesa pagal jo keliama reikalavima, todel nera teisinio pagrindo nagrineti priešieškini (b.l. 58-60, 2 tomas).
Nagrinejant byla teisme šalys savo reikalavimus palaike, priešiniu reikalavimu nepripažino. Ieškove, jos atstovas iš esmes paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad iki 2007 metu santykiai su atsakovu buvo kaip šeimos, kalbedavo telefonu keleta kartu per savaite, kartu eidavo i svecius, lankydavo gimines. 2007 metais atsakovas, grižes iš juros pasake, kad turi kita moteri, tai buvo staigmena. Santuokos nutraukimo metu atsakovas sake, kad jis pinigu turi mažai, nes dave sunui, dukrai. Buvo toks susitarimas, kad ieškove išlaiko vaikus, o atsakovas taupo pinigus sodo remontui, nes su atsakovo seserimi buvo susitarimas, jog namas (duomenys neskelbtini) sode po tevu mirties atiteks ieškovei ir atsakovui. Apie daiktus sužinojo, kai sunus rado cekius (b.l. 88-90, 2 tomas).
Atsiliepimas
Atsakovas, jo atstovas paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nutraukiant santuoka, ieškove žinojo apie pinigus saskaitose. Faktiškai nustojo gyventi su ieškove kaip šeima nuo 2000 metu, piniginiai reikalai nuo 2000 metu taip pat buvo sprendžiami atskirai. Pinigus taupe, kadangi kaip jureivis neturi socialiniu garantiju. Santuokos nutraukimas ivyko ieškoves iniciatyva. Apie baldu pirkima ieškove žinojo, ji ant šiu baldu miegojo. Koloneles, stiprintuvas, baldai yra pas sugyventine. DVD grotuva sudauže sunus, magnetola buvo automobilyje, kuris jam atiteko pagal santuokos nutraukimo pasekmiu sutarti, taciau negali paaiškinti ar tai ta pati magnetola, kuria prašo padalinti ar ne (b.l. 90-95, 2 tomas).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Del priešieškiniu reiškiamu reikalavimu.
Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK isigaliojimo šis kodeksas taikomas toms teisems ir pareigoms, kurios atsiras jam isigaliojus, bei iš šiu teisiu ir pareigu atsirandancioms pasekmems. Turto padalijimas - šeimos santykiu nutraukimo pasekme, todel taikytinos galiojancio CK normos.
Teismo sprendimu dalijamas sutuoktiniu turtas, kuri kaip bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe jie igijo iki bylos del santuokos nutraukimo iškelimo arba teismo sprendimo priemimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato bendraja taisykle, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniu turtinems teisems teisiniu padariniu sukelia ne nuo teismo sprendimo isiteisejimo, o nuo santuokos nutraukimo bylos iškelimo. Kartu CK 3.67 straipsnio 2 dalis daro bendrosios taisykles išimti, tai yra numato galimybe taikyti santuokos nutraukimo turtinius teisinius padarinius nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Turtiniu teisiniu santuokos nutraukimo padariniu taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradejo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji nuosavybe bus dalijamas tik tas turtas, kuris igytas iki gyvenimo skyrium pradžios.
Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dali, teismas turi konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus, pagrindžiancias aplinkybes del šio straipsnio nuostatu taikymo, tai yra jog sutuoktinis turi teise prašyti taikyti tokius padarinius ir kada sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Šaliu santuoka buvo nutraukta abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, tai yra nei vienas iš sutuoktiniu nebuvo pripažintas kaltu del santuokos iširimo, todel atsakovas turi teise prašyti taikyti santuokos nutraukimo turtinius teisinius padarinius nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Faktiško gyvenimo skyrium patvirtinimas tai yra aplinkybes, pagrindžiancios, jog sutuoktiniai gyvena ne bendrai kaip šeima, o kiekvienas atskirai, tai yra netvarko bendro ukio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Pripažistama, kad atsakovas neirode aplinkybiu, jis nuo 1998 metu su ieškove netvarke bendro ukio ir negyveno santuokinio gyvenimo, tai yra negyveno bendrai kaip šeima. Šia išvada teismas, daro remdamasis sekanciais argumentais, jog atsakovas šias aplinkybes irodinejo tik savo paaiškinimais, atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, teismas turi pagrinda abejoti atsakovo paaiškinimu objektyvumu, kitu šias aplinkybes pagrindžianciu irodymu atsakovas nepateike. Ieškove nepripažino, jog su atsakovu nustojo faktiškai gyventi kaip šeima anksciau nei iki santuokos nutraukimo. Byloje apklausti ieškoves liudytojai A. G.(as), J. S., J. J. parode, kad sutuoktiniai kaip šeima gyveno iki pat santuokos nutraukimo (b.l. b.l. 90, 1 tomas, 123-124, 2 tomas), teismas neturi pagrindo abejoti šiu liudytoju parodymu objektyvumu, nors liudytojai yra ieškoves giminaiciai, taciau ju parodymai yra nuoseklus, nera tarpusavio prieštaravimu. Ieškove pateike fotonuotraukas, iš kuriu matyti, kad šalys nuotraukose nurodytu laikotarpiu gyveno kaip šeima, atsakovas nepateike irodymu, paneigianciu, jog nuotraukos yra padarytos jo nurodytu laikotarpiu, tai yra 2000 metais (b.l. 94, 2 tomas). Be to, ieškoves paaiškinimus, liudytoju J. S., J. J. parodymus iš dalies pagrindžia ir atsakovo liudytojos G. G. parodymai, jog atsakovui „skyrybos buvo didele trauma, brolis visada norejo gyventi kartu, jis gamindavo valgyti, tvarkydavo namus..“ (b.l. 126, 2 t.).
Kadangi teismas laiko, jog atsakovas neirode aplinkybiu pagrindžianciu visus teisiškai reikšmingus faktus, CK 3.67 straipsnio 2 daliai taikyti, todel turi buti sprendžiama del ieškoves nurodomo turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktiniu nuosavybei ir jo padalijimo pagal ieškoves reiškiamo ieškinio reikalavimus.
Del ieškiniu reiškiamu reikalavimu.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, pagal byloje esancia medžiaga sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdestomas sutuoktiniu turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendra sutuoktiniu turta ir kiekvieno iš ju asmenini turta (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto savoka apima tiek aktyva (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teises, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyva (skoliniai isipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendra ir asmenini turta teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.
Teismas laiko nepagristu atsakovo argumenta, jog atnaujinus procesa byloje, turi buti iš naujo padalijamas visas šaliu bendraja jungtine nuosavybe pripažintas turtas (b.l. 27, 2 tomas), tai yra kartu ir tas turtas, kuri šalys pasidalijo sutartimi del santuokos nutraukimo pasekmiu, remiantis sekanciais argumentais. Atnaujinus bylos nagrinejima, teismas byla nagrineja pakartotinai pagal bendrasias CPK taisykles, neperžengdamas ribu, kurias apibrežia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tai yra, teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisetuma ir pagristuma ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesa. Bylos nagrinejimas atnaujintas, esant pagrindui - del naujai paaiškejusiu esminiu bylos aplinkybiu, kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos ieškovei bylos nagrinejimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai yra, jog nebuvo padalintas ieškoves ieškinyje nurodytas šaliu bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe esantis turtas, atsakovui ji nuslepus. Atsakovas nereiškia reikalavimo padalinti iš naujo visa šaliu santuokoje igyta turta, o teismas, nors turi teise viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taciau pagal formuojama teismu praktika, teismas yra aktyvus tuo atveju, jei reikia, kad butu apsaugotos vaiku teises ir interesai, nedarbingu, paramos reikalingu ir kitu socialiai pažeidžiamu šeimos nariu interesai, teismo nuomone, tokiu aplinkybiu nera.
Todel sprendžiama del ieškoves ieškinyje nurodomo turto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe pripažistamas turtas, igytas po santuokos sudarymo abieju sutuoktiniu ar vieno ju vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dali preziumuojama, kad turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Byloje nustatytos faktines aplinkybes, jog 2007-09-24 atsakovo vardu atidarytoje atsiskaitomojoje saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB buvo 7877,80 Lt (b.l. 93, 1 tomas). I atsakovo vardu atidaryta atsiskaitomaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB 2007-04-13 buvo ineštas terminuotas indelis 10000,00 Lt (b.l. 107, 2 tomas), kuris 2008-04-28 buvo pervestas i atsakovo vardu atidaryta atsikaitomaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB (b.l. 102, 2 tomas). Šios faktines aplinkybes pagrindžia, kad atsakovo vardu kredito istaigose iki bylos del santuokos nutraukimo iškelimo arba teismo sprendimo priemimo dienos buvo 17877,80 Lt piniginiu lešu.
Byloje nustatytos faktines aplinkybes, kad šaliu santuokos metu buvo nupirkti daiktai - magnetola ,,Panasonic RX-ES22E-S” už 339,00 Lt (2003-02-05), baldu komplektas ir stalas už 6400,00 Lt (2006-06-10), stiprintuvas ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneles ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, DVD grotuvas ,,Samsung SN6RBL402802X” už 279,00 Lt (2006-07-12), iš viso daiktu už – 9017,00 Lt (b.l. 9-3, 1 tomas).
Formuojama teismu praktika, kad i dalijamo sutuoktiniu bendro turto balansa gali buti itraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš ju priklausantis nuosavybes teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendra turta sutuoktinis nurodo konkretu bendrosios nuosavybes teise sutuoktiniams priklausanti turta ir pateikia irodymus apie tokio turto buvimo vieta ir jo valdyma (LAT 2007 m. liepos 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-301/2007, 2009 m. gegužes 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-207/2009).
Byloje nera irodymu, pagrindžianciu aplinkybes apie daiktu, kuriuos ieškove reiškia reikalavima padalinti – magnetolos ,,Panasonic RX-ES22E-S” už 339,00 Lt (2003-02-05), DVD grotuvo ,,Samsung SN6RBL402802X” už 279,00 Lt (2006-07-12) vieta ir jo valdyma. Atsakovas paaiškino, kad DVD grotuva sudauže sunus, magnetola buvo automobilyje, kuris jam atiteko pagal santuokos nutraukimo pasekmiu sutarti, taciau negali paaiškinti ar tai ta pati magnetola, kuria prašo padalinti ar ne (b.l. 91, 92, 2 tomas). Todel teismas nurodytu daiktu i šaliu bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe dalijamo turto balansa neitraukia.
Iš atsakovo paaiškinimu, liudytojos T. K. paaiškinimu nustatyta, kad daiktai igyti šaliu santuokos metu - baldu komplektas ir stalas už 6400,00 Lt (2006-06-10), stiprintuvas ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneles ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, iš viso už 8399,00 Lt, yra pas liudytoja T. K., su kuria atsakovas po santuokos nutraukimo gyvena (b.l. 90, 1 tomas, 92, 127, 2 tomas).
Formuojama teismu praktika, kad kilus sutuoktiniu gincui del santuokos metu igyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmenines nuosavybes teise, privalo leistinais irodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje itvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu igytas turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe (LAT 2006 m. gegužes 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkricio 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
Pripažistama, jog byloje nera irodymu, pagrindžianciu aplinkybes, kad yra pagrindas 17877,80 Lt pinigines lešas, baldu komplekta ir stala už 6400,00 Lt, stiprintuva ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneles ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, iš viso už 8399,00 Lt, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, (CK 3.89 straipsnis), atsakovas visumoje neirodinejo pagrindu, numatytu CK 3.89 straipsnyje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas igytas po santuokos sudarymo, pripažistamas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktiniu darbines veikos, pripažistamos bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Kadangi teismas laiko, jog atsakovas neirode, kad 17877,80 Lt pinigines lešos, baldu komplektas ir stalas už 6400,00 Lt, stiprintuvas ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneles ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, iš viso už 8399,00 Lt, yra jo asmenine nuosavybe, tai yra nepaneige CK 3.88 straipsnio 2 dalyje itvirtinta prezumpcija, todel pripažistama, kad šios pinigines lešos ir daiktai yra šaliu bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dalijamo bendro turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Vienas iš pagrindu bendrajai jungtinei sutuoktiniu nuosavybei pasibaigti, tai yra santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnis), šaliu santuoka nutraukta 2007-09-24 sprendimu. Formuojama teismu praktika, kad teismas turi atsižvelgti i bylos nagrinejimo metu ivykusius dalijamo turto kainu pokycius (LAT 2009 m. birželio 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-285/2009). Priimdamas sprendima, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktu irodinejimo priemoniu. Teismas gali nustatyti dalijamo turto verte ir jos nustatymo momenta tokiomis irodinejimo priemonemis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginco šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turedamas pareiga buti aktyvus, savo iniciatyva renka irodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (LAT Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2010 m. gegužes 20 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Ginco del daiktu vertes tarp šaliu nera, atsakovas irodymu, paneigianciu nurodyta ieškoves daiktu verte, jos pokycius nepateike, teismo nuomone, nuo daiktu isigijimo iki santuokos nutraukimo iš esmes daiktu verte nepakito. Teismo nuomone, remiantis formuojama teismu praktika, jog teismas yra aktyvus kiek reikia, kad butu apsaugotos vaiku teises ir interesai, nedarbingu, paramos reikalingu ir kitu socialiai pažeidžiamu šeimos nariu interesai, tokiu aplinkybiu byloje nera, todel teismas dalijamu kilnojamuju daiktu verte nustato pagal ieškoves pateiktus irodymus ir pripažista, kad kilnojamuju daiktu verte yra 8399,00 Lt.
Byloje nustatytos faktines aplinkybes, kad i atsakovo vardu atidaryta atsiskaitomaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB 2007-11-06 buvo ineštas terminuotas indelis 16 000 JAV doleriu (b.l. 107, 2 tomas). Byloje yra 2007-10-30 sudarytas dovanojimo raštas tarp atsakovo ir jo sesers G. G., jog ji dovanoja savo broliui – atsakovui 16000,00 JAV doleriu už atsisakyma nuo palikimo, kuri paveldejo iš savo tevu (b.l. 75-76, 2 tomas).
Vienas iš pagrindu bendrajai jungtinei sutuoktiniu nuosavybei pasibaigti, tai yra santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnis), kas sudaro pagrinda išvadai padaryti, jog 16 000 JAV doleriu yra atsakovo asmenine nuosavybe. Pripažistama, kad ieškove neirode aplinkybiu pagrindžianciu,
pagrindus šias pinigines lešas pripažinti bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), remiantis šiais argumentais. Ieškove konkreciu irodymu, pagrindžianciu aplinkybes, jog šios pinigines lešos yra igytos, sukauptos šaliu santuokos metu nepateike. Teismo sprendimas negali buti grindžiamas prielaida, jog atsakovas neppraejus nei menesiui po santuokos nutraukimo su ieškove i savo banko saskaita grynais pinigais ineše 16000,00 JAV doleriu, todel yra pagrindas manyti, kad šie pinigai yra sukaupti santuokos metu. Atsakovas irodinejo, jog šias pinigines lešas jam padovanojo jo sesuo G. G. po santuokos nutraukimo su ieškove. Remiantis CK 6.465 straipsnio 1 dalimi, pagal dovanojimo sutarti viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turta ar turtine teise (reikalavima) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybes teise arba atleidžia apdovanotaji nuo turtines pareigos dovanotojui ar treciajam asmeniui. 2007-10-30 sudarytas dovanojimo raštas tarp atsakovo ir jo sesers G. G. atitinka dovanojimo sutarties samprata. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesne kaip penkiasdešimt tukstanciu litu privalo buti notarines formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju dovanojama suma neviršijo 50 000,00 Lt (37569,60 Lt). Pinigu dovanojimo sutartis nera pripažinta negaliojancia ar panaikinta nustatyta tvarka, ieškove nereiške tokio reikalavimo. Kadangi teismas laiko, jog ieškove neirode aplinkybiu pagrindžianciu, pagrindus šias pinigines lešas pripažinti bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), todel šias pinigines lešas nera pagrindo laikyti šaliu bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe ir itraukti i dalijamo turto balansa.
Bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygiu daliu principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo turto lygiu daliu principo leidžiama nukrypti tik konkreciai istatyme ivardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 d., 3.123 straipsnis). Šalys, jog yra aplinkybiu, sudaranciu pagrinda nukrypti nuo lygiu daliu principo neirodinejo, teismas laiko, kad tokiu aplinkybiu nera, todel pripažistama, kad dalijant šiuo atveju šaliu bendraja jungtine nuosavybe pripažinta ir i dalijamo turto balansa itraukta turta, šaliu dalys yra lygios. Iš viso dalijamo turto verte yra 26276,80 Lt (17877,80 Lt ir 8399,00 Lt turto verte), todel esant lygioms turto dalims kiekvienam sutuoktiniui priklauso turto už 13138, 40 Lt.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natura, atsižvelgiant i jo verte ir abieju sutuoktiniu bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natura abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natura priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu ji ipareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dali pinigais. Parenkant turto padalijimo buda ir padalijant turta natura, atsižvelgiama i nepilnameciu vaiku interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bukle ar turtine padeti arba kitas svarbias aplinkybes. Pripažistama, kad yra svarbios aplinkybes, kurios nesudaro galimybes padalinti kilnojamuosius daiktus natura, tai yra, jog atsakovas pakankamai ilga laika šiais daiktais naudojasi, ieškove šiuo metu gyvena užsienyje, todel jai sudetinga daiktus natura pervežti i savo gyvenamaja vieta, todel ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija atsižvelgiant i jo verte ir nustatytas abieju sutuoktiniu bendro turto dalis, tai yra 4199,50 Lt.
Bylinejimosi išlaidu paskirstymas.
Kadangi atsakovo priešieškinis nepatenkintas, jo turetos bylinejimosi išlaidos neatlyginamos. Iš atsakovo proporcingai ieškinio patenkintu ir atmestu reikalavimu daliai priteistinos bylinejimosi išlaidos ieškovei (CPK 93 straipsnis). Byloje yra irodymai apie ieškoves turetas bylinejimosi išlaidas 133,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 6, 1 tomas), 3000,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi (b.l. 140-141, 1 tomas), 400,00 Lt vykdant nutarti del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo (b.l. 143, 1 tomas), 170,61 Lt vertimo paslaugos (b.l. 142, 181-182, 1 tomas, 49, 2 tomas), 971,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 4, 2 tomas), iš viso 4674,61 Lt. Ieškoves ieškinio suma, 32381,70 Lt, patenkinta reikalavimu už 13138, 40 Lt, tai yra 41 procentas, todel iš atsakovo ieškovei priteistina 1916,59 Lt bylinejimosi išlaidu.
Del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, mažinamas 2010-10-15 teismo nutartimi taikytu laikinuju apsaugos priemoniu mastas, nustatant, jog laikinosios apsaugos priemones taikomos neviršijant 15054,99 Lt sumos, tai yra patenkintu materialaus ir procesinio reikalavimu sumai (CPK 150 straipsnio 4 dalis, Bendruju klausimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
tenkinti ieškini iš dalies, priešieškini atmesti.
Pakeisti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2007-09-24 sprendima civilineje byloje Nr. 2-9480-460/2007.
Padalinti santuokoje bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise igyta turta:
priteisiant asmenines nuosavybes teise ieškovei I. G. bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise igytu 8938,90 Lt piniginiu lešu ir 4199,50 Lt kompensacija už bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise igyta kilnojamaji turta, iš viso 13138, 40 Lt, iš atsakovo P. G.
priteisiant asmenines nuosavybes teise atsakovui P. G. bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise igytu 8938,90 Lt piniginiu lešu ir kilnojamuosius daiktus - baldu komplekta ir stala už 6400,00 Lt, stiprintuva ,,Yamaha RX-V457s” už 1199,00 Lt, 2 koloneles ,,Yamaha NS-50FCH” už 800,00 Lt, tai yra už 8399,00 Lt, iš viso piniginiu lešu ir kilnojamojo turto už 17337,90 Lt.
Kitoje dalyje sprendima palikti nepakeista.
Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovo P. G. 1916,59 Lt bylinejimosi išlaidu.
Pakeisti 2010-10-15 teismo nutartimi taikytu laikinuju apsaugos priemoniu masta, nustatant, jog laikinosios apsaugos priemones taikomos neviršijant 15054,99 Lt sumos, kitoje dalyje nutarties nekeisti, taikyti laikinasias apsaugos priemones iki sprendimo ivykdymo.
Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.