Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems matams. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus darbe sugaištamą laiką;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 6 dalimis paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir jam skirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas; 2018 m. sausio 11 d. bausmės vykdymas panaikintas, bausmę atlikęs;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams; 2021 m. birželio 17 d. paleistas iš Pataisos namų, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

12. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).

13. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

14. Tiek nukentėjusysis J. K., tiek liudytojas V. K. parodė, kad R. Š. užpuolė J. K., sudavė jam ne vieną smūgį rankomis ir kojomis. Kad R. Š. trenkė J. K. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. Š. motina P. Š. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų nurodytas ir nustatytas įvykio metu aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek nurodytų liudytojų parodymais, nes jie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, jų neneigia ir pats kaltinamasis, juos patvirtina ir kiti teismo ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad J. K. buvo užpultas nepažįstamo vaikino, vaikinas ne kartą ranka ir koją sudavė V. K. į veidą (b. l. 9), E. U. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti analogiški duomenys, kaip BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 58), nukentėjusiojo J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. Š. prie parduotuvės „Maxima“ trenkė jam į veidą, iškart po to koja spyrė į veidą, Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip R. Š. suduoda vieną smūgį J. K. parduotuvėje „Maxima“ ir dar du smūgius (vieną ranka, kitą – koja) į veidą lauke prie parduotuvės „Maxima“ (b. l. 56–57), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 21 d. Specialisto išvada Nr. G 541/2022 (01), iš kurios nustatyta, kad dėl J. K. padaryto sužalojimo – poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, jam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas (b. l. 39–40). Kad R. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys alkotesterio, kuriuo R. Š. 2022 m. vasario 15 d. nustatytas 0,34 prom. neblaivumo laipsnis, rodmenys (b. l. 87).

15. Kaltinamasis R. Š. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad sudavė smūgius J. K., tokį savo elgesį pateisindamas tuo, kad J. K. parduotuvės vežimėliu kliudė jo motiną.

16. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Š. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, nesigilino į tai, kas įvyko tarp jo motinos ir nukentėjusiojo J. K., kai pastarasis prekių vežimėliu ją kliudė, o tiesiog ciniškai sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam, kuris, kaip pat nurodė, netyčia prekių vežimėliu užkliudė R. Š. motiną, pasak jo, įlindusią į laukiančiųjų prie kasos eilę priešais jį. R. Š. veiksmai, net ir mačius, kaip nukentėjusysis J. K. prekių vežimėliu kliudė kaltinamojo motiną, negali būti vertinami kaip motinos gynimas suduodant smūgius J. K., tuo labiau, kad R. Š. vieną kartą sudavęs J. K. parduotuvėje, savo veiksmus pratęsė visiškai be jokios dingsties išėjęs į lauką ir vėl pamatęs nukentėjusįjį J. K. R. Š. nebandė aiškintis, kas atsitiko tarp J. K. ir P. Š., o tiesiog priėjęs prie nukentėjusiojo smūgiavo jam į veidą pirmiausia ranka, o nukentėjusiajam nugriuvus, dar ir koja. Tokie R. Š. veiksmai pripažįstami įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais ir šokiruojančiais aplinkinius. O, atsižvelgus į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir kitų asmenų (V. K., P. Š., parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas, taip pat kiti asmenys), patekimas į šią vietą nėra ribojamas, į ją gali patekti bet kuris asmuo, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką R. Š. padarė viešoje vietoje. Įvertinus tai, kad į įvykį turėjo įsikišti ir parduotuvės „Maxima“ darbuotojas, dėl R. Š. smurtinių prieš J. K. atliktų veiksmų V. K. patyrė išgąstį, darytina išvada, kad dėl R. Š. prieš J. K. atliktų veiksmų neabejotinai buvo šokiruoti aplinkiniai asmenys, konstatuotinas visuomenės rimties sutrikdymas.

17. Pažymėtina, kad R. Š. padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad R. Š. 2022 m. vasario 15 d., apie 15.53 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie parduotuvės „Maxima“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,34 promilės girtumas), pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. K., t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo J. K. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą – nosį, po to, nukentėjusiajam nuo smūgio parkritus ant žemės, sudavė dar vieną kartą iš dešinės kojos į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą, tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

21. Teismas, skirdamas bausmę R. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

22. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

23. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. Š. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. Š. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę (b. l. 100–104), administracine tvarka baustas (b. l. 98–99). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir R. Š. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, R. Š. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

24. Nors recidyvas nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamųjų kalbų metu nenurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis 2K-304-648/2019). Dėl nurodyto laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-304-648/2019).

25. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje R. Š. jau yra baustas ir baudomis, ir terminuotu laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus įgyvendinti už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant bausmės terminą – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis). Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

26. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

27. Kaltinamasis R. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 15 d. 16.20 val. iki 2022 m. vasario 16 d. 12.03 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. Š. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

28. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš R. Š. priteisti padarytą 57,79 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 13–14).

29. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. R. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, R. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 15 d., 16.20 val. iki 2022 m. vasario 16 d. 12.03 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Š. 57,79 Eur (penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt devynis centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.