Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13393-775/2015 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo, atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. Ž., trečiasis asmuo I. Ž., dėl be pagrindo gautų lėšų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 11 961,30 Eur skolos priteisimo pagal 2014 m. liepos 7 d. skolos padengimo sutartį.

2015 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino.

2015 m. birželio 9 d. teismas priėmė atsakovės prieštaravimus dėl šio sprendimo. Juose atsakovė nurodė, jog ieškinio pagrindu esantis sandoris yra apsimestinis, dengiantis paskolos sutartį.

2015 m. birželio 9 d. teismas priėmė atsakovės priešieškinį, kuriuo ji prašė priteisti iš ieškovės 27 859,80 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti priešieškinio sumos dydžio ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Prašymą motyvavo tuo, kad priešieškinio suma yra didelė. Atsakovės žiniomis, ieškovė po ieškinio padavimo pardavė jai priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), taip galimai vengdama priešieškinio pareiškimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo vien tiktai didele priešieškinio suma. Ieškinio kaina, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, paprastai yra reikšminga, ir tai gali nulemti paminėtų priemonių taikymą, tačiau ieškinio kaina negali būti suabsoliutinama. Ji turi būti vertinama kartu su atsakovo turtine padėtimi, turtinės padėties kitimu, atsakovo elgesiu. Be to, teismas turėtų įvertinti, ar dėl tarp šalių egzistuojančių teisinių santykių galima numatyti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus pažeistas viešasis interesas. Teisingumas turi būti vykdomas, konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015).

Rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės priešieškinio reikalavimo teorinį pagrįstumą. Atsakovė priešieškinį grindė žodinėmis preliminariomis sutartimis dėl nekilnojamo daikto (buto) pirkimo–pardavimo. Praėjus beveik 6 metams atsakovė neva suprato, kad ieškovė gali nesilaikyti savo įsipareigojimų, todėl priešieškiniu pareiškė reikalavimus grąžinti už ieškovę sumokėtas įmokas bankui kaip lėšas, įgytas be teisinio pagrindo, t.y. turto įgijimo nepateisinant bei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 6.237 straipsnis). Ieškovė pateikė tarp ieškovės, trečiojo asmens kaip kreditorių ir atsakovės kaip skolininkės sudarytą 2014 m. liepos 7 d. skolos padengimo sutartį, kurioje atsakovė savo parašu pripažino kredito sutarties Nr. K-2500-2009-30 pagrindu gautą 92 678,41 Eur paskolą; kad atsakovė yra skolinga ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrai 42 000 Lt (12 164,04 Eur); visas įmokas pagal kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka bankui moka skolininkė (atsakovė), o atsakovės sumokėtų įmokų apimtimi yra mažintina atsakovės skolos kreditorėms dalis. Nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio pagrįstumą privalo nustatyti tik preliminariai, tačiau atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė pavaduojanti (ne bylą nagrinėjanti) teisėja, kuri galėjo būti nesusipažinusi su iki tol byloje surinktais įrodymais ir priimtais procesiniais sprendimais – neįvertinta, kad nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra ginčijama 2014 m. liepos 7 d. skolos padengimo sutartis, atsakovė neapskundė 2015 m. gegužės 5 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškinį. Neįrodžius priešieškinio preliminaraus pagrindimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovei negalimas.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovės prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovei pagal priešieškinį pareiškusios atsakovės reikalavimą grąžinti be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas.

Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

Apeliantė teisingai teigia, kad, nutaręs tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąją apsaugą pagal priešieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino priešieškinio akivaizdaus nepagrįstumo.

Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015).

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2009 m. susitarė su ieškove ir trečiuoju asmeniu, kurioms buto įsigijimui gautos 92 678,41 Eur paskolos pagal 2009 m. kovo 6 d. ieškovės, trečiojo asmens ir AB DNB banko sudarytą kreditavimo sutartį Nr.K-2500-2009-30 mokėjimas buvo per didelė finansinė našta, jog įmokas pagal šią kreditavimo sutartį bankui mokės atsakovė. Kai kreditas bus sumokėtas, jos perleis atsakovei buto nuosavybės teisę. Po penkerių metų atsakovė suabejojo žodinio susitarimo galia, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti rašytinę sutartį dėl buto perleidimo. Remiantis CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, žodinis preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo neturi teisinės galios. Tai reiškia, kad kredito įmokas už ieškovę ir tretįjį asmenį atsakovė mokėjo be teisinio pagrindo. Remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš ieškovės sumokėtas kredito įmokas 27 859,80 Eur.

Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1dalis). Taigi, atsakovės priešieškinio patenkinimo atveju teismas turėtų pripažinti, jog atsakovė be teisinio pagrindo sumokėjo AB DNB bankui 27 859,80 Eur kredito įmokų pagal 2009 m. kovo 6 d. ieškovės, trečiojo asmens ir SB DNB banko sudarytą kreditavimo sutartį Nr.K-2500-2009-30. Iš ieškovės ieškinį grindžiančių dokumentų preliminariai matyti, jog kredito įmokas atsakovė mokėjo pagal 2014 m. liepos 7 d. ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą paskolos padengimo sutartį. Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė nurodė, kad pastaroji sutartis yra apsimestinė. Apsimestinis sandoris yra nuginčijamas (CK 1.87 straipsnis), tačiau priešieškiniu atsakovė neginčijo 2014 m. liepos 7 d. ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės sudarytos paskolos padengimo sutarties. Nepagrįstas praturtėjimas – tai praturtėjimas be teisinio pagrindo. Skolos padengimo sutartyje šalims konstatavus, jog 2014 m. liepos 7 d. susitarimas yra kredito įmokų mokėjimo už ieškovę ir tretįjį asmenį pagrindas, akivaizdu, kad, galiojant tokiam susitarimui, yra ir teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovė už ieškovę ir tretįjį asmenį bankui sumokėjo priešieškinyje nurodytą sumą. Neginčijant šio sandorio, reikalavimas grąžinti pagal jį sumokėtas įmokas kaip pinigines lėšas, kurias ieškovė ir tretysis asmuo gavo be teisinio pagrindo, yra akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, šios CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos visiškai nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1dalis). Nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal 2015 m. birželio 8 d. pareikštą priešieškinį, registracijos Nr.DOK-9917.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti atsakovės V. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal 2015 m. birželio 8 d. pareikštą priešieškinį, registracijos Nr.DOK-9917.