Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., V. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2013 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) nukentėjusios D. G. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,28 promilės), tyčia smurtaudamas prieš sugyventinę D. G., dešinės rankos kumščiu sudavė D. G. į nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiai D. G. fizinį skausmą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba laisvės atėmimo bausmę atidėti. Nurodo, kad su paskirta realia laisvės atėmimo bausme nesutinka, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidedant bausmės vykdymą. Savo nusikalstamos veikos pasekmes suvokia, nukentėjusiosios D. G. atsiprašė ir atlygino jai neturtinę žalą, o pastaroji jam atleido ir priėmė gyventi į namus, priklausančius jai nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad padeda nukentėjusiajai atlikti įvairius ūkio darbus, prižiūrėti jos neįgalų vaiką. Taip pat teigia, kad pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Privačios narkologijos klinikoje UAB „V.“ gydytojas psichoterapeutas P. J. pradiniame etape užkodavo jį 2 metams nuo alkoholio vartojimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. G. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad su V. J. susitaikė dar iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje paskelbimo, pastarasis jos atsiprašė ir atlygino žalą. Teigia, kad jam atleido ir priėmė gyventi į jai priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) r. Nuteistasis V. J. padeda jai atlikti įvairius ūkio darbus, prižiūrėti jos neįgalų vaiką D. G., kuriam dėl sunkaus neįgalumo nustatyti specialūs bei nuolatinės slaugos poreikiai. V. J. bausmės atlikimas pataisos namuose ne tik pablogintų gyvenimo kokybę, bet ir apribotų medicininių paslaugų prieinamumą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, to paties atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ir nukentėjusioji, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (V. J. padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, fizinį smurtą (D. G. buvo suduotas smūgis dešinės rankos kumščiu į nosį), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Pažymėtina, kad, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, V. J. baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, niekur nedirba, nėra registruotas ir darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde bei nukentėjusioji atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, ją pakeisti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima neskirti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į tai, kad V. J. už LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusioji jam atleido, o jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, šie argumentai yra svarbūs, tačiau nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.) netaikytinas, kadangi jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga neigiama, t. y. kaltinamojo ankstesni teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (recidyvas), naujas nusikaltimas padarytas teistumui neišnykus, padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. J. turi polinkį pažeidinėti įstatymus, o anksčiau jam paskirtos kitos švelnesnės bausmių rūšys teigiamo poveikio neturėjo, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu V. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.