Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-147-382/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
1S-147-382/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Nuteistasis
V. J.
Bylos Nr. 1S-147-382/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.17.; 2.5.19.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. J. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl paskirtosios bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį – trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis V. J. pateikė teismui prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią yra laikoma, kad nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kai pagrobtojo turto vertė yra nuo 3 MGL iki 5 MGL, o jo pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo V. J. prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad V. J. nuteistas už padarytą kvalifikuotą vagystę, o tokiu atveju pagrobtojo turto vertė neturi įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, todėl teismas neturi įstatyme numatyto pagrindo taikyti V. J. naujai įsigaliojusio BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir taikant naują BK 190 straipsnio 1 dalies įstatymo redakciją sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis straipsnis netaikomas padarius nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes šis įstatymo pakeitimas galioja visiems nusikaltimams, kurie yra numatyti BK XXVIII skyriuje, kadangi šiame skyriuje visos veikos yra susijusios su turtu. Taigi nors jo pagrobto turto vertė neturi įtakos veikos kvalifikacijai, tačiau daro įtakos bausmės skyrimui. Pasak nuteistojo, pagrobtojo turto vertei tapus mažesnei, jo padarytas nusikaltimas yra teisiškai lengvesnis, dėl to turi būti palengvinta ir jo teisinė padėtis bei skiriama švelnesnė bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančiųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Nagrinėjamu atveju nuteistajam inkriminuotas vienas kvalifikuojamasis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar tai būtų mažiau negu 3 MGL ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (šiuo atveju įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Ši kvalifikuota vagystė pripažįstama nusikaltimu nepriklausomai nuo pagrobtojo turto vertės. Todėl net ir įsigaliojus BK 190 straipsnio nuostatoms dėl turto vertės, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės paskyrimas, t. y. bausmės rūšies, jos dydžio nustatymas, taip pat bausmės individualizavimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo diskrecija, nuosprendžio vykdymo stadijoje bausmės individualizavimo klausimas negali būti sprendžiamas, todėl nuteistojo prašymas dėl paskirtos bausmės švelninimo negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius