Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-03-25 · Administracinė byla Nr. eAS-504-492/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-25
Bylos Nr.
eAS-504-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03961-2025-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-504-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03961-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi ir atnaujinti praleistą terminą dėl šios įsakymo dalies panaikinimo; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas arba panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir Įsakymai); 4) pripažinti, kad antri metai pareiškėjui neleidžiama teisme apginti savo teises ir priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą, ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) pateikti išaiškinimai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; 6) pripažinti atsakovą / darbdavį, pažeidus Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.), inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 7) pripažinti / suvokti, kad antri metai yra pagrobta / grobiama pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas nustatė, kad skundas dėl Įsakymų panaikinimo paduotas 2025 m. gruodžio 5 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo ir neprašė atnaujinti termino skundui dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas „pripažinti atsakovę / darbdavį, apgavikę, esminiai pažeidusią Konstitucijos / įstatymų/moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.)“ nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl šį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atskirosios nutarties priėmimo / pranešimo prokurorui klausimas yra procesinis, sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma pripažinti, jog Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti atitinkami teiginiai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, taip pat skundo reikalavimas pripažinti atsakovą apgaviku, yra nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Kadangi pareiškėjas nekelia abejonių dėl teisės akto nuostatų, taikytinų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, konstitucingumo, nenurodė konkrečių nuostatų, dėl kurių konstitucingumo turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, taip pat nesant pagrindo priimti pareiškėjo skundą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad priėmimo stadijoje teismui nustačius, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 33 straipsnyje numatytų reikalavimų ir yra pagrindas jo nepriimti, tolesnis skundo turinio ir formos atitikimas ABTĮ 24–25 straipsnių nuostatoms nebevertinamas.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas, nes egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis, dėl kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymų panaikinimo paduoti ir nenurodė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas, o kiti pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas nutarties neteisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus Įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos Įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. gruodžio 5 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų panaikinti Įsakymus ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė bendro pobūdžio, abstrakčius teiginius, tačiau nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo turinį, jį atsisakytina tenkinti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusJolanta MalijauskienėVirginija Volskienė