Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-02-18 · Byla Nr. A2.6.-155-389/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-155-389/2016Nutarimas · 2016-02-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-191-185/2016Nutartis · 2016-04-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-155-389/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03435-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
R. Z.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-155-389/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03435-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 18 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Gražinai Kazilionienei,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Z. atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2015-12-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-45432311-15 dėl to, kad jis 2015-12-06, apie 16.10 val., kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 22 km, Panevėžio r., vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas–0,43 promilių girtumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs brendį, nes buvo dukros gimtadienis. Tą dieną, kai važiavo, visą dieną namuose gulėjo, vakare buvo sutaręs su draugu pašerti gyvulius, išvažiuodamas atsigėrė giros, suvalgė kelis saldainius su likeriu. Alkoholio kvapas galėjo jaustis dėl to, kad visą dieną buvo nevalgęs. Nuoširdžiai gailisi, kad važiavo. Prašo teismo nebausti, turi dvi dukras, vienas išlaiko šeimą, prašo neatimti teisės vairuoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Ž. Rutkauskas nurodė, kad jo atstovaujamajam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis vairavo lengvame girtume, alkotesteriu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad patys pareigūnai savo protokole rašo, jog galima paklaida ±0,02 promilės, tai reiškia 0,41 promilę girtumo, t.y. pati minimaliausia riba, kuri suponuoja administracinę atsakomybę. Gydymo įstaigoje po atliktų įvairių testų buvo konstatuota, kad atstovaujamasis yra blaivus. Gydymo įstaigoje buvo tikrinamas alkotesteriu, vieno tikrinimo metu užfiksuoti duomenys yra minimalūs, kito tikrinimo metu jau matyti, kad yra visiškai nuliai, tik kraujyje buvo rastas leistinas kiekis. Tai tvirtina aplinkybes, kad R. Z. buvo išvakarėse vartojęs alkoholinį gėrimą. Dėl tos dienos aplinkybių jo parodymai apie tai, kad jis gėrė giros, nieko nevalgė tą dieną ir suvalgė kelis su likeriu saldainius, yra nepaneigti. Tai tvirtina tokio kiekio alkoholio koncentracija. Yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurios pagrindu iškvepiamasis oras nėra neginčytinas besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl asmens neblaivumo. Gydymo įstaigoje per kelis etapus objektyviai patikrinus, buvo konstatuota, kad atstovaujamasis yra blaivus. R. Z. nėra piktybinis pažeidėjas, byloje nėra jokių duomenų apie anksčiau padarytus grubius administracinius teisės pažeidimus. Atstovaujamasis yra nepriekaištingos reputacijos žmogus, vedęs, turi du mažus vaikus, dirba oficialiai Anglijoje, gauna pajamas, moka valstybei mokesčius, teigiamai charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje. Tokia visuma aplinkybių rodo, kad žmogus tikrai nėra piktybinis valstybėje galiojančių įstatymų pažeidinėtojas, o tas įvykis-nemaloni įvykių situacija, kuri įvyko dėl elementaraus nesusipratimo, dėl išvakarėse pavartoto alkoholio. Policijos pareigūnų atliktas patikrinimas nebuvo pakankamai objektyvus, kadangi baiginėjasi jų tikrinimo aparato galiojimo laikotarpis. Šioje situacijoje pareigūnai ir patys galbūt pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją. Atstovaujamasis tvirtino aplinkybes apie atitinkamą medžiagų vartojimą prieš pat važiavimą automobiliu. Policijos pareigūnai netvirtino, kad R. Z. važiavo taip netaisyklingai, kad kiltų grėsmė eismo saugumui, tai ir rodo, jog R. Z. vairavo, būdamas blaivus. Atstovas prašo teismo atsižvelgti į visumą nurodytų aplinkybių ir šioje byloje, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., R. Z. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Liudytojas Einis Kudžma parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Dirbo su A. Glodeniu Panevėžio rajone, važiavo iš Vadoklių link Panevėžio miesto, vykdė akciją policijos prevencinei priemonei ir tikrino visus vairuotojus be išimties. Prieš Jotainių gyvenvietę sustabdė automobilį, kuris jokių įtarimų nekėlė, nesimėtė po kelią. Pats vairavo tarnybinį automobilį, tai išlipo porininkas, kuris patikrino asmens neblaivumą ir surašė protokolą. Vairuotojas pastoviai skambino kažkam. Surašius protokolą, jis pradėjo teigti, kad gėrė giros. Po pakartotinio patikrinimo alkotesteris parodė 0,3 prom. Antras papūtimas buvo po 45 minučių. Pakartotinio patikrinimo tikslas buvo įsitikinti, kad žmogus tikrai vairavo neblaivus. Paklaustas ar vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas pasakė, kad nevartojo, gėrė iš vakaro, švęsdamas dukters gimtadienį. Paskui pradėjo teigti, kad gėrė girą, saldainius lyg tai minėjo. Priėjus prie automobilio, jautėsi alkoholio kvapas. Jei jis pasirašė ant čekio, tai sutiko su alkotesterio parodymais. Visiems vairuotojams nurodo, kad turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą ir papildomai pasitikrinti.

Liudytojas Arnoldas Glodenis parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atsimena tik tiek, kiek jį matė, rašydamas protokolą. 2015-12-06 su kolega E. Kudžma dirbo Panevėžio rajone ir sustabdė automobilį. Priėjo prie vairuotojo, kuriam prasidarius langą, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė dokumentus. Pajuto iš vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir tai vertina kaip akivaizdų alkoholio vartojimo požymį. Paklausė vairuotojo, ar jis nevartojo alkoholio. Jis atsakė, kad tą dieną nevartojo, bet vartojo iš vakaro, buvo šventė, dukters gimtadienis. Patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta 0,43 promilės neblaivumas. Įvertinus paklaidą, vis tiek neblaivumas viršijo leistiną alkoholio kiekį, todėl surašė vairuotojui protokolą už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Vairuotojas iš pradžių klausinėjo kaip protingiau parašyti paaiškinimą, nes teisės labai reikalingos. Aiškino, kad dirba užsienyje, skambinėjo telefonu. Pagal alkotesterio naudojimo instrukciją rekomenduojama testuoti asmenį technine priemone po 15 minučių, kad nebūtų užfiksuotas mechaniškai burnoje pasilikęs alkoholis. Surašius protokolą, vairuotojas nebesutiko su alkotesterio parodymais, pradėjo aiškinti, kad prieš sustabdymą jis valgė saldainius, gėrė girą. Jis labai prašė dar kartą testuoti. Po 45 minučių, atlikus testą antrą kartą, rezultatai buvo 0,3 promilės. Tada jis jau galėjo važiuoti. Bet girtumas svarbus tik toks, kuris buvo transporto priemonės vairavimo metu. Biologinėse organizmo terpėse dėl natūralių priežasčių alkoholio kiekis, bėgant laikui, mažėja. Per 45 minutes nuo vairavimo momento sumažėjo 0,13 promilių, tai antras testas visiškai patvirtina tą pirminį parodymą, kad asmuo neblaivus vairavo transporto priemonę. Neturėdami jokių abejonių dėl asmens kaltumo, pridavė surinktą medžiagą ir mano, kad R. Z. padarė pažeidimą. Mano, kad vairuotojas tą pačią dieną buvo, vartojęs alkoholio, kadangi nuo jo jautėsi alkoholio kvapas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Z. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais įrodymais: 2015-12-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-45432311-15 (b.l. 5-6); pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą (b.l. 7-15); policijos pareigūnų A. Glodenio ir E. Kudžmos tarnybiniais pranešimais (b.l. 16-17), iš kurių matyti, kad 2015-12-06, apie 16.10 val., kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 22 km sustabdė automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. Z.. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, asmens akys ir veido oda buvo paraudusi, todėl, atlikus pirminį asmens būklės vertinimą, 16.13 val., asmens blaivumo testo metu jam buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. R. Z. iš pradžių neginčijo įvykdyto teisės pažeidimo, paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo 2015-12-05 vakare. Pareigūnams pradėjus rašyti protokolą, R. Z. nuolat kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, konsultavosi, kokį raštišką paaiškinimą dėl tariamai įvykdyto teisės pažeidimo reikėtų pateikti. Surašius protokolą, R. Z. nebesutiko su alkotesterio parodymais. Raštu paaiškino, kad 10 min. iki sustabdymo gėrė girą, valgė kelis saldainius su likeriu, o alkoholį vartojo prieš parą. Vertinant R. Z. raštišką paaiškinimą bei siekiant išsiaiškinti, ar pirminis testas alkotesteriu gali būti pripažįstamas patikimu, R. Z. pratestavus 16.58 val., dar kartą tuo pačiu alkotesteriu, prietaiso parodymas buvo 0,3 prom. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis organizme per 1 val. paprastai sumažėja vidutiniškai apie 0,2 prom., pakartotinis testas patvirtino pirminio testo parodymų patikimumą; asmens blaivumo testais (b.l. 18), iš kurių matyti, kad 2015-12-06, 16.13 val., R. Z. nustatytas 0,43 prom., 16.58 val. – 0,3 prom. girtumas; alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0028 patikros sertifikatu Nr. 0229276 (b.l. 19), iš kurio matyti, kad prietaiso patikra vykdyta 2015-09-21 ir galioja iki 2016-03-21; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 21); (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta R. Z. charakteristika (b.l. 36); 2015-12-06 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 84 (b.l. 37), iš kurio matyti, kad 2015-12-06, 17.58 val., R. Z. iškvepiamame ore nustatyta 0,09 prom. alkoholio, 18.24 val. nustatyta 0,00 prom. alkoholio, akte konstatuota, kad R. Z. į gydymo įstaigą atvyko kliniškai blaivus; 2015-12-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9811/15(01) (b.l. 38), iš kurios matyti, kad 2015-12-06, 18.09 val., paimtame R. Z. kraujyje rasta 0,18 prom. etilo alkoholio bei kitais byloje esančiais duomenimis.

LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

R. Z. nurodė, kad iš vakaro buvo gėręs brendį, o tą dieną, kai važiavo, atsigėrė tik giros bei suvalgė kelis saldainius su likeriu, tačiau tokie parodymai nepaneigia alkotesterio parodymų (atsižvelgus į prietaiso parodymų paklaidą nustatyta 0,413 prom.), kadangi atliekant neblaivumo testą, galiojo prietaiso patikros sertifikatas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo rodmenimis ir jais remiasi. R. Z. atstovo argumentas, kad policijos pareigūnų atliktas patikrinimas nebuvo pakankamai objektyvus, kadangi baiginėjosi jų tikrinimo aparato galiojimo laikotarpis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pažeidimas užfiksuotas 2015-12-06, o patikros sertifikato galiojimo pabaigos data – 2016-03-21. Atmestinas ir atstovo argumentas dėl to, kad pareigūnai ir patys galbūt pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, kadangi byloje nėra jokių duomenų, galinčių kelti abejonių dėl blaivumo testo atlikimo procedūros tinkamumo. Atvirkščiai, liudytojas A. Glodenis pažymėjo, kad, atsižvelgdami į alkotesterio naudojimo rekomendacijas testuoti asmenį technine priemone po 15 minučių, kad nebūtų užfiksuotas mechaniškai burnoje pasilikęs alkoholis, bei atsižvelgdami į R. Z. prašymą, po pirminio patikrinimo praėjus 45 min., atliko pakartotinį R. Z. blaivumo patikrinimą, kurio rezultatas buvo 0,3 prom. Tai patvirtina ir byloje pateikti asmens blaivumo testai. Liudytojai E. Kudžma ir A. Glodenis pažymėjo, kad, sustabdžius R. Z., nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Tai, kad 2015-12-06, R. Z. vairuojant automobilį protokole nurodytu metu ir vietoje, jo kraujyje buvo etilo alkoholio, patvirtina ir 2015-12-07 specialisto išvada, kuria nustatyta, kad 2015-12-06, 18.09 val., paimtame R. Z. kraujyje rasta 0,18 prom. etilo alkoholio. Nors, esant tokiam alkoholio kiekiui kraujyje, vairuoti leistina, tačiau kraujo mėginys, paimtas praėjus beveik dviems valandoms po pirminio asmens blaivumo testo atlikimo, o alkoholio kiekio laipsniškas kitimas, bėgant laikui, yra susijęs su natūraliais fiziologiniais organizmo procesais, todėl nepaneigia fakto, kad R. Z. vairavo automobilį, būdamas lengvo girtumo laipsnio.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Z. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 31 str. 2 d. 5 p.).

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. LR ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato LR ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau–LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Skiriant R. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (nors vairavo, būdamas lengvo girtumo laipsnio ir toks vairavimas potencialiai yra pavojingas, tačiau nesukėlė realių neigiamų padarinių), pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes (teigia, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro, tačiau tą dieną, kai vairavo, nebuvo nieko valgęs, be to, prieš važiuodamas išgėrė giros bei suvalgė keletą saldainių su likeriu), į asmenybę– pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, tačiau anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, neteistas, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į visas bylos aplinkybes, į nustatytą girtumą (artimas minimaliai lengvo girtumo laipsnio ribai). Pažymėtina, kad R. Z. pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas (b.l. 36) kaip aktyvus kaimo žmonių pagalbininkas ir rėmėjas, kraujo donoras, neabejingas žmonių nelaimėms. Kartu su žmona, kuri yra bedarbė, augina dvi mažametes dukras, dirba Anglijoje, yra vienintelis šeimos išlaikytojas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, kad LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų – 289 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieneriems) metams–paskyrimas R. Z. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, pažeidėjo asmenybei bei sukeltų neadekvačiai neigiamas pasekmes pažeidėjui bei visai jo šeimai, todėl būtų per griežta ir neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. Z. paskirti mažesnę nuobaudą, nei LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, R. Z. paskyrus LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, nei sankcijoje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 27 str., 30¹ str., 302 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 291-293 str.,

nutaria:

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) už ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirta bauda privalo būti mokama į AB „Swedbank“ banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001, ROIK: 15053724694).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė