- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- ATP-191-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03435-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. Z. skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.
R. Z. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d. apie 16.10 val. kelio Velžys–Jotainiai–Pagiriai–Šėta 22 kilometre, Panevėžio r., vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,43 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą ir paskirti R. Z. ne mažesnes nuobaudas nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios. Mano, jog teismo nutarimu nepagrįstai pritaikytas ATPK 30¹ str., ir pažeidėjui paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.
Pažymi, kad ATPK 30¹ str. nuostatos gali būti taikomos, kai yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1647/2006, N17-148/2006, N1-l396/2007). Tačiau teismas tokių aplinkybių 2016-01-12 nutarime nekonstatavo. Pabrėžia, jog R. Z. padarytas pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausiu administraciniu teisės pažeidimu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi įvykdęs teisės pažeidimą, nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio baudžiamas pirmą kartą, rūpinasi ir išlaiko šeimą, nustatytas alkoholio kiekis organizme nežymiai viršijo leistiną normą, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose nėra pripažįstamos ypatingai švelninančiomis asmens atsakomybę ir galinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kurias skundžiamame nutarime aprašė teismas, galėtų būti reikšmingos tik pažeidėjui parenkant administracinę nuobaudą jam inkriminuoto straipsnio sankcijos numatytose ribose, bet neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymo.
Nurodo, kad pagal formuojamą LVAT praktiką, esant pripažintai asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, ATPK 30¹ str. nuostatos neturėtų būti taikomos. Šiuo atveju apylinkės teismas, pripažinęs R. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p., vis tiek jo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir taip nukrypo nuo visuotinai suformuotos teisminės praktikos.
Institucija taip pat nesutinka su tuo, kad buvo pripažinta R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, kad iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog R. Z. nesutiko su tuo, kad transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, siekė klaidinti įrodymus rinkusius policijos pareigūnus, o teisme aiškino, jog alkoholio nevartojo, o tik valgė saldainius su likeriu, gėrė girą. Institucija mano, kad vertinant tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat ir jo gynėjo, poziciją, konstatuoti, kad R. Z. pripažino vairavęs transporto priemonę neblaivus ir dėl padaryto teisės pažeidimo gailėjosi, nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, o apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad E. K. negalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, nes teismo posėdyje jis buvo apklaustas kaip liudytojas, kuriam nėra numatyta teisė skųsti teismo sprendimą. Be to, Institucija remiasi LVAT praktika, nors nuo 2011 m. praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat ir dėl ATPK 30¹ str. taikymo, formuoja bendrosios kompetencijos apygardų teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, skirdamas jam (R. Z.) nuobaudą, pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Paskirta nuobauda atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu nutarimu R. Z. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, jam paskirta administracinė nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
ATPK 126 str. 1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad R. Z. paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni ir prieštarauja teismų praktikai.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai R. Z. taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skyrė trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimalus.
Sutiktina su Institucija, kad R. Z. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuriam jokių pateisinimų nėra ir būti negali. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir LAT praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidimo padarymo metu R. Z. buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, kuris įvertinus ± 0,02 promilės paklaidą, tik nežymiai viršijo leistiną ribą, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad, nors R. Z. automobilį vairavo lengvo girtumo laipsnio, ir toks vairavimas potencialiai yra pavojingas, tačiau nesukėlė realių neigiamų padarinių. Apylinkės teismas R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija nesutinka su šia pripažinta pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, priešingai nei mano Institucija, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai šiuo klausimu. Kaip matyti iš R. Z. paaiškinimų, jis neneigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro bei parodė, kad įvykio dieną automobilį vairavo nieko nevalgęs, o prieš vairuodamas išgėrė giros ir suvalgė kelis saldainius su likeriu, tvirtino, kad prie vairo sėdo, nes nesijautė neblaivus. Tokie pažeidėjo paaiškinimai jokiais objektyviais bylos įrodymais nepaneigti. Be to, R. Z. parodė ir tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, kad vairavo. Taigi matyti, kad apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat kaip matyti iš bylos duomenų, po 45 min. policijos pareigūnams antrą kartą R. Z. patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,30 promilės neblaivumas. Po policijos pareigūnų patikrinimo R. Z. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jis vėl buvo tikrinamas alkotesteriu ir vieno patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,09 promilės neblaivumas, o pakartojus tyrimą, alkoholio nenustatyta, tik paėmus kraujo mėginį jame buvo rastas 0,18 promilės alkoholio kiekis. Skirdamas R. Z. nuobaudą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jis, nors pažeidimo padarymo metu ir turėjo vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (slidžiame kelyje nepasirinko tinkamo važiavimo greičio ir nesuvaldė automobilio), kas atitinkamai pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 2 d. 5 p., tačiau anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemones vairavimą neblaiviam, kas rodo, kad šis padarytas pažeidimas R. Z. nėra būdingas ir yra tik atsitiktinis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad R. Z. yra neteistas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus kaimo žmonių pagalbininkas ir rėmėjas, kraujo donoras, neabejingas žmonių nelaimėms. Teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, atsižvelgė ir į tai, kad jis kartu su žmona, kuri yra bedarbė, augina dvi mažametes dukras, dirba Anglijoje, yra vienintelis šeimos išlaikytojas.
Taigi atsižvelgęs į duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį, padarinius, R. Z. asmenybę, būtinumą jam rūpintis šeima ir ją išlaikyti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai R. Z. gali būti pasiekti ir jam paskyrus trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimalus (ATPK 30¹ str.). Būtina pažymėti ir tai, kad kartu su trumpesnio papildomos nuobaudos termino paskyrimu R. Z. taip pat buvo paskirta sankcijoje už jo padarytą teisės pažeidimą numatyta minimali pagrindinė nuobauda – 289 Eur bauda. Taigi R. Z. už padarytą teisės pažeidimą neliko nenubaustas, o Institucija savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tokia apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda nebūtų veiksminga, nedarytų prevencinio poveikio ir vykdant ją nebūtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.
Institucija skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota LVAT praktika. Tačiau pažymėtina, kad LAT, perėmęs administracinių teisės pažeidimų bylų praktikos formavimą, pagal nustatytą kompetenciją nagrinėdamas apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keisdamas teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams, yra konstatavęs, jog ATPK 30¹ str. jokios išskirtinės aplinkybės nenurodomos (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-20-2012 ir kt.), o ATPK 30¹ str. numatytas aplinkybes šiuo atveju apylinkės teismas nustatė.
Taigi įvertinęs visus bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti R. Z. už jo padarytą teisės pažeidimą švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų įvertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui Institucija nenurodė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per švelni. Skundžiamas nutarimas taip pat visiškai atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.