Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-06-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-5872-959/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
e2YT-5872-959/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01723-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
T. D., Valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-5872-959/2022Proceso Nr. 2-69-3-01723-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,dalyvaujant pareiškėjo V. V. atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino priimti palikimą atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: T. D., Valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjas priėmė 2021 m. gegužės 23 d. mirusios mamos R. P. palikimą pradėdamas jį valdyti, arba atnaujinti pareiškėjui terminą priimti palikimą po motinos mirties. Nurodo, kad 2021 m. gegužės 23 d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens T. D. motina R. P., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). R. P. testamentu savo butą (duomenys neskelbtini), paliko dukrai T. D.. Kitas turtas, kurį sudaro žemės ūkio paskirties sklypas – sodas – (duomenys neskelbtini), testamentu nebuvo paliktas. Per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, tai yra iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas į notarą nesikreipė. Pareiškėjas mano, kad per įstatyme numatytą 3 mėnesių laikotarpį priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti. 2021 m. vasarą po mamos mirties pareiškėjas porą kartų buvo atvykęs į palikimo dalyku esantį sodą (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą atvykęs iš sandėliuko pasiėmė mamos turėtą rankinę žoliapjovę (trimerį), kad galėtų sutaisyti jos gedimus ir vėliau atvykęs į sodą turėtų kuo pjauti žolę ir prižiūrėti sklypą. Tačiau dėl pablogėjusios sveikatos vasaros eigoje negalėjo atvykti šienauti ir kitaip dirbti ūkio darbus. Pasirūpino, kad šiuos darbus atliktų kita paveldėtoja. Vasaros pabaigoje atvykęs kartu su seserimi T. D., pasirūpino, kad iš vandens sistemos, atvestos iki sklypo, būtų išleistas vanduo, kad šaltuoju metų laikotarpiu neužšaltų, užsuko vandens sistemą, sutvarkė sode esančius daiktus ir kitaip parengė sodą šaltajam sezonui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. D., pateikė atsiliepimą į pareiškimą kuriame nurodė, kad po R. P. mirties tiek ji, tiek jos pavedimu kiti asmenys prižiūrėjo ir rūpinosi sodu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ji iš esmės sutinka su tuo, kad pareiškėjas paveldėtų pusę sodo, kaip palikėjos įstatyminis įpėdinis, dėl pareiškimo paliekama spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėjas įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: Gyventojų registro išrašo, Kauno miesto 1-ojo notaro biuro liudijimo, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 23 d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina R. P.. Paveldėjimo byla po R. P. mirties buvo užvesta, kadangi į notaro biurą kreipėsi ir pareiškimą vietos notarui priimti palikimą padavė testamentinė įpėdinė T. D..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties jis iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti: pasiėmė palikėjai priklausantį trimerį, pasirūpino, kad sode iki šaltojo metų laikotarpio būtų išleistas vanduo iš vandentiekio sistemos, sutvarkė sode esančius daiktus ir kitaip parengė sodą šaltajam sezonui. Šias aplinkybes patvirtina posėdyje apklaustos liudytojos L. V. parodymai. Taigi, faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą – sodą, esantį (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą (trimerį), pareiškėjas išreiškė savo valią priimti R. P. palikimą. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl juridinio fakto tenkinamas, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po palikėjos mirties nevertinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Sergej Lebedev