Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad internete žiūrėjo, kaip galima praeiti pro parduotuvės apsaugos sieneles, kad jos nesuveiktų, ir pats pabandė tai padaryti. Viskas vyko 2023 m. sausio 6 d. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš parduotuvės buvo paėmęs striukę ir kelias kojines, užėjęs į persirengimo kabiną, niekam nematant, susidėjo šiuos daiktus į kuprinę. Tik išėjus iš parduotuvės, jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Prieš vykstant į parduotuvę, jau buvo numatęs tai padaryti. Paimtas prekes būtų padovanojęs. Tokį savo elgesį vertina neigiamai, daugiau to nekartos, taip pasielgė, nenorėdamas savęs finansiškai nuskriausti. Automobilyje buvo rastas dar vienas jam priklausantis folijos maišas, buvo padaręs kelis maišus – mažesnį ir didesnį.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. sausio 6-7 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedu esančios fotolentelės matyti, kad nagrinėjamu atveju A. Š. pasikėsintos pagrobti „Helly Hansen“ striukės pardavimo kaina buvo sumažinta nuo 399,95 Eur iki 319,96 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodoma, kad minėtos striukės vertė yra lygi 319,96 Eur. Taigi, visas kylančias abejones vertindamas kaltinamojo naudai, teismas laiko, kad šiuo atveju prekei nebuvo taikoma nuolaida, o ji buvo nukainota, todėl tikslinamos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodant, jog minėtos striukės vertė yra 319,96 Eur, o bendra pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertė – 367,86 Eur.

17. Tai, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą tam iš anksto pasiruošęs, t. y. į parduotuvę vyko į su savimi turėtą kuprinę įdėjęs atitinkamą paketą tam, kad išvengti prekių apsaugos vartelių suveikimo, prekes į kuprinę susidėjo persirengimo kabinoje niekam nematant, parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad į parduotuvę vyko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Be kita ko, kaltinamojo motinai priklausančiame automobilyje buvo rastas dar vienas savadarbis juodos spalvos paketas ir šakutė balta rankena su prie jos lipnia juosta pritvirtintu magnetu, kas tik patvirtina, kad asmuo buvo pasiruošęs tokio pobūdžio nusikalstamai veikai.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

18. Teisiamojo posėdžio metu pateikti kaltinamojo A. Š. bei jo (duomenys neskelbtini) R. M. prašymai perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

20. Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios sąlygos svarstyti kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir dėl jos gailisi. Nusikalstama veika žala nėra padaryta. Visgi, vien šių formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad, be kita ko, turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Vertinant šią sąlygą, pažymėtina, kad nors A. Š. anksčiau nei karto nebuvo teistas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per paskutinius trejus metus jis yra septyniolika kartų baustas administracine tvarka, iš jų – penkis kartus už smulkias vagystes, viena iš jų buvo padaryta tą pačią dieną, prieš pasikėsinant pagrobti svetimą turtą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą administracine tvarka asmuo jau yra baustas po nusikalstamos veikos padarymo. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, tokio pobūdžio elgesys yra sistemingas ir tampa vis pavojingesnis. A. Š. nuo 2022 m. pradžios nemoka jam už administracinių nusižengimų padarymą paskirtų baudų. Objektyvių aplinkybių, kodėl nemoka jam paskirtų baudų, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, teigė tam neturėjęs galimybių. Kalbant apie asmens finansines galimybes, pažymėtina, kad A. Š. nuo 2022 m. kovo 31 d. niekur oficialiai nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas neseniai, t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2023 m. birželio 15 d.) – iki tol darbo neieškojo ir finansinių įsipareigojimų vykdymu nesirūpino. Šioje byloje A. Š. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, jos padarymo motyvu asmuo nurodė nenorą save finansiškai nuskriausti. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė dirbantis (duomenys neskelbtini), prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad iš tokios (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamos pajamos siekia 400–500 Eur per mėnesį, vis dėlto, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o išdėstytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad papildomai lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti asmuo gaudavo, pažeisdamas įstatymus (savindamasis svetimą turtą). Kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, patvirtina ir asmens pasiruošimas vagystei, išankstinis domėjimasis, kaip išvengti sulaikymo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, A. Š. negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatyta viena iš sąlygų, o būtent sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

23. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

24. Pagal laidavimą siekiantis būti atleistas nuo atsakomybės A. Š. prašė laiduotoja pripažinti savo mamą R. M., su kuria kartu gyvena, nurodė, kad jų santykiai artimi ir draugiški, ji nėra teista, administracine tvarka bausta tik už tai, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. R. M. apibūdino kaip rūpestingą, atsakingą, mokančią išklausyti, paguosti, patarti, kai reikia, pabarti. Kaltinamojo vertinimu, dėl savo asmeninių savybių ir gyvenimo būdo ji verta pasitikėjimo ir yra pagrindas manyti, kad jam ateityje darys gerą įtaką.

25. Laiduotoja siekianti būti R. M. prašyme paaiškino, kad nepateisina tokių sūnaus veiksmų ir ateityje dės visas pastangas, kad tokie dalykai nepasikartotų. Nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sūnumi, palaiko nuoširdžius, draugiškus bei artimus santykius, žalingų įpročių neturi ir jų netoleruoja. Praeityje nėra teista, bausta administracine tvarka tik už tai, kad automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Mano, kad galės padaryti teigiamą įtaką savo sūnui nuoširdžiais pokalbiais, patarimais, bendravimu, laisvalaikio leidimu, dažnesniu domėjimusi apie sūnaus asmeninį gyvenimą ir jo stebėjimu.

26. Vertinant galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad R. M. neteista, administracine tvarka bausta ne kartą (teismui buvo pateiktas Administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, tačiau tik 4 šio išrašo lapai iš esamų 11), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai.

27. Nors galimo laiduotojo charakteristika neabejotinai svarbi, sprendžiant laidavimo klausimą, vis dėlto, ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip toks asmens galės teigiamai paveikti kaltininką, kad pastarasis ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų. Teisiamojo posėdžio metu tiek A. Š., tiek R. M. tvirtino, kad mama sūnui galės daryti teigiamą įtaką, vis dėlto, teismui tai kelia pagrįstų abejonių. Teisiamojo posėdžio metu R. M. nurodė nežinojusi, kad jos sūnus yra ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, šį kartą taip pat nurodė nepastebėjusi jo ketinimų daryti nusikalstamą veiką, nors (duomenys neskelbtini), teigė nieko nežinanti apie sūnaus gaunamas pajamas. Pats kaltinamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvimas kartu įvykio vietoje jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė, apie tai negalvojo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuoširdaus pasitikėjimo tarp A. Š. ir R. M. nėra, mama nėra A. Š. autoritetas ir jo neatgraso nuo įstatymų nesilaikymo. Apibūdindama, kaip darys sūnui teigiamą įtaką, R. M. nurodė, kad vers A. Š. įgyti vidurinį išsilavinimą, prašyme dėl laidavimo nurodoma, kad tokia įtaka bus daroma bendravimu, patarimais ir sūnaus asmeninio gyvenimo stebėjimu. Pažymėtina, kad laiduotoja ir iki šiol gyveno kartu su savo sūnumi, todėl turėjo visas galimybes labiau domėtis jo asmeniniu gyvenimu, auklėti savo (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnų, vis tik to nedarė ir iki šios dienos A. Š. teigiama linkme nepaveikė. Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. M. nėra pakankamai artima kaltininkui, neturi jam autoriteto ir reikiamos teigiamos įtakos daryti negalės.

28. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Š. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, nėra pagrindo išvadai, kad galima laiduotoja galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jai buvo iš anksto ruošiamasi. Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, per paskutinius trejus metus septyniolika kartų baustas administracine tvarka, iš jų – penkis kartus už smulkias vagystes, viena iš jų buvo padaryta tą pačią dieną, prieš pasikėsinant pagrobti svetimą turtą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą administracine tvarka asmuo jau yra baustas po nusikalstamos veikos padarymo, teigiamų išvadų nedaro, nuo 2022 m. pradžios nemoka jam už administracinių nusižengimų padarymą paskirtų baudų, nurodydamas, kad tam neturėjo galimybių. A. Š. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nuo 2022 m. kovo 31 d. niekur oficialiai nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas neseniai, t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2023 m. birželio 15 d.). Šioje byloje A. Š. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, jos padarymo motyvu asmuo nurodė nenorą save finansiškai nuskriausti. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė dirbantis (duomenys neskelbtini), vis dėlto, jokių duomenų apie asmens gaunamas pajamas ar turimą turtą byloje nėra. Taigi, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei bus proporcinga laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesius. Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šios priemonės suteiks A. Š. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

31. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, kaltinamasis A. Š. yra atlikęs 23 dienas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl ši bausmės dalis įskaitytina į šiuo teismo nuosprendžiu A. Š. paskirtą bausmę.

V. Kiti klausimai

32. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) šakutė su priklijuotu magnetu; 2 vnt. juodos spalvos maišų su folija; „JOOP!“ etiketė; 2 vnt. prekių apsaugos priemonių (prekių apsaugos žymeklių), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 2) laikmena su vaizdo įrašais, gautais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. Š. įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Į A. Š. paskirtą bausmę įskaityti 23 (dvidešimt tris) dienas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) šakutę su priklijuotu magnetu; 2 vnt. juodos spalvos maišų su folija; „JOOP!“ etiketė; 2 vnt. prekių apsaugos priemonių (prekių apsaugos žymeklių) – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 2) laikmeną su vaizdo įrašais, gautais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.