Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. vasario 12 d. UAB „Plienas“ akcininkų susirinkimo metu patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir prisidėjimų prie atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo

8. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko (ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

9. Vertinant pozicijas dėl pareiškėjo pateiktų pareiškimų tapatumo, atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčas iškilo stadijoje, kurioje inicijuojamas restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo klausimas, todėl pareiškimų tapatumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, turinčios finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Be to, įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).

10. Restruktūrizavimo, kaip ir bankroto bylų iškėlimas pasižymi ypatumais, pagal kuriuos teismas pirmiausia sprendžia civilinės bylos iškėlimo klausimą ir tik vėliau vertina, ar egzistuoja įstatymuose numatyti pagrindai restruktūrizavimo ar bankroto bylai kelti.

11. Pateikus pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prasideda pradinė privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas (ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis); antra, pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 111, 135 straipsniai) keliamus reikalavimus bei ĮRĮ nustatytus specialius reikalavimus (ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalis); trečia, pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi atitikti specifines ĮRĮ įtvirtintas restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas (ĮRĮ 4 straipsnis).

12. Pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinkant ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedamų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai šalinami, kai nustatomos formalių ĮRĮ reikalavimų neatitikimo aplinkybės (pavyzdžiui, nenurodyti įmonės kreditoriai, nepateikta administravimo išlaidų sąmata ir pan.). Šių trūkumų nepašalinus, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis, CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo pateikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitikimo pirmiau aptartiems reikalavimams nenustatė, tačiau konstatavo, kad UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla jau yra išnagrinėta ir nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, o pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos ankstesnėje byloje, t. y. pareiškėjo pareiškimas yra tapatus jau išnagrinėtam įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018.

14. Įvertinęs apskųstoje nutartyje nurodytus motyvus, lėmusius tokio procesinio sprendimo priėmimą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą. Tai, kad ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plienas“ iškėlimo, nesudaro pagrindo ateityje atsisakyti priimti analogišką prašymą, jei paaiškėja naujų aplinkybių.

15. Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Tačiau tokio pobūdžio aplinkybės yra nustatomos vėlesniame proceso etape, o ne bylos iškėlimo stadijoje. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje vienas iš patikrinimo objektų – įsitikinimas, jog teismui nėra reiškiamas tapatus reikalavimas.

16. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plienas“ iškėlimo yra vertintini kaip tapatūs reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas visiškai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje, nutraukdamas UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad per 5 mėnesius nebuvo priimtas joks oficialus susitarimas dėl restruktūrizavimo plano projekto tikslinimo, administratoriaus argumentai, kad AB SEB banko sprendimas dėl antros eilės kreditorių pasiūlymų bus teigiamas, yra tik deklaratyvus. RUAB „Plienas“ 2018 m. rugsėjo 27 d. pateiktas papildomas pranešimas, jog dėl restruktūrizavimo proceso pratęsimo sutikimus išreiškė kreditoriai, kurių reikalavimų sumą sudaro 8 549 087,22 Eur, nesudaro pagrindo pratęsti restruktūrizavimo terminą, kadangi AB SEB bankas, turintis net 13 433 903,55 Eur reikalavimo teisę, nėra priėmęs sprendimo dėl tolesnio restruktūrizavimo proceso. Taigi prašymas pratęsti restruktūrizavimo terminą 1 metų laikotarpiui buvo netenkintas. Tačiau šioje civilinėje byloje pareiškėjas pateikė Restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose pažymėta, jog yra gautas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko pritarimas dėl galimybės per laikotarpį nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo iki 2021 m. kovo 4 d. nustatyta tvarka atsiskaityti su antros eilės kreditoriais iš pajamų, gautų pardavus AB SEB bankui įkeistą turtą. Kreditorius AB SEB bankas sutinka, kad viso restruktūrizavimo proceso metu iš jam įkeisto turto pardavimo gautos lėšos būtų skiriamos Bendrovės išlaidoms dengti ir dalies antrosios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti (2019 m. vasario 12 d. Restruktūrizavimo plano metmenys, 8.7 punktas). Be to, restruktūrizavimo metmenys grindžiami nauja įmonės finansine padėtimi ir naujomis nekilnojamojo turto pardavimo prognozėmis bei perspektyvomis.

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas negali būti pripažintas tinkamu, išsamiu ar pakankamu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo grindė ir naujomis aplinkybėmis. Kadangi vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad pareiškimai yra tapatūs, todėl net ir nustačius, kad tiek nagrinėjamoje, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018 sutampa pareiškimuose keliamas reikalavimas, tačiau reikalavimą grindžiant naujomis aplinkybėmis (pvz., aktualiais įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, naujos redakcijos restruktūrizavimo plano metmenimis ir kt.), kurie, ieškovo vertinimu, įrodo prašymo pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti pareiškimų tapačiais. Nustačius šias aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis naikinama ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plienas“ iškėlimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

18. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kada nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą bei paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos tai pačiai atsakovei UAB „Plienas“ iškėlimo, laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinami bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimai, nagrinėjimo reglamentavimo, tokie pareiškimai turi būti nagrinėjami kartu, todėl apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tikslingumą spręsti dėl civilinių bylų sujungimo, laikantis teisme nustatytos bylų nagrinėjimo tvarkos (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.