Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1198-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2S-1198-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23575-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
UAB „Europola“
Atsakovas
UAB „Vilskanda“, AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1198-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23575-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.2.8.4.; 3.1.7.6.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Europola“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Europola“ ieškinį atsakovei UAB „Vilskanda“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Umaras“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Europola“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių 16 703,08 Eur nuostolius už prarastą krovinį, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas be kitų aplinkybių nurodė, jog byloje priimtu teismo sprendimu buvo sukurtos prievolės į bylą neįtrauktam ūkio subjektui - UAB „Umaras“.Bylai grįžus į pirmos instancijos teismą, 2017 m. spalio 31 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis posėdis 2017 m. gruodžio 1 d. 13.00 val., į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtrauktas UAB „Umaras“, jam išsiųsti procesiniai dokumentai atsiliepimui į ieškinį pateikti.Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 2 672,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog krovinio vežėjas UAB „Vilskanda“ su UAB „Umaras“ buvo sudarę 2016 m. vasario 5 d. prikimo-pardavimo sutartį pagal kurią UAB „Umaras“ iš UAB „Vilskanda“ nupirko prekes (apgadintą krovinį) ir sutarė už jį tiesiogiai sumokėti ieškovei 16 703,08 Eur, ši suma būtų užskaityta kaip UAB „Vilskanda“ prievolės atlyginti ieškovės nuostolius vykdymas. Krovinys buvo pristatytas UAB „Umaras“, tačiau ieškovei sumokėta nebuvo, nes UAB „Vilskanda“ nebendradarbiavo su UAB „Umaras“, neišrašė privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų dėl ko UAB „Umaras“ negalėjo atlikti pavedimo, todėl UAB „Umaras“ nutraukė pastarąją sutartį, o ieškovė 2017 m. balandžio 10 d. sudarė papildomą susitarimą su UAB „Umaras“, kurio pagrindu išrašė minėtai bendrovei PVM sąskaitą-faktūrą 16 703,08 Eur plius PVM sumai ir pastaroji buvo apmokėta. Tokiu būdu buvo užskaitytas atsakovės prievolės ieškovei įvykdymas. Civilinės bylos išlaidos susidarė dėl atsakovų – UAB „Vilskanda“ ir už jos veiksmus materialiai atsakingo asmens AB „Lietuvos draudimas“, ieškovės patirtų nuostolių neatlyginimo bei papildomai dėl atsakovės UAB „Vilskanda“ nebendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu UAB „Umaras“ dėl 2016 m. vasario 5 d. sutarties vykdymo, todėl byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.Atsakovė UAB „Vilskanda“ nurodė, jog pasikonsultavus su VMI, buvo paaiškinta, jog bendrovė negali išrašyti PVM sąskaitos-faktūros krovinio prekėms apmokėti, nes jos jai nepriklauso, tai galėtų padaryti arba ieškovė, kaip krovinio savininkė, arba AB „Lietuvos draudimas“, kuri perėmė krovinį ir pati surado UAB „Umaras“, kuris sutiko nupirkti krovinį kaip žaliavą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Europola“ atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės UAB „Europola“ valstybės naudai 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei UAB „Europola“ 564 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė. Šalims išaiškino jog, bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsisakius ieškinio, ieškovei grąžino 75 procentus nuo 752 Eur sumokėto žyminio mokesčio (376 Eur už ieškinio ir 376 Eur už apeliacinio skundą pateikimą), t. y. 564 Eur.Pasak teismo, bylą nagrinėję pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovė UAB „Europola” pagal CMR konvencijos sąlygas 2015 m. liepos 21 d. užsakė atlikti krovinio pervežimo paslaugas – pervežti krovinį iš Lietuvos Respublikos, Utenos, krovinio gavėjui į Norvegiją, miestą Nesstun. Faktinis krovinio vežėjas UAB „Vilskanda“ 2015 m. liepos 23 d. Norvegijoje pateko į autoįvykį, automobilis nuvažiavo nuo kelio, o vėliau automobilis ir krovinys buvo areštuotas Hallingdal apylinkės teismo iki bus atlyginta žala gamtai, turėti nuostoliai už gelbėjimo paslaugas. Krovinio gavėjas atsisakė krovinio. Dėl prarasto krovinio UAB „Europola“ patyrė 59 044,20 Eur žalos. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovei dalį žalos – 41 472,26 Eur, byloje kilo ginčas, kas privalo atlyginti likusią žalos dalį – 16 703,08 Eur. Ieškovė, manydama, kad turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš krovinio vežėjo ir jo draudiko, remdamasi CMR konvencijos nuostatomis kreipėsi į teismą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. buvo sudaryta trišalė sutartis tarp faktinio krovinio vežėjo UAB „Vilskanda“, krovinio savininko UAB „Europola“ ir krovinio pirkėjo UAB „Umaras“, kurioje šalys sulygo, kad krovinį perka UAB „Umaras“ ir sumoka ieškovei 16 703,08 Eur pagal UAB „Vilskanda“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Krovinys buvo perduotas UAB „Umaras“, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme už jį atsiskaityta dar nebuvo. Teismui 2017 m. spalio 31 d. nutartimi į bylą įtraukus trečiąjį asmenį UAB „Umaras“, pastarasis pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie tai, jog ieškovė UAB „Europola“ ir trečiasis asmuo UAB „Umaras“ 2017 m. balandžio 10 d. sudarė Papildomą susitarimą prie 2016 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo be kito ko susitarė, kad ieškovė išrašys PVM sąskaitą-faktūrą už ginčo krovinį, o UAB „Umaras“ ją apmokės per 5 darbo dienas. Šio susitarimo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 11933, kurią UAB „Umaras“ apmokėjo 2017 m. balandžio 20 d. ir tokiu būdu ieškovės patirti nuostoliai buvo atlyginti.Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistoms teisėms apginti pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Vilskanda“ ir AB „Lietuvos draudimas“, remdamasi CMR Konvencijos 20 straipsnio nuostatomis ir reikalaudama prarasto krovinio nuostolių atlyginimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė ėmėsi kito būdo savo pažeistoms teisėms apginti – sudarė papildomą susitarimą prie 2016 m. vasario 5 d. trišalės pirkimo-pardavimo sutarties ir savo teises apgynė minėtos sutarties nuostatų pagrindu. Tokiu būdu, teismas nevertindamas trišalės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo atsakovės „Vilskanda“ atžvilgiu bei Papildomo susitarimo sudarymo aplinkybių, t. y. nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme, konstatavo, jog ieškovė savo pažeistas teises apginė kitu, nei nagrinėjamoje byloje pasirinktu, būdu, todėl nepalaikant (atsisakius) šioje byloje pasirinkto savo teisių gynimo būdo, ieškovei nepriklauso jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisakė.Bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,66 Eur, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsisakė šioje byloje pasirinkto savo teisių gynimo būdo, teismas jas priteisė iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Europola“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų UAB „Vilskanda“ ir AB „Lietuvos draudimas“ bei iš UAB „Europola“ priteista valstybės naudai 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šiuos klausimus išspręsti iš esmės - ieškovės naudai priteisti iš atsakovių UAB „Vilskanda ir AB „Lietuvos draudimas“ 2672,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „Vilskanda“; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Teismas neturėjo vertinti ar ieškinio atsisakyta tik dėl atsakovo atlikto reikalavimo patenkinimo, ar dėl kitų aplinkybių, bet turi vertinti priežastį ir šalių procesinį elgesį lėmusi bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, to teismas nutartyje neatliko, nes neteisingai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį. Teismas neįvertino, kad UAB „Umaras“ pervedė lėšas ieškovei tik dėl to, kad UAB „Vilskanda“ turėjo prievolę atlyginti žalą Europolai. Trečiojo asmens pervesta pinigų suma ieškovei, kuria atlyginta trūkstama Vilskanda žalos dalis, lemia, kad galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei.Teismas visiškai neįvertino šalių procesinio elgesio ir priežasčių lėmusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nes viso proceso metu nei Vilskanda, nei Lietuvos draudimas nebendradarbiavo su Europola, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinant ir pašalinant aplinkybes trukdančias, kad būtų pilnai atlyginta Europolai padaryta žala, tai lemia CPK 8 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti tarpusavyje pažeidimą, kas tapo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi.Atsakovė Vilskanda neatsiimdavo dokumentų juridinio asmens buveinės adresu, dėl ko teko dokumentus siųsti pakartotinai kitais adresais, kuriais taip pat nebuvo įteikta. Neabejotina, kad šios aplinkybės patvirtina, kad valstybės bylinėjimosi išlaidas lėmė netinkamas Vilskanda procesinis elgesys, už kurį Europola negali būti atsakinga.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti.Civilinė byla nutraukta pagal pačios ieškovės prašymą, kas reiškia, kad byla buvo inicijuota ir prieš tai nagrinėta nepagrįstai, dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė atsiėmė savo ieškinį dėl to, kad įgyvendino savo reikalavimą tiesiogiai UAB „Umaras“. Būtent taip šalys buvo susitarusios sudarytoje trišalėje pirkimo-pardavimo sutartyje. Ir jeigu ši sutartis nebuvo tinkamai (laiku) įgyvendinama, reikalavimas bet kokiu atveju turėjo būti reiškiamas UAB „Umaras“. Nepaisant to, ieškovė inicijavo bylą ne UAB „Umaras“, o UAB „Vilskanda“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Draudikas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios teigė, kad jam reikalavimas negali būti keliamas (jis iš esmės yra netinkamas atsakovas). Atsakovė UAB „Vilskanda“ ir trečiasis asmuo UAB „Umaras“ nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Europola” pagal CMR konvencijos sąlygas 2015 m. liepos 21 d. užsakė atlikti krovinio pervežimo paslaugas – pervežti krovinį iš Lietuvos į Norvegiją. Faktinis krovinio vežėjas UAB „Vilskanda“ 2015 m. liepos 23 d. Norvegijoje pateko į autoįvykį, automobilis nuvažiavo nuo kelio, o vėliau automobilis ir krovinys buvo areštuotas Hallingdal apylinkės teismo iki bus atlyginta žala gamtai, turėti nuostoliai už gelbėjimo paslaugas. Krovinio gavėjas atsisakė krovinio. Dėl prarasto krovinio UAB „Europola“ patyrė 59 044,20 Eur žalos. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovei dalį žalos – 41 472,26 Eur. 2016 m. vasario 5 d. buvo sudaryta trišalė sutartis tarp faktinio krovinio vežėjo UAB „Vilskanda“, krovinio savininko UAB „Europola“ ir krovinio pirkėjo UAB „Umaras“, kurioje šalys sulygo, kad krovinį perka UAB „Umaras“ ir sumoka ieškovei 16 703,08 Eur pagal UAB „Vilskanda“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Krovinys buvo perduotas UAB „Umaras“, tačiau už jį atsiskaityta nebuvo, todėl ieškovė, manydama, kad turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš krovinio vežėjo ir jo draudiko, remdamasi CMR konvencijos nuostatomis kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Vilskanda“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 16 703,08 Eur nuostolius už prarastą krovinį. Teismui į bylą įtraukus trečiąjį asmenį UAB „Umaras“, jis pateikė rašytinius įrodymus, jog ieškovė UAB „Europola“ ir trečiasis asmuo UAB „Umaras“ 2017 m. balandžio 10 d. sudarė Papildomą susitarimą prie 2016 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo susitarė, kad ieškovė išrašys PVM sąskaitą-faktūrą už ginčo krovinį, o UAB „Umaras“ ją apmokės per 5 darbo dienas. Ieškovė 2017 m. balandžio 11 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 11933, kurią UAB „Umaras“ apmokėjo 2017 m. balandžio 20 d. ir tokiu būdu ieškovės patirti nuostoliai buvo atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei, tačiau tokiu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą jos negali būti priteisiamos iš atsakovių ieškovei formaliais pagrindais, nevertinant kiekvienos proceso šalies procesinio elgesio tinkamumo. Pažymėtina, kad atsakovės viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog reikalavimai joms pareikšti nepagrįstai. Be to, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ užsakė nepriklausomus ekspertus, kurie įvertino nuostolių dydį, atlygino dalį žalos, siekdama sumažinti nuostolių dydį, tarpininkavo galimo krovinio pirkėjo suradimo procese. Atsakovės UAB „Vilskanda“ atstovas savo ruožtu paaiškino, jog jam pasikonsultavus su VMI, buvo paaiškinta, jog bendrovė negali išrašyti PVM sąskaitos-faktūros krovinio prekėms apmokėti, nes jos jai nepriklauso, tai galėtų padaryti arba ieškovė, kaip krovinio savininkė, arba AB „Lietuvos draudimas“. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovės UAB „Europola“ ir trečiojo asmens UAB „Umaras“ 2017 m. balandžio 10 d. sudarytas Papildomas susitarimas prie 2016 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo susitarta, kad ieškovė išrašys PVM sąskaitą-faktūrą už ginčo krovinį, o UAB „Umaras“ ją apmokės per 5 darbo dienas. Nors ieškovė teigė, kad UAB „Vilskanda“ delsė išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, dėl ko jai nebuvo pilnai atlyginti nuostoliai ir ji kreipėsi į teismą, tačiau 2017 m. balandžio 11 d. pačiai ieškovei išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 11933, UAB „Umaras“ ją apmokėjo ir tokiu būdu atlygino ieškovės patirtus nuostolius. Taigi, apeliantės argumentai, kad atsakovės nebendradarbiavo, nesiėmė veiksmų išsiaiškinant ir pašalinant aplinkybes, trukdančias, kad būtų pilnai atlyginta padaryta žala, atmestini kaip nepagrįsti. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės materialųjį reikalavimą patenkino trečiasis asmuo UAB „Umaras“ Papildomo susitarimo prie 2016 m. vasario 5 d. trišalės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų pagrindu, o ne atsakovės, kurioms ieškovė buvo pareiškusi ieškinį CMR Konvencijos 20 straipsnio pagrindu ir reikalavo prarasto krovinio nuostolių atlyginimo. Įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės prevencinį pobūdį bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog procesą inicijavo ieškovė, kuriai vėliau pačiai išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, jos nuostoliai buvo atlyginti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė savo pažeistas teises apgynė kitu, nei nagrinėjamoje byloje pasirinktu, būdu, todėl nepalaikant (atsisakius) šioje byloje pasirinkto savo teisių gynimo būdo, ieškovei nepriklauso jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Atmestus atskirąjį skundą, apeliantės UAB „Europola“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė