Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-01-16 apie 02.50 val., adresu Vilnius, Daukšos gatvėje, prie pastato Nr. 10, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 50 Lt dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliams (duomenys neskelbtini) o pastariesiems atsisakius paimti pinigus, ir įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasiūlė (duomenys neskelbtini) 200 Lt, vėliau 300 Lt dydžio kyšį, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, t.y, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-01-16 apie 02.50 val., adresu Vilnius, Daukšos gatvėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis, 1,87 promilių girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Be to J. P. buvo kaltinamas, kad jis grasino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-01-16 apie 02.50 val., adresu Vilnius, Daukšos gatvėje, prie pastato Nr. 10, panaudodamas psichinę prievartą prieš savo įgaliojimus vykdantį valstybės tarnautoją – Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulį (duomenys neskelbtini), pasireiškusią tuo, kad žodžiu grasino su juo (duomenys neskelbtini) susidoroti, teigdamas, kad kitą dieną jau nedirbs policijoje, kad sužinos, kur gyvena, ar turi vaikų ir nuspręs, ką su juo ((duomenys neskelbtini) daryti, reikalaudamas iš valstybės (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmus jo naudai –sunaikinti jo blaivumo testo rezultatą, jam nustačius 1,87 promilių girtumą ir nepatraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-01-16 apie 02.50 val., adresu Vilnius, Daukšos gatvėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis, 1,87 promilių girtumo laipsnis, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. P. savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad policijos pareigūnams negrasino ir kyšio jiems nesiūlė: nei 50, nei 200, nei 300 litų. Pripažįsta savo kaltę, kad išgėręs sėdo už vairo. Neneigia, kad už tai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kai buvo sustabdytas, po to buvo iškviestas antras policijos ekipažas. Antras policijos ekipažas jam pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį ir pasitikrinti alkotesteriu. Pareigūnai patys išprovokavo situaciją. Jis tik paprasčiausiai pasidomėjo, kokiu pagrindu buvo sustabdytas. Buvo pasakyta, kad jis užkabino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Paprašė, kad pareigūnai iškviestų tą nukentėjusį automobilį, kad išsiaiškintų vietoje. Atvažiavo apsaugos darbuotojas, pareigūnai su juo pakalbėjo. Kaltinamasis niekam negrasino. Kai jis pabendravo su nukentėjusiuoju, pareigūnai jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Stovint prie tarnybinio automobilio, sakė pareigūnams, kad turi 100 Lt ir su nukentėjusiuoju gali išsiaiškinti ir pats. Apsauginiui po pokalbio išvažiavus, grįžo prie policijos automobilio pasitikrinti alkotesteriu. Su pareigūnais buvo bendro pobūdžio kalba. Jis turi daug pažįstamų, kalbėjosi apie šašlykus. Gal pareigūnai tą pokalbį priėmė kaip kyšio siūlymą, bet nieko tokio omenyje kaltinamasis neturėjo, juolab nieko niekam nesiūlė. Pripažįsta, kad gal ir kalbėjo kiek pakeltu tonu, bet jokių grasinimų nei pareigūnams, nei jų šeimoms iš jo pusės nebuvo. Kai vienas pareigūnas nuėjo pildyti automobilio nuvežimo dokumentų, su pareigūnu (duomenys neskelbtini) buvo automobilyje dviese. Šis norėjo kaltinamąjį išprovokuoti, kad kaltinamasis neva jam norintis pasiūlyti kyšį. Supykęs dėl provokacijos, viską jam pasakė, ką galvoja apie policiją, bet tikrai nenorėjo grasinti. Tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 50 Lt su savimi turėjo, bet jų nesiūlė. Manė, kad taip parodymuose ir bus užrašyta.

Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-01-16 vakare gavo iškvietimą, kad Daukšos g. sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas yra įtariamas neblaivus. Atvažiavo įvykio įforminimui, nes pareigūnai, kurie sustabdė automobilį, neturėjo alkotesterio ir greičiausiai įgaliojimų rašyti ATP protokolą. Atvykus į vietą, joje jau stovėjo sustabdytas Audi automobilis. Iki tol jie jau buvo gavę iškvietimą į su šiuo automobiliu susijusio eismo įvykio vietą. Bendraudami su nukentėjusiuoju, gavo pranešimą apie pasišalinusį iš šio eismo įvykio ir sustabdytą automobilį Audi. Nukentėjusiajam pasiūlė važiuoti į tą vietą, kur buvo sustabdytas pasišalinęs vairuotojas ir viską išsiaiškinti. Atvažiavę į vietą, apžiūrėjo Audi mašiną. Audi vairuotojas pasikvietė nukentėjusį vairuotoją, jie pasikalbėjo. Nukentėjusysis po to priėjo ir pasakė, kad pretenzijų neturi, žala jam nepadaryta ir išvažiavo. Patrulis, sustabdęs AUDI, paaiškino, kad vairuotojas įtariama yra neblaivus, padavė jo dokumentus, kuriuos jau buvo paėmęs iš vairuotojo. Stovėdami lauke pasiūlė Audi vairuotojui pasitikrinti alkotesteriu, paaiškino procedūrą. Kol apžiūrinėjo automobilį, jokių kalbų apie pinigus nebuvo. Kai prasidėjo Audi vairuotojo blaivumo nustatymas, iš jo pusės prasidėjo kalbos apie pinigus. Vairuotojas išsiėmė piniginę, ištraukė 50 litų ir pasiūlė, kaip sakė „ant alaus“. Tų pinigų niekas iš jo neėmė, perspėjo vairuotoją, kad tokių kalbų nebūtų, vėl paaiškino, kad reikia pasitikrinti su alkotesteriu. Prieš pūtimą vairuotojas jau žodžiu pasiūlė 200 litų. Kelis kartus įspėjo vairuotoją dėl atsakomybės, bet šis nelabai reagavo į įspėjimus. Sutiko tikrintis, įpūtė berods vidutinį girtumą. Pradėjus forminti pažeidimą, vairuotojas dar kartą pasiūlė kelių policijos patruliams jau 300 litų. Vienas pareigūnas rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o antrasis - tarnybinį pranešimą. Dokumentus liudytojas rašė tarnybiniame automobilyje, sėdėdamas vairuotojo vietoje. Kartas nuo karto išlipdavo pasiklausti duomenų, nes į kelių policijos patrulių automobilį vairuotojas nesėdo. Prievarta tokiu atveju į automobilį vairuotojų nesodinama. Greičiausiai jis matė tarnybiniame automobilyje esantį video registratorių. Kol automobilyje buvo surašomi dokumentai (tarnybinis pranešimas, protokolas), vairuotojas buvo lauke. Net į alkotesterį pūtė stovėdamas lauke. Pirmas kaltinamojo pinigų siūlymas buvo prieš jam pučiant į alkotesterį, paskutinis- jau po patikrinimo alkotesteriu, prašant, kad nebūtų forminamas pažeidimas. Į tarnybinį automobilį vairuotojas buvo įsodintas tik po grasinimų kelių policijos ekipažui. Jis grasino, kad rytoj jie jau nedirbs, užsiminė, kad veža kažkokį įtakingą žmogų. Kai atvažiavo vilkikas pakrauti kaltinamojo vairuoto automobilio, (duomenys neskelbtini) išlipo iš mašinos, jam tiesiogiai buvo pareikšta, kad kaltinamasis sužinos, kur liudytojas gyvena, kokiu automobiliu važinėja, ir kaltinamasis nuspręs, ką su juo (duomenys neskelbtini) daryti. Po šitų žodžių kaltinamasis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į 3 PK. Registratorius pokalbių su vairuotoju neužfiksavo, tik mažą dalį – konkrečiai vairuotojo žodžius, kad jis turi 100 litų. Audi vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs. Jo pyktis buvo orientuotas į liudytoją (duomenys neskelbtini), greičiausiai todėl, kad šis pildė dokumentus. Grasinimai liudytojo atžvilgiu buvo tuo metu, kai viskas jau buvo įforminta ir liudytojas išlipo iš mašinos, porininkui prie vilkiko uždarinėjant AUDI automobilį. Ir įžeidimai, ir grasinimai, ir pinigų siūlymas – viskas buvo lauke. Automobilyje, į kurį vairuotojas buvo įsodintas tik važiuoti į komisariatą, visų tų dalykų jau nebuvo. J. P. grasinimus jis suprato kaip realius.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-01-16 d. naktį patruliavo su kolega (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS kad buvo eismo įvykis, kad automobilis Vilniaus gt. užkabino kitą stovintį ir išvažiavo. Tai buvo Vilniaus g. Iš pradžių atvažiavo į eismo įvykio vietą, kur esantis taksistas nurodė, kad Audi Q7 užkabino stovintį VW Passat ir išvažiavo. Iš baro išėjęs apsaugos darbuotojas, pasakė, kad VW Passat yra jo, apžiūrėjo automobilį, nustatė nežymų įbrėžimą prekiniame bamperyje, pretenzijų kaip ir neturėjo, bet šalia esantys žmonės įkalbėjo jį rašyti pareiškimą. Po to per radijo ryšį išgirdo, kad patruliai sustabdė minėtą Audi Q7 ir kad jo vairuotojas yra galimai neblaivus. VW Passat savininkas išgirdo tai ir pageidavo važiuoti prie sustabdyto automobilio. Atvažiavo į tą vietą, kur buvo sustabdytas Audi Q7, to automobilio keleivis miegojo automobilyje, kitas vyriškis – to automobilio vairuotojas - stovėjo prie policijos pareigūnų. Priėję pajuto nuo vairuotojo alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. VW Passat savininkas atpažino Audi Q7 vairuotoją, kadangi jis lankėsi bare, kuriame šis dirba. Tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas, VW Passat vairuotojas kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą. Kadangi nebuvo eismo įvykio sudėties, pradėjo forminti protokolą tik už vairavimą neblaiviam. J. P. paaiškinus, kad reikia pasitikrinti alkotesteriu, jis nenorėjo ir siūlė susitarti, pradėjo nuo 50 Lt. Matė J. P. rankose 50 Lt kupiūrą. Jam daug kartų buvo aiškinta, kad joks susitarimas negalimas, įkalbinėjamas jis galiausiai sutiko pasitikrinti, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. J. P. ir toliau aiškino, kad galima tuos duomenis ištrinti iš alkotesterio, sakė, kad žino, kaip tai daroma. Jam daug kartų buvo paaiškinta, kad taip nebus, kad pažeidimas bus įformintas. Po to J. P. pradėjo siūlyti didesnę pinigų sumą 200 Lt ir 300 Lt, bet šių pinigų jau neturėjo su savimi. Kadangi J. P. matė, kad automobilyje įrengta vaizdo įrašymo įranga, jis į tarnybinį automobilį nesėdo, viskas vyko prie automobilio. ATP protokolą rašė (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje. Surašant protokolą J. P. tarnybiniame automobilyje nebuvo, jis įsėdo į jį vėliau. Į J. P. grasinimus iš pradžių nekreipė dėmesio. Šis aiškino, kad veža svarbų žmogų. Po to prasidėjo grasinimai, kad pareigūnai turės problemų. Kai atvažiavo spec.transportas pakrauti J. P. automobilio, liudytojas nuėjo prie to automobilio, pažadino vėl užsnūdusį keleivį, pasakė, kad nuveš automobilį į saugomą aikštelę. Kai grįžo prie tarnybinio automobilio, J. P. jau buvo įsodintas ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Iš kolegos suprato, kad J. P. pradėjo grasinti kolegai ir jo šeimai, kad sužinos, kur šis gyvena, kiek turi vaikų, iš ko gyvena. Asmeniškai tų grasinimų negirdėjo, nes tuo momentu buvo nuėjęs nuo tarnybinio automobilio.

Liudytojas (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2 būrio vyr. patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-01-16 naktį dirbo trise su kolegomis (duomenys neskelbtini). Liudytojas vairavo tarnybinį automobilį. Dirbo 3-ojo PK teritorijoje. Iš VPK OVS buvo cirkuliaras, kad senamiestyje automobilis Audi Q7 padarė eismo įvykį, vairuotojas yra galimai neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio. Stovėdami Maironio g. pastebėjo, kad link Subačiaus g. važiuoja minėtas Audi Q7. Apsisuko ir pradėjo vytis tą automobilį. Daukšos g. liudytojas įjungė garsinį signalą bei švyturėlius ir automobilį sustabdė. Liudytojas liko už vairo, o kolegos (duomenys neskelbtini) išėjo tikrinti vairuotojo dokumentų. Po to per radijo stotį porininkas OVS budėtojui pranešė, kad vairuotojas galimai neblaivus ir buvo iškviestas Kelių policijos patrulių ekipažas. Atvykę Kelių policijos patruliai pastatė savo automobilį šalia esančioje iš kairės gatvelėje ir nusivedė vairuotoją blaivumo patikrinimui. Matė, kad Audi automobilyje dar buvo keleivis, kuris miegojo. Po to liudytojas taip pat išlipo iš automobilio. Matė, kad Kelių policijos pareigūnai tikrino vairuotojo blaivumą. Tikrino lauke, buvo atidaryta jų tarnybinio automobilio bagažinė, nes ten buvo spausdintuvas. Kelių policijos pareigūnai pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus ir kad reikalingas spec. transportas nugabenti Audi automobilį. Matė, kad Audi vairuotojas visur pasirašė. Po to iš Audi išlipo keleivis, prisistatė lyg ir deputatu, sakė, kad susitars su visais, skambins kažkam. Liudytojas matė ir girdėjo, kad tarp Kelių patrulio ir Audi vairuotojo kilo žodinis konfliktas, kad vienam iš pareigūnų ((duomenys neskelbtini)) iš Audi vairuotojo pusės buvo grasinimai. Vairuotojas aiškino, kad jis žino, kuo pareigūnas užsiiminėja, kokia mašina važinėja, kad turi šeimą. Asmeniškai Audi vairuotojo žodžius suprato kaip grasinimus kolegai. Taip pat matė Audi vairuotojo rankoje 50 Lt, kuriuos šis siūlė pareigūnams „ant alaus“. Kai Audi vairuotojas ištraukė 50 Lt, pareigūnai sakė jam paslėpti tuos pinigus, kad valstybė jiems moka algą. Jokių kitų pinigų siūlymų nematė, bet pastoviai ir nebuvo šalia kaltinamojo. Kelių policijos pareigūnai Audi vairuotoją sulaikė ir pasodino į savo tarnybinį automobilį. Kiek prisimena, buvo privažiavęs dar VW Passat, kuriame buvo nukentėjęs dėl eismo įvykio vairuotojas. Jis bendravo su Audi vairuotoju, apie ką - negirdėjo. Jie pabendravo, ir tas nukentėjusysis išvažiavo. Kai buvo surašomas ATP protokolas, nukentėjusiojo jau nebuvo. Iš pradžių Audi vairuotojas elgėsi lyg ir draugiškai, pūtimas į alkotesterį vyko normaliai, bet po to, kai jis visur pasirašė, prasidėjo jo konfliktas su pareigūnu.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2 būrio vyr. patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 16 d. vakarą dirbdamas kartu su patruliais (duomenys neskelbtini) patruliavo Vilniaus m. 3-ojo PK teritorijoje. Per radijo stotį iš Vilniaus apskrities VPK AVS išgirdo pranešimą, kad iš Vilniaus gatvės link Totorių gatvės šalinasi juodos spalvos automobilis Audi Q7, padaręs eismo įvykį. Važiuodami Maironio gatve pastebėjo minėtą Audi Q7, kuris važiavo į priešingą pusę. Apsisuko ir pradėjo jį su švyturėliais vytis. Automobilį sustabdė Daukšos gatvėje. Per radijo stotį pranešė, kad jeigu yra nukentėjusiųjų, kad privažiuotų. Sustabdytą automobilį jie apžiūrėjo, pažeidimų nenustatė, bet buvo tamsus paros metas, tai galbūt nepastebėjo Po to lyg tai buvo privažiavęs pats nukentėjusysis. Apžiūrėjo automobilį, bet nebuvo įbrėžimų. Liudytojas (duomenys neskelbtini) pats priėjo prie sustabdyto automobilio AUDI Q7 ir pradėjo bendrauti su vairuotoju. Vienas kolega liko tarnybiniame automobilyje už vairo, o kitas irgi buvo išlipęs laukan. Liudytojas paprašė vairuotojo pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalbėjo, jo veiksmai buvo kažkokie suvaržyti. Savo alkotesterio patikrinti vairuotojo blaivumą jų ekipažas neturėjo, todėl iškvietė kitą patrulių ekipažą su alkotesteriu. Kol visi laukė Kelių policijos ekipažo, J. P. sėdėjo savo automobilyje. Jis ieškojo dokumentų, ilgai negalėjo rasti vairuotojo pažymėjimo. Nelabai atsimena, ar kaltinamasis prašė nekviesti Kelių policijos ekipažo. Gal ir prašė. Po kelių minučių atvažiavo Kelių policijos ekipažas ir pakvietė asmenį, kuris vairavo minėtą automobilį, patikrinti jo blaivumą. Sužinojo, kad vairuotojo neblaivumas pasitvirtino. Liudytojo kolega (duomenys neskelbtini) parašė tarnybinį pranešimą. Šalia vairuotojo Audi automobilyje buvo dar keleivis, kuris sustabdžius automobilį miegojo. Galimai irgi buvo neblaivus. Kai atsibudo, iš jo kalbos buvo sunku kažką suprasti, nerišliai kalbėjo, kažkokias vizitines siūlė. Po to jie abu (vairuotojas ir keleivis) bendravo su Kelių policijos ekipažu. Su J. P. bendravo du Kelių policijos pareigūnai ir vienas iš patrulių. Kadangi stovėjo nuošalyje, kitoje gatvės pusėje prie sustabdyto automobilio, negirdėjo, kas vyko tarp Kelių policijos pareigūnų ir kaltinamojo, tik matė, kad jie iš pradžių bendravo prie automobilio, o po to Kelių policijos pareigūnai vairuotoją sulaikė ir pasodino į savo automobilį. Kai J. P. sėdėjo Kelių policijos patrulių automobilyje, prie automobilio buvo du Kelių policijos pareigūnai ir vienas iš jų pareigūnų. Kad J. P. būtų siūlęs kyšį tiesiogiai negirdėjo, bet jis kažką sakė “ant šašlykų”. Nesuprato, ką šis turėjo omenyje. Girdėjo, kad J. P. keikėsi, kad įžeidinėtų pareigūnus, negirdėjo, bet jis ir stovėjo kitoje kelio pusėje prie savo ir prie sustabdyto automobilio. Po to Kelių policijos pareigūnai sakė, kad sulaiko J. P. už kyšio davimą, kad jis bus vežamas į policijos komisariatą.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos, Mobiliosios kuopos 2 būrio vyr. patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-01-16 d. naktį dirbo su (duomenys neskelbtini). Per eterį išgirdo pranešimą, kad kažkur miesto centre (gatvės jau neprisimena), automobilis Audi Q7 padarė eismo įvykį ir pasišalino iš jo, ir kad jo vairuotojas įtariama neblaivus. Kadangi buvo tame rajone, važiuodami Maironio gatve pastebėjo minėtą Audi automobilį ir Daukšos gatvėje jį sustabdė. Neprisimena, kas priėjo pirmas prie vairuotojo, gal kolega. Pats liudytojas su J. P. nebendravo. Jų ekipažas iškvietė Kelių policijos ekipažą, nes neturėjo alkotesterio patikrinti vairuotojo neblaivumą, o buvo akivaizdu, kad vairuotojas yra neblaivus. Kas vyko tarp Kelių policijos pareigūnų ir J. P., koks pokalbis tarp jų buvo, liudytojas nelabai girdėjo, nes vaikščiojo ten ir atgal. Iš pradžių vairuotojas buvo lauke, po to matė, kad jis jau sėdi Kelių policijos tarnybiniame automobilyje. Kada jį pasodino į automobilį ir kokiu pagrindu, nežino, gal tuo metu buvo prie savo automobilio. Nuo jo pirminių parodymų praėjo metai, jie buvo tikslesni. Prisimena, kad buvo toks momentas, kai vairuotojas šūkavo, kad gal galima susitarti, bet koks tai turėtų būti susitarimas, ar piniginis, ar dar kažkoks, tiksliai jau nebepasakytų. Pagarsinus liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu , papildomai į klausimus parodė, kad J. P. ne pastoviai sėdėjo tarnybiniame automobilyje, iš pradžių jis buvo lauke, šūkavo. O abu Kelių policijos pareigūnai buvo savo automobilyje ir rašė protokolą. Prie liudytojo kaltinamasis nieko nesiūlė ir negrasino. Tačiau jis negirdėjo viso J. P. ir Kelių policijos pareigūnų bendravimo.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-01-16 vakare važiavo kartu su J. P. automobilyje Audi Q7, vairavo J. P.. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Prie automobilio priėjo vienas policijos pareigūnas ir paprašė J. P. pateikti dokumentus. J. P. buvo išlipęs iš automobilio. Apie ką jis kalbėjo su policijos pareigūnais, negirdėjo, nes iš automobilio išlipęs nebuvo. Išlipo tik trumpam, kai jau buvo privažiavęs antras policijos ekipažas. Iš tarnybinio automobilio buvo išlipęs vienas policijos pareigūnas, kuris pirmas priėjo prie J. P., atrodo, po to buvo išlipęs ir antras pareigūnas. Kodėl buvo iškviestas antras policijos ekipažas, nežino. J. P. buvo sugrįžęs į jų automobilį, sakė, kad neturi pinigų, kad iš jo prašo 100 Lt, o jis turi tik 50 Lt. Po to liudytojas su taksi išvažiavo, o J. P. liko. Jo automobilis buvo išvežtas su specialiu transportu. Į policijos automobilį, kuris pirmas privažiavo ir kurio pareigūnai juos sustabdė, J. P. tikrai nebuvo įsėdęs, o į antrąjį trumpam buvo įsėdęs. Iš pradžių J. P. labai draugiškai bendravo su pareigūnais, viskas vyko labai civilizuotai, o toliau jau nelabai girdėjo, nes įvykio vietoje buvo daug pareigūnų. Vėliau atvažiavo dar du policijos ekipažai. Iš viso buvo trys ekipažai. Abu atvažiavę ekipažai savo automobilius pasistatė netoli kaltinamojo automobilio, vienas stovėjo už kokių 6 metrų, kitas gal už kokių 8 metrų. J. P. buvo trumpam įlipęs į policijos automobilį, kuris buvo pastatytas už 8 metrų nuo jo automobilio. Kai privažiavo antras ir trečias ekipažai, liudytojas sėdėjo savo automobilyje, todėl J. P. ir policijos pareigūnų pokalbio negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

LR BK 227 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Nors kaltinamasis J. P. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuoto LR BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, teigdamas, kad apie kyšio siūlymą nebuvo nė kalbos, jokių pinigų sumų jis policijos pareigūnams iš viso nesiūlė, iš baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Liudytojai policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad jiems buvo siūlomas kyšis: pradžioje buvo siūloma susitarti ir už tai, kad kaltinamasis nebūtų tikrinamas alkotesteriu, siūloma 50 Lt kupiūra, kurią kaltinamasis laikė rankoje, duodant šiuos pinigus „ant alaus“, vėliau jau tik žodžiu neberodant pinigų siūlomas 200 Lt kyšis, galiausiai jau po patikrinimo alkotesteriu prašant nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo žodžiu buvo siūloma 300 Lt suma. Aplinkybę, kad kaltinamasis kelių policijos pareigūnams siūlė 50 Lt, kuriuos laikė rankoje, patvirtino ir patrulis iš kito ekipažo (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pats matė šiuos pinigus kaltinamojo rankose ir girdėjo siūlymą pareigūnams paimti juos „ant alaus“. Kad vairuotojas siekė išvengti atsakomybės, nurodė ir patrulis (duomenys neskelbtini) patvirtinęs, kad girdėjo pastarojo šūkavimus apie tai, kad „galima susitarti“. Patrulis (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad nors jiems kaltinamasis kyšio nesiūlė, bet prašymas nekviesti kelių policijos patrulių taip pat buvo. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo itin nenuoseklūs ir kelis kartus keitėsi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje jis pripažino siūlęs 50 Lt kyšį, tačiau negalėjo prisiminti, ar buvo siūlytos 200 Lt ir 300 Lt sumos (b.l. 29), neneigė, kad šiuo siūlymu tikėjosi išvengti neblaivumo patikrinimo ir atsakomybės (b.l. 37), vėliau pakeitė savo poziciją akistatos metu nurodydamas, kad kalbėdamas apie pinigų sumas turėjo galvoje ne kyšį, o baudas, kurias siūlėsi iš karto susimokėti (b.l. 24, 63). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad jokio kyšio pareigūnams siūlyta iš viso nebuvo, nebuvo kalbos nei apie 50 Lt, nei 200 Lt, nei 300 Lt sumas. Šiuos jo parodymus iš dalies paneigia liudytojas (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) jam apie jokį kyšio siūlymą nepasakojo, o teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad į automobilį trumpam grįžęs (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie tai, kad turi tik 50 Lt, iš jo neva „prašoma 100 Lt“, kiek liudytojas suprato – pinigai reikalingi būtent policijos pareigūnams, nes aplink be jų tuo metu nieko daugiau nebuvo, taksistas dar nebuvo atvažiavęs, o pagal policijos pareigūnų parodymus nukentėjusysis jau buvo išvažiavęs nelaukdamas įvyko įforminimo, todėl niekam daugiau tie pinigai būti siūlomi negalėjo. Šios aplinkybės rodo, kad J. P. vis tik turėjo ketinimų duoti kyšį ir tokiu būdu tikėjosi išvengti atsakomybės. Nors jis (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 100 Lt iš jo neva „prašoma“, tačiau pats kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodė nei vienoje savo apklausoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kad J. P. forminant kelių eismo taisyklių pažeidimą jiems siūlė 50 Lt, 200 Lt ir 300 Lt dydžio kyšius, prašydamas neforminti pažeidimo (netikrinti jo alkotesteriu, o jau patikrinus - ištrinti jo duomenis, nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo) ir tikėdamasis išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam.

Tokie kaltinamojo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūnų papirkimas siekiant neteisėto jų neveikimo vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo veiksmų pobūdis siūlymas susitarti, pinigų siūlymas netgi po to, kai policijos pareigūnai jam paaiškino, kad susitarti negalima, už tai gresia atsakomybė ir pinigų jie iš jo neims, įrodo, kad kaltinamasis suvokė, jog padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam už tai gresia griežta atsakomybė, tačiau siekdamas jos išvengti ir veikdamas tiesiogine tyčia atliko kitus neteisėtus veiksmus - siūlė policijos pareigūnams kyšį už šių neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – administracinio teisės pažeidimo neforminimą. Papirkimas laikomas baigta nusikalstama veika ir tais atvejais, kai kyšį paimti atsisakoma. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam J. P. buvo pareikštas kaltinimas Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. LR BK 287 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Tam, kad kaltinamojo veiksmai atitiktų 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą, jie turi būti pripažinti kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams. Pareigūnas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad protokoluojant pažeidimą kaltinamasis jam grasino atleidimu iš darbo, žadėjo pasidomėti, kur jis gyvena, kokia mašina važinėja, o tada nuspręs, ką daryti. Kaltinamasis pripažino, kad buvo supykęs, nesuvaldė emocijų ir kalbėjo su pažeidimą forminančiu pareigūnu pakeltu tonu, žadėdamas pasidomėti juo ir jo šeima, tačiau turėdamas omeny pareigūno šeimos valdomą ir deklaruojamą turtą, ar šis atitinka pajamas, ar nereikia jų patikrinti imuniteto tarnybai. Jokių konkrečių grasinimų nei kaltinamajam, nei jo žmonai ar vaikams jis neišsakė ir neturėjo ketinimų išsakyti. Ši kaltinamojo versija byloje surinktų įrodymų visuma nėra paneigta. Kito ekipažo pareigūnai (duomenys neskelbtini) iš viso negalėjo paliudyti, kad būtų girdėję grasinimus kelių patrulių ekipažo pareigūnams. Patrulis (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu paliudijo tik girdėjęs bendro pobūdžio frazes, kad „juos atleis iš darbo ir viską apie juos sužinos“, teisme taip pat nurodė, kad grasinimai buvo tokio pobūdžio, kad vairuotojas „žinantis, kuo pareigūnas užsiiminėja, kad užsiiminėja ne savo reikalais“, pareigūnas (duomenys neskelbtini) taip pat minėjo tokius kaltinamojo pažadus, kaip sužinoti, kur ir iš ko (duomenys neskelbtini) gyvena, kas nepaneigia kaltinamojo versijos, kad būdamas supykęs jis žadėjo pasidomėti pareigūno veiklos skaidrumu, deklaruojamu pareigūno ir jo šeimos turtu ir tokiu būdu galimai padaryti jam nemalonumų tarnyboje. Grasinimai pasirūpinti pareigūno atleidimu, pažintimis su svarbiais žmonėmis yra gana įprastos neblaivių asmenų šnekos sulaikymo metu ir neturėtų būti vertinamos kaip reali psichinė prievarta. Kažkokių konkrečių grasinimų pareigūnų ar jų šeimos narių gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, bylos duomenimis, išsakyta nebuvo.

J. P. išteisintinas, nenustačius jo veikoje LR BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Bausmės skyrimas

J. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Lengvinančių nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors J. P. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, tačiau teismas neturi pagrindo teigti, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kurio jis nebūtų daręs būdamas blaivus, todėl nepripažįsta šios aplinkybės sunkinančia jo atsakomybę.

J. P. anksčiau neteistas. Pagal LR BK 55 straipsnio nuostatas jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Turi galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 46-48). Dirba. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, J. P. už padarytą nusikaltimą skirtina bauda, nesiekianti baudžiamojo įstatymo numatyto šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkio.

Byloje yra gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b.l. 136), kuriuo prašoma priteisti valstybei 140 Lt (40,55 eurų) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo J. P.. Kaltinamajam J. P. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis nepakankamai moka valstybinę kalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

NUSPRENDĖ:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6801).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. P. palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.