Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-749-240/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-28
Bylos Nr.: 1-749-240/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19020-2015-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis: R. T., A. A., E. J.
Civilinis ieškovas: V. K.
Nukentėjusysis: V. K.
Advokatai: Gintaras Platūkis

Baudžiamoji byla Nr. 1-749-240/2016proceso Nr. 1-01-1-19020-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2.; 1.2.14.5.; 1.2.14.5.1.; 1.1.10.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokatui Pranui V. G.,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui V. G.,kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. įgaliotajai atstovei advokatei R. U.,nedalyvaujant nukentėjusiajai V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini)Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, nuo 2013-08-20 atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: 1) 1994-08-23 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 91 str. 2 d., 148 str. 2 d., 146 str. 3 d., 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 42 str. (galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; 2) 1997-04-07 Kauno apygardos teismo (nuosprendis pakeistas 1997-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi) pagal BK 303 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 43 str. (galiojo iki 2003-05-01), paskirta bausmė subendrinta su 1994-08-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn.; 3) 2005-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; 4) 2005-12-21 Vokietijos Hanover žemės teismo (2007-07-05 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi Vokietijos BK straipsniai suderinti su Lietuvos Respublikos BK straipsniais, kurie atitinka LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.) laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2007-10-29 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 11 mėn.; 5) 2010-12-20 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 6) 2013-08-12 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 6 m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.,

A. A., gim. (duomenys neskelbtini)Vilkaviškyje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-04-26 atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas: 1) 2010-06-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2012-09-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str., 290 str., 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinta su 2010-06-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 3) 2012-10-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 5 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 7 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, 2016-12-28 likusi neatlikta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 182 str. 1 d.,ir

E. J., gim. (duomenys neskelbtini)Prienų r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyv. vietą Liepų g. 5, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-09-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimu 1 metams, 2009-02-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-09-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 30 parų arešto bausme; 2) 2011-10-18 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn.; 3) 2013-06-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 mėnesių, pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T., veikdamas bendrininkų grupe su A. A., E. J. bei M. B. (pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, nuosprendis įsiteisėjęs) ir kitais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais įgijo didelės vertės svetimą turtą apgaulės būdu, o būtent: 2015 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, R. T. iš Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolė, paskambinus A. A. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, esančią Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių rajone, ir pasiūlius už bendrą 300 eurų atlygį surasti asmenį laisvėje, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita pinigams pervesti, A. A. susitarus su E. J. ir šiam sutikus už atlygį leisti pasinaudoti savo AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei paimti iš sąskaitos pervestus 5000 eurų ir perduoti pinigų ateisiančiam pasiimti nenustatytam asmeniui, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis susisiekus su M. B. ir kitais nenustatytais asmenimis dėl pinigų pervedimo ir paėmimo, 2015-04-02, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., R. T. iš Marijampolės pataisos namų paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius saugumo darbuotoju ir įtikinus V. K. iš asmeninės AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimti pinigus ir 5000 eurų pervesti į E. J. asmeninę AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų pervesti į M. B. asmeninę banko AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 10000 eurų perduoti ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytam asmeniui prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios, esančios Gedimino g. 1, Kaune, V. K. į E. J. banko sąskaitą įnešus 5000 eurų, iš kurių užvaldžius tik dalį pinigų - 120 eurų - dėl E. J. banko sąskaitos užblokavimo, į M. B. banko sąskaitą pervedus 5000 eurų ir tyrimo nenustatytam asmeniui perdavus 5000 eurų prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. A., E. J., M. B. ir kitais tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai V. K. priklausančius 10120 eurų, taip padarant V. K. 10120 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Kaltinamasis A. A., veikdamas bendrininkų grupe su R. T. bei E. J., bendrais veiksmais įgijo svetimą turtą apgaulės būdu, o būtent: 2015 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, R. T. iš Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolė, paskambinus A. A. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, esančią Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių rajone, ir pasiūlius už bendrą 300 eurų atlygį surasti asmenį laisvėje, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita pinigams pervesti, A. A. susitarus su E. J. ir šiam sutikus už atlygį leisti pasinaudoti savo AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei paimti iš sąskaitos pervestus 5000 eurų ir perduoti pinigų ateisiančiam pasiimti nenustatytam asmeniui, 2015-04-02, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., R. T. iš Marijampolės pataisos namų paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius saugumo darbuotoju ir įtikinus V. K. iš asmeninės AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimti pinigus ir 5000 eurų pervesti į E. J. asmeninę AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis suteikė A. A., V. K. į nurodytą sąskaitą įnešus 5000 eurų, A. A. dalį įneštų pinigų panaudojus savo naudai, t. y. jo nurodymu E. J. elektroninės bankininkystės būdu 2015-04-02 į UAB „Omnitel“ priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ papildymui, 2015-04-02 į UAB „Tele2“ priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10,00 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ papildymui, E. J. savo naudai panaudojus 100 eurų, kuriuos 2015-04-02 jo draugė R. L. išgrynino bankomate, esančiame Vilkaviškio mieste, tokiu būdu bendrais veiksmais su R. T. ir E. J. savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai V. K. priklausančius 120 eurų, likusių jos pervestų pinigų dalies neužvaldė dėl to, kad bankas AB „Swedbank“ nukentėjusiosios V. K. prašymu užblokavo E. J. sąskaitą, į kurią buvo įnešti pinigai, tokiais veiksmais V. K. padarydami 120 eurų turtinę žalą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 182 str. 3 d.

Kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. į BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d., kadangi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis E. J., veikdamas bendrininkų grupe su R. T. bei A. A., bendrais veiksmais įgijo svetimą turtą apgaulės būdu, o būtent: 2015 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, R. T. iš Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolė, paskambinus A. A. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, esančią Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių rajone, ir pasiūlius už bendrą 300 eurų atlygį surasti asmenį laisvėje, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita pinigams pervesti, A. A. susitarus su E. J. ir šiam sutikus už atlygį leisti pasinaudoti savo AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei paimti iš sąskaitos pervestus 5000 eurų ir perduoti pinigų ateisiančiam pasiimti tyrimo nenustatytam asmeniui, 2015-04-02, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., R. T. iš Marijampolės pataisos namų paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius saugumo darbuotoju ir įtikinus V. K. iš asmeninės AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5000 eurų į E. J. asmeninę AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis suteikė A. A., V. K. į nurodytą sąskaitą įnešus 5000 eurų, A. A. dalį įneštų pinigų panaudojus savo naudai, t. y. jo nurodymu E. J. elektroninės bankininkystės būdu 2015-04-02 į UAB „Omnitel“ priklausančią banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ papildymui, 2015-04-02 į UAB „Tele2“ priklausančią banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10,00 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ papildymui, E. J. savo naudai panaudojus 100 eurų, kuriuos 2015-04-02 iš bankomato, esančio Vilkaviškio mieste, paėmė jo draugė R. L., tokiu būdu bendrais veiksmais su R. T. ir A. A. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajai V. K. priklausančius 120 eurų, likusių jos pervestų pinigų dalies neužvaldė dėl to, kad bankas AB „Swedbank“ nukentėjusiosios V. K. prašymu užblokavo E. J. sąskaitą, į kurią buvo įnešti pinigai, tokiais veiksmais padarydami V. K. 120 eurų turtinę žalą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 182 str. 3 d.

Kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. į BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d., kadangi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti kaltinamojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta.

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tik davė savo banko sąskaitos numerį, kai liudytojas M. G. jo draugiškai paprašė. M. G. paskambinęs prisistatė „Tomu“, paprašė sąskaitos numerio, pasakė, kad viskas „švaru“, jokių problemų nebus, todėl davė jam savo ir savo draugo E. J. banko sąskaitų numerius. Tiek A. A., tiek E. J. buvo apgauti liudytojo M. G.. Kaltinamojo R. T. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė tik teisme.

Kaltinamojo A. A. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais kaltinamojo E. J. parodymais, nukentėjusiosios V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais įrodymais.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Jis pažinojo kaltinamąjį A. A., žinojo, kad jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Kaltinamojo R. T. nepažinojo. Kaltinamasis A. A. iš įkalinimo įstaigos paskambino jam į mobilųjį telefoną ir paprašė jo sąskaitos numerio. Kaltinamasis E. J. turėjo sąskaitą Swedbank banke, tačiau iš pradžių nenorėjo duoti jos numerio. Po to sutiko. A. A. norėjo į E. J. sąskaitą pervesti kažkokius pinigus. Nesakė, iš kur bus pervedami pinigai, o jis to ir neklausė. Kadangi A. A. buvo geras E. J. pažįstamas, šis davė jam savo sąskaitos numerį. A. A. už tai žadėjo duoti 50 eurų. Po kurio laiko A. A. jam paskambino ir pasakė, kad perves pinigų į jo sąskaitą. Į E. J. sąskaitą buvo pervesta 5000 eurų. Jo draugė nuvažiavo pažiūrėti, kiek yra pinigų, nuėmė nuo sąskaitos 100 eurų. Grįžusi namo pasakė, kiek pinigų liko sąskaitoje. Daugiau pinigų niekas nenuėmė, nes banko sąskaita buvo užblokuota. Nors Alvaras prašė nuimti tuos pinigus, E. J. vis delsė, nes neturėjo laiko nueiti iki bankomato, dirbo, o vėliau sužinojo, kad sąskaita užblokuota. E. J. jokios naudos negavo, jam niekas nieko nedavė. Po to gavo šaukimą nuvykti į Vilkaviškio PK. Apklausos metu sakė, kad davė draugui savo banko sąskaitos numerį. E. J. atlygino 120 eurų žalą. Nujautė, kad tie pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu.

Šie kaltinamojo E. J. parodymai yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas M. G. parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį A. A.. Su juo jis susipažino 2013 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, po to buvo išvežti atskirai atlikti laisvės atėmimo bausmių. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Liudytojas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ją atlieka nuo 2011 metų. Kaltinamojo R. T. nėra matęs. Žino, kad kaltinamieji kaltinami sukčiavimu, žmonių apgaule, kad jie išviliojo iš žmonių pinigus. Yra skambinęs A. A. ir pasivadinęs „Tomu“. Dažniausiai vienas kitą jie vadina „draugais“. A. A. prašydavo banko sąskaitos, taip sukčiaudamas uždirbdavo pinigų. Alvarui melavo, kad į jo sąskaitą bus pervedami „švarūs“ pinigai iš užsienio. Iš tikrųjų tai buvo senutės pinigai, kuriuos gavo apgaule. Kalbėjo telefonu su moterimi, iš jos balso suprato, kad ji buvo pagyvenusi. Pokalbio datos nepamena. Jos telefoną gavo, paskambinęs informacijos telefono Nr. 118. Pokalbio tiksliai nepamena. Moteriai prisistatė policijos pareigūnu, pasakė bet kokius vardą ir pavardę. Sakė, kad jos dukra papuolė į avariją, sužalotas žmogus, davė jai kalbėti su „advokatu“. Nesakė, kokiame rajone įvyko avarija. Girdėjo „advokato“ ir senutės pokalbį. „Advokatas“ sakė, jog reikia pinigų tam, kad jos dukra nesėstų į kalėjimą. Senutė viskuo patikėjo. Jos paprašė 10000 eurų. Senutė sutiko duoti pinigus. Ji pervedė pinigus į draugo sąskaitą. Liudytojas apgavo ir Alvarą. Liudytojas parodė, kad yra teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus. Gali būti, kad kažką suklydo. Nežinojo, kodėl buvo atvežtas į teisiamąjį posėdį, bet, pamatęs A. A., prisiminė tą įvykį. Tokių nusikaltimų per dieną padarydavo daug. Kartais skambindavo dėl avarijos, kartais prisistatydavo FNTT darbuotoju. Nepamena tokio atvejo, kad būtų kažkam sakęs, jog kažkas kažkur turi tuoj išskristi iš Karmėlavos oro uosto. Laisvėje turi ne vieną pažįstamą, prašė ir jų sąskaitų numerių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šių liudytojo M. G. parodymų niekaip nevertina, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Šis liudytojas teismui išdėstė galimai kitos jo ir (ar) kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 1 p. teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27-29).

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2015-04-02, apie 13.00 val., jai esant namuose adresu D. P. g. 14-2, Kaune, į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, prisistatė saugumo darbuotoju ir paprašė padėti išaiškinti nesąžiningas banko darbuotojas, kurios savinasi svetimus pinigus, t. y. jog viena banko darbuotoja su savo drauge ketina pagrobti pinigus ir nori po nusikaltimo padarymo pabėgti į užsienį, tam tikslui jau turi nusipirkę lėktuvo bilietus. Vyras pasakė, kad „saugumas“ vykdo operaciją užkirsti kelią nusikalstamai veikai, todėl reikalinga jos pagalba. Jis teigė, kad jie turi sukūrę planą, pagal kurį reikia skubėti ir įrodyti banko darbuotojų kėslus per pinigų išgryninimo operacijas. Dėl to vyras paprašė nueiti į prekybos centrą „Akropolis”, esantį Karaliaus Mindaugo pr.49, Kaune ir iš savo banko sąskaitos pervesti po 5000 eurų į M. B. “SEB bankas” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei E. J. “Swedbankas” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šias banko sąskaitas ji užsirašė, kalbėdama telefonu, ant namuose buvusio tuščio voko. Neprisimena, ar skambinęs asmuo klausė jos sutikimo dalyvauti operacijoje, bet jis ragino paskubėti. Ji pasakė, kad bankas „DNB bankas“, kuriame ji turi sąskaitas, yra ir arčiau nuo jos namų, t. y. Laisvės alėjoje, bet vyriškis nesutiko ir reikalavo, kad ji eitų į DNB banką būtent prekybos centre „Akropolis“. Ji nuo savo namų pėsčiomis apie 14.00 val. nuėjo į prekybos centrą „Akropolis”, banko “DNB bankas” skyriuje iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į skambinusiojo asmens nurodytą M. B. sąskaitą pervedė 5000 eurų, po to iš tos pačios savo banko sąskaitos išgrynino dar 5000 eurų. Tame pačiame prekybos centre, nuėjusi į “Swedbank” banką, įnešė 5000 eurų į nurodytą E. J. banko sąskaitą. Tas pats vyriškis nuolat skambino iš to paties numerio (duomenys neskelbtini) į jos mobilųjį telefoną ir klausinėjo, ar ji atliko jo užduotį. Kai pasakė, kad po 5000 eurų papildė jo nurodytas banko sąskaitas, jis liepė grįžti į banką „DNB bankas“ ir iš jos sąskaitos paimti dar 10000 eurų ir juos nusinešti į Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios kiemą, kur jis atvažiuos ir tuos pinigus paims. Ji grįžo į banką „DNB bankas“. Kadangi einamojoje sąskaitoje nebeturėjo pinigų, teko nutraukti terminuotąjį indėlį kitoje banko sąskaitoje. Banko darbuotoja jos paklausė, ar ji yra tikra dėl savo sprendimo, kadangi finansiškai nenaudinga, bet ji savo sprendimo nekeitė. Nutraukė terminuotojo indėlio sutartį ir iš sąskaitos paėmė 10000 eurų grynųjų pinigų. Netrukus jai paskambino tas pats „saugumo“ darbuotojas. Jis atsiprašė, kad negalės pats atvykti, nurodė pinigus perduoti kitam žmogui. Dar paprašė nurodyti, kaip ji apsirengusi, kad ją atpažintų. Nuimtus iš sąskaitos 10 000 eurų įsidėjo į rankinę, tačiau juos paskirstė po 5000 eurų ir sudėjo skirtinguose rankinės skyriuose. Po to išėjo iš prekybos centro “Akropolis” ir Gedimino gatve nuėjo į Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios, kuri yra PC “Akropolis” prieigose, kiemą, į kurį įėjo pro bažnyčios vartus iš Gedimino gatvės pusės. Buvo apie 16.00 val. Kurį laiką prie jos niekas nepriėjo. Netrukus pro vartus iš Karaliaus Mindaugo pr. pusės atėjo nepažįstamas apie 20 metų amžiaus jaunuolis, lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apsirengęs netvarkingais drabužiais, sportinėmis apsmukusiomis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs kepurę, jo veido bruožų, plaukų spalvos neįsidėmėjo, jo antakiai ir ūsai atrodė nenatūraliai. Ji šio asmens bruožų neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalėtų. Jaunuolis iš karto priėjo prie jos, nepasakė nė žodžio ir įkišo ranką į neužsegtą jos rankinę. Iš rankinės jis paėmė ne visus pinigus, t. y. tik viename skyriuje buvusius 5000 eurų. Likusieji 5000 eurų pasiliko rankinėje. Paėmęs pinigus asmuo skubiai nuėjo pro bažnyčią link vartų į Gedimino g. Supratusi apgaulę ji iš visų jėgų nuskubėjo paskui pinigus paėmusį asmenį. Spėjo pamatyti, kaip pro vartus jis išėjo į Gedimino gatvę ir šia gatve nuėjo tolyn bei dingo iš akiračio tarp automobilių, kurie stovėjo prie Karo medicinos tarnybos teritorijos tvoros. Ji jau nuo to momento, kai jaunuolis paėmė pinigus iš jos rankinės, suprato apgaulę. Dėl to patyrė didelį sukrėtimą. Kaip tik tada vėl paskambino tas pats vyras. Ji atsiliepė ir jam pasakė, kad jau žino, su kuo turi reikalą bei daugiau nekalbėjo. Susikrimtusi grįžo namo, tai galėjo būti apie 17.00 val. Gyvena su giminaičių šeima, kuri ja rūpinasi. Nedrįso iš karto pasakyti, kad tapo sukčių auka, bet giminaičiai, nerimaudami dėl jos savijautos, sugebėjo iš jos sužinoti viską, kas įvyko su jos pinigais. Giminaičiai ją nuvežė į bankų skyrius, kuriuose ji tą dieną lankėsi, informavo bankų administraciją, kad sukčiai išviliojo iš jos didelę pinigų sumą ir paprašė imtis pervestų į sąskaitas pinigų apsaugos priemonių. Po to važiavo į policiją, kur ji parašė pareiškimą. Grįžtant iš policijos į namus, apie 20.00 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną vėl paskambino tas pats tariamas saugumietis. Telefoną iš jos iš karto paėmė giminaitė L. T. ir, apsimetusi V. K., atsiliepė. Ji išgirdo klausimą, ar turi dar pinigų. Tačiau Laurai pradėjus kalbėti, sukčiai suprato, kad kalba ne ta pati moteris, Laurą išplūdo visokiais necenzūriniais žodžiais ir pokalbį baigė.

Nukentėjusiosios V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamųjų R. T., A. A., E. J. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be kaltinamojo E. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, ir nukentėjusiosios V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2015-04-02 AB „DNB bankas“ pateikta V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita, iš kurios matyti, kad 2015-04-02 buvo pervesta 5000 eurų į M. B. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos operacijos tarp sąskaitų, pervedant terminuotojo indėlio lėšas iš V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to iš atsiskaitomosios sąskaitos išmokėta 5000 eurų grynųjų pinigų suma (1 t., b. l. 76); 2015-04-02 AB „DNB bankas“ pateikta V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita, iš kurios matyti, kad buvo atliktos operacijos tarp sąskaitų, t. y. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas terminuotas indėlis, pervedant lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios išgryninta 10000 eurų (1 t., b. l. 77); 2015-04-02 AB „DNB bankas“ pateiktu V. K. atliekamų finansinių operacijų banko „DNB bankas“ skyriuje, esančiame adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, prekybos centre „Akropolis“ vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad 2015-04-02 į banko skyrių V. K. ateina 12.35 val., banko darbuotoja jai išmoka grynuosius pinigus, iš banko skyriaus nukentėjusioji išeina 12.44 val. Tos pačios dienos 14.20 val. V. K. vėl ateina į banko skyrių, pasiima grynuosius pinigus, išeina iš banko patalpos 14.42 val. (1 t., b. l. 75, 79-80); V. K. prie pareiškimo pateikto AB „Swedbank“ nurodymo įnešti grynuosius pinigus kopijos, iš kurios matyti, kad ji įnešė grynuosius pinigus, t. y. 5000 eurų, į E. J. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4); VMI informacinės sistemos gauta informacija, iš kurios matyti, kad AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojas yra E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) o AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojas yra M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 81-82); 2015-05-15 AB „Swedbank“ pateiktu E. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2015-04-02 į šią sąskaitą įnešta 5000 eurų V. K. vardu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-02 pasinaudojus AB „Swedbank“ bankomatu, esančiu Nepriklausomybės g.61, Vilkaviškyje, iš įneštos į sąskaitą sumos išgryninta 100 eurų, 2015-04-02 elektroninės bankininkystės būdu į UAB „Omnitel“ priklausančią banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ papildymui, į UAB „Tele2“ priklausančią banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10,00 eurų mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ papildymui (1 t., b. l. 86-87); 2015-07-07 AB „Swedbank“ pateikta vaizdo medžiaga, užfiksuota 2015-04-02 naudojant mokėjimo kortelę, išduotą E. J. vardu, iš kurios matyti, jog moteris AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Nepriklausomybės g.61, Vilkaviškyje atlieka pinigines operacijas (nustatyta, kad tai – liudytoja R. L.) (1 t., b. l. 107-110); 2015-05-15 AB „SEB bankas“ pateiktu M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2015-04-02 V. K. vardu pervesta 5000 eurų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-02 iš pervestos sumos du kartus po 30 eurų, iš viso 60 eurų, nuskaityta į antstolės N. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-02 235,25 Eur nuskaityta į antstolio K. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-02 M. B. vardu išgryninta 2850 eurų AB „SEB bankas“ banko skyriuje, 2015-04-04, pasinaudojant „SEB bankas“ bankomatu, esančiu Lietuvninkų g., Šilutėje, tris kartus išgryninta po 600 eurų, iš viso 1800 eurų, ir 20 eurų, 2015-04-08 M. B. vardu išgryninta 8,87 eurai. Už bankines operacijas bendroje sumoje išskaičiuota 25,89 euro komisinio mokesčio (1 t., b. l. 89-90); Kauno apskr. VPK KP SUV gautų telefonų vartotojų pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Marijampolės pataisos namų zonoje (bazinės stoties Nr. MAR01A, MAR01B) į telefono numerį 862021458, priklausantį UAB „Omnitel“ vartotojui V. K., sistemingai skambino laikotarpiu nuo 2015-04-02 12:47:53 val. iki 2015-04-02 18:45:17 val. Nustatyta, kad iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti iš viso 29 įeinantys skambučiai, iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) į vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti 4 skambučiai (1 t., b. l. 123-126); vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinės analize, iš kurios matyti, kad šis numeris naudotas 2015-03-17 ir 2015-04-02. 2015 m. balandžio 2 d. buvo skambinta į V. K. vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), į nenustatytą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei 15:48:56 val. skambinta į AB „DNB bankas“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-126); AB „DNB bankas“ pateiktu 2015-04-02 15:48:56 val. telefoninio skambučio iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) į banko telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašu (2 t., b. l. 2); 2015-12-23 specialisto išvada Nr. 140-(660)-IS1-1044, iš kurios matyti, kad kompaktinėje plokštelėje (CD Nr. 3) tiriamajame balso įraše „Call DMB out.wav“ užfiksuotas vyras, tariantis žodžius „Laba diena nu jum prisiskambint tai kaip į mėnulį turbūt dar lengviau į mėnulį prisiskambint negu jum, klausykit tokia situacija man mama prieš tris valandas šiandien padėjo, padarė pavedimą, taip? Prieš tris valandas, ir lyg šiol nėra pinigų, tai kaip suprast..? Tikėtina, kad kalba R. T., kurio balsas pateiktas lyginamajame įraše Balsas 00011(1) (duomenys neskelbtini).balso lyginamasis pvz.wav įrašas iš užduoties ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21366-15 (2 t., b. l. 6-14); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 182 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 190 str. 1 d. nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Kaltinamasis E. J. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai. Jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios V. K. parodymais bei atitinka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.

Nors kaltinamieji R. T. ir A. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Kaltinamasis E. J. parodė, kad kaltinamasis A. A. iš įkalinimo įstaigos paskambino jam į mobiliųjų telefoną ir paprašė jo sąskaitos numerio, kadangi A. A. buvo geras E. J. pažįstamas, šis davė jam savo sąskaitos numerį, o A. A. už tai žadėjo duoti 50 eurų. Iš E. J. sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-02 į šią sąskaitą įnešta 5000 eurų V. K. vardu, iš M. B. sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-02 V. K. vardu į šią sąskaitą pervesta 5000 eurų. Iš Kauno AVPK KP SUV gautų telefonų vartotojų pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinių matyti, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), veikęs Marijampolės pataisos namų zonoje, į telefono numerį (duomenys neskelbtini) , priklausantį V. K., sistemingai skambino laikotarpiu nuo 2015-04-02 12:47:53 val. iki 2015-04-02 18:45:17 val., o tiriamajame balso įraše „Call DMB out.wav“ užfiksuotas vyras, tariantis žodžius „Laba diena nu jum prisiskambint tai kaip į mėnulį turbūt dar lengviau į mėnulį prisiskambint negu jum, klausykit tokia situacija man mama prieš tris valandas šiandien padėjo, padarė pavedimą, taip? Prieš tris valandas, ir lyg šiol nėra pinigų, tai kaip suprast..? - tikėtina, kad kalba R. T.. Nors liudytoja I. T. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš garso įrašo, kurį jai pateikė policijos tyrėja, kuriame girdėti vyriškas balsas ir pokalbis su banko darbuotoja, ji atpažino savo sutuoktinio R. T. balsą.

Netikėti kaltinamojo E. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokio jo suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti A. A., tyčia nepagrįstai pakenkti, teismas nenustatė, kaltinamųjų R. T. ir A. A. kaltę taip pat įrodo kiti aukščiau išvardinti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, sukčiavo nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu ir apgaulės būdu užvaldė jos turtą , subjektyviai jie suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdami savanaudiškų tikslų, užvaldė svetimą turtą ir įgijo teisę šiuo apgaulės būdu užvaldytu turtu naudotis savo nuožiūra. Dėl jų nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės, nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, todėl R. T. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d., o kaltinamųjų A. A. ir E. J. padarytos nusikalstamos veikos iš BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. perkvalifikuotinos į BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę R. T. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į R. T. asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, jis padarytas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laiko tikslinga paskirti R. T. realią laisvės atėmimo bausmę. R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su 2013-08-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi ši bausmė jau yra subendrinta Kauno apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme.

Skiriant bausmę A. A. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad baudžiamasis nusižengimas yra baigtinis, į A. A. asmenybę (teistas už tyčinius, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laiko tikslinga paskirti A. A. arešto bausmę.

Skiriant bausmę E. J. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad baudžiamasis nusižengimas yra baigtinis, į E. J. asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, laiko tikslinga paskirti E. J. laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10120,35 eurų turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš visų kaltinamųjų. Nukentėjusioji ieškinyje parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų pablogėjo jos sveikatos būklė, ji patyrė didelį šoką, dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, atsirado baimės jausmas, pablogėjo gyvenimo kokybė.

Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, nes bendraskolių prievolės nevykdymo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

Realių gyvenimiškų situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu būdu dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalą, yra įvairių, todėl labai svarbūs teisiniai instrumentai, padedantys nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, o kada – dalinė atsakomybė. Šie atvejai galėtų būti skirstomi pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį į dvi dideles grupes, t. y. bendrininkavimo atvejus siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejus nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.

Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.

Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme.

Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D. , bylos Nr. 3K-3-59/2008).

Taigi ir šiuo atveju solidarioji atsakomybė turi būti taikoma todėl, kad žala atsirado tik kaip visų veikusiųjų asmenų veiksmų padarinys ir ji yra nedaloma.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir dėl to pradėtos baudžiamosios bylos, kurios tyrimas ir nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė ir reali turtinė žala, nukentėjusiosios naudai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnius, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Kaltinamasis E. J. atlygino dalį neturtinės žalos – 120 Eur. Kadangi bendrais nusikalstamais veiksmais padaryta žala privalo būti priteista solidariai, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajai 10000,35 Eur turtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas dėl 185,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. J., 433,53 Eur išlaidų – kaltinamajam A. A., 301,08 Eur – kaltinamajam R. T..

BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016-03-09 nutartimi E. J. BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu, o A. A. ir R. T. BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkti gynėjai. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

du CD su telefonų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Kauno AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai;keturi CD su vaizdo ir garso medžiagomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. T. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, jos nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. T. bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos, t. y. 2016-12-28.

A. A. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d. ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. prie 2012-10-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo - pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 parų arešto ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 7 (septynis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. A. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, jos nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. A. laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos, t. y. 2016-12-28.

E. J. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., 65 str., prie 2013-06-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės – 6 (šešis) mėnesius ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį:

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

- visą bausmės atlikimo atidėjimo laiką be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Į bausmės atlikimo laiką E. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-22 iki 2013-03-23 imtinai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. T., A. A. ir E. J. nukentėjusiajai V. K. 10000,35 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

du CD su telefonų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai;keturis CD su vaizdo ir garso medžiagomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems kaltinamiesiems R. T. ir A. A. - nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas