Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tenesitas“ atstovams advokatui R. D., įgaliotam atstovui P. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. A. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. B.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tenesitas“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Jonavos miškų urėdija“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tenesitas“ (toliau –ir UAB „Tenesitas“) kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydama panaikinti valstybės įmonės „Jonavos miškų urėdija“ ( toliau –ir VĮ Jonavos miškų urėdija, Urėdija) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. SD-582 (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Tenesitas“ vykdyti Zatyšių telkinio ( IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas, įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti sutikimą UAB „Tenesitas“ vykdyti Zatyšių telkinio (IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Geologijos tarnyba, Tarnyba) 2009-02-18 išdavė leidimą Nr. 10p-09 naudoti Kauno apskrities Jonavos rajono Zatyšių telkinio Nr. IV sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį (Telkinio Nr. 3944, adresas Kauno apskr., Jonavos r. , Dumsių sen.), tačiau realūs Zatyšių telkinio IV sklypo smėlio ir žvyro išteklių darbai nepradėti dėl neišspręstų žemės sklypo įteisinimo naudingųjų iškasenų gavybai procedūrų. Dėl minėto telkinio eksploatacijos 2014 m. ir 2016 m. buvo išduoti papildomi leidimai: Nr. 10p-14, Nr. KN-16-9p bei sudaryta minėto telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo sutartis. Zatyšių telkinio IV sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

Pažymėjo, jog UAB „Tenesitas“ savo lėšomis išžvalgė minėtą telkinį, paruošė jo naudojimo poveikio aplinkai vertinimą, dėl to patyrė daugiau kaip 30 000 Eur išlaidų, tačiau negali juo naudotis, nes VĮ Jonavos miškų urėdija, valdanti ginčo valstybinę žemę patikėjimo teise, šioje byloje ginčijamu sprendimu Nr. SD-582 atsisakė duoti sutikimą pareiškėjui vykdyti Zatyšių telkinio ( IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas, todėl minėto telkinio naudojimo plano rengimas negalimas. Sutikimo išdavimo būtinumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje. VĮ „Jonavos miškų urėdija“ dar 2015-12-29 raštu Nr. SD-1373 atsisakė duoti sutikimą UAB „Tenesitas“ organizuoti naudojimo plano parengimą. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta duoti minėtą sutikimą, 2016-04-16 atsakovui buvo pateiktas pakartotinis prašymas dėl minėto sutikimo davimo.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. 4 punkto nuostatas, Žemės gelmių įstatymą, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus, pareiškėjo interesus, viršijant atsakovo kompetenciją.

Tvirtino, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalį naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką detalusis planas negali būti rengiamas, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Logiška išvada, kad ir sutikimas organizuoti specialaus plano parengimą negali būti duodamas tik tuo atveju, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pareiškėjo nuomone, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimas patvirtina, kad minėto telkinio naudojimas Žemės gelmių įstatymui neprieštarauja.

Pareiškėjo nuomone, ginčo žemės sklypas nepatenka į sąrašą miškų, kuriuose draudžiama keisti miško žemę kitomis naudmenomis (jis priskiriamas IV kategorijos miškams) ir atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau –ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atvejį. Minėta nuostata aiškiai įvardija dvi alternatyvias sąlygas, kurioms esant gali būti planuojamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, o būtent: pirma alternatyvi sąlyga - nėra galimybės savivaldybės teritorijoje eksploatuoti naudingąsias iškasenas ne miško žemėje, antra alternatyvi sąlyga - yra baigiamas eksploatuoti telkinys ar jo dalis, kuriai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Jonavos rajono savivaldybės ribose nėra nenaudojamų telkinių ne miško žemėje, todėl Zatyšių telkinio eksploatacija neprieštarauja miškų įstatymo 11 str. nuostatoms ir atitinka išimtinę sąlygą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Zatyšių telkinio IV, III, II sklypai pagal geologinę sandarą sudaro vieną smėlio ir žvyro geologinę struktūrą, todėl minėtas Zatyšių telkinys nebus baigtas eksploatuoti tol, kol nebus įgyvendinti visi leidimai naudoti minėtą telkinį naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais. Taigi leidimo naudoti naudingąsias iškasenas IV sklypui išdavimas atitinka ir antrąją Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje 4 punkte nustatytą alternatyvią sąlygą, nes jo įgyvendinimo metu bus baigiamas eksploatuoti jau pradėtas naudoti naudingųjų iškasenų išgavimo tikslais Zatyšių telkinys.

Pareiškėjas nurodė, jog tik tuo pačiu metu tame pačiame telkinyje vykdant žemės gelmių išteklių eksploataciją, būtų racionaliai ir kompleksiškai naudojami žemės gelmių ištekliai ir minėtas karjeras greičiau galėtų būti atkurtas mišku.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas neturi teisės spręsti, kas atitinka racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą. Tokia kompetencija yra suteikta tik Aplinkos ministerijai, kuri šią funkciją įgyvendinta per Lietuvos geologijos tarnybą, todėl atsisakymas išduoti sutikimą motyvuojant, kad tai neatitiktų racionalaus ir kompleksiško žemės gelmių išteklių naudojimo, yra veikimas ultra vires.

Pareiškėjo atstovai tvirtino, jog ginčo atveju UAB „Tenesitas“ neturi jokio teisinio tikrumo ir aiškumo, ar galės vykdyti ūkinę veiklą, kuriai išduotas leidimas. Teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai viena institucija išduoda leidimą ūkinei veiklai vykdyti, tuo sukurdama pareiškėjui teisėtus lūkesčius, o kita institucija, vykdydama jai pavestas funkcijas, nepagrįstai atsisako leisti atlikti veiksmus, reikalingus minėto leidimo pagrindu numatomai ūkinei veiklai įgyvendinti. Tokiais VĮ „Jonavos miškų urėdija“ veiksmais pažeidžiamas ir asmenų lygiateisiškumo principas, nes kiti ūkio subjektai (pvz., UAB „Kauno keliai“) minėtame karjere gali vykdyti ūkinę veiklą, o pareiškėjui užkertamas kelias net rengti projektą, įgalinantį vykdyti analogišką veiklą. Nurodė, jog minėta veikla būtų tęstinė, nes UAB „Tenesitas“ baigė eksploatuoti Zatyšių telkinio II sklypo žvyro išteklius. Iš valstybinio miškų fondo dar 1980 metais buvo išjungta 64,8 ha miško II-am Zatyšių telkiniui eksploatuoti, taip pat -75,4 ha miško III-iam Zatyšių telkiniui eksploatuoti. Šiuo metu neišjungta tik IV telkinio dalis, kurios dydis tik 24,54 ha, o UAB „Tenesitas“ veiklą leista vykdyti 18,1 ha plote. Šios faktinės aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, jog tik minėto leidimo įgyvendinimas sudarys sąlygas baigti šio telkinio eksploatavimą, nepažeidžiant pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

Atsakovas VĮ „Jonavos miškų urėdija“ su skundu nesutinka.

Atsakovas atsiliepime ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas neteisingai aiškina Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kaip vienas tokių išimtinių atvejų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomas atvejis, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Toliau tame pačiame punkte išdėstyta sąlyga „arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas". Ši sąlyga negali būti aiškinama kaip numatanti alternatyvų atvejį, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis vien tik dėl to, kad savivaldybės teritorijoje baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, neatsižvelgiant į tai, kokios yra galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje.

Atsakovas tvirtino, jog taip aiškinant įstatymą, vieno iš daugelio savivaldybės teritorijoje esančių eksploatuojamų telkinių naudojimo pabaiga, kai lieka ir kitų nebaigtų eksploatuoti telkinių ne miško žemėje, jau būtų pagrindas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, tačiau tai prieštarautų Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatytam principui, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais bei 2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII- 2584 „ Dėl Miškų įstatymo pakeitimo“, kurio 5 straipsniu pakeistas Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas papildytas nuoroda į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atvejį, nuostatoms.

Atsakovo nuomone, taikyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą išimtį, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ir tuo remiantis duoti pareiškėjo reikalaujamą sutikimą nėra pagrindo, nes Jonavos rajono savivaldybėje yra galimybė eksploatuoti smėlio ir žvyro iškasenas ne miško žemėje. Be to, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis prieštarautų Jonavos rajono savivaldybės bendrajam planui.

Pažymėjo, jog Geologijos tarnyba pateikė informaciją tik apie nenaudojamus smėlio ir žvyro (bendrai) telkinius, tačiau galimybė eksploatuoti iškasenas ne miško žemėje nepriklauso nuo to, ar miško žemėje esantys iškasenų telkiniai yra naudojami, ar nenaudojami. Be to, smėlis ir žvyras gali būti kasami atskiruose smėlio ir žvyro telkiniuose. Be to, Miškų įstatymas nereikalauja, kad naudingų iškasenų telkiniai ne miško žemėje būtų detaliai išžvalgyti.

Atsakovas nurodė, jog spręsdamas dėl sutikimo išdavimo jis veikė kaip valstybinės miško žemės patikėtinis, atsakingas už jam patikėjimo teise perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog Geologijos tarnyba pareiškėjui nuo 2009 m. yra išdavusi leidimus Zatyšių telkinio IV sklypo žvyro ir smėlio išteklių eksploatavimui, tačiau dėl valstybės institucijų skirtingo ginčo teisinių santykių aiškinimo, minėti ištekliai nepradėti eksploatuoti, pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus. Minėtos institucijos atstovas tvirtino, jog prieš priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą, atsakovui Geologijos tarnyba pateikė Vyriausybės nustatyta tvarka Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nurodytus duomenis, patvirtinančius, jog Jonavos rajono savivaldybėje nėra galimybės eksploatuoti smėlio ir žvyro iškasenų ne miško žemėje (2016-02-01 pažymą Nr. (7)-1.7-312), todėl atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui sutikimą turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybė atsiliepime ir minėtos institucijos atstovė prašė skundą atmesti. Nurodė, jog pritaria Skundžiamame rašte išdėstytai VĮ „Jonavos miškų urėdija“ pozicijai, jog taikyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą išimtį, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ir tuo remiantis duoti pareiškėjo reikalaujamą sutikimą nėra pagrindo, nes Jonavos rajono savivaldybėje yra galimybė eksploatuoti smėlio ir žvyro iškasenas ne miško žemėje. Pažymėjo, jog ginčo žemė, esanti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4630/0001:501, patenka į Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 patvirtintame Jonavos rajono savivaldybės bendrajame plane nurodytą naudingųjų iškasenų sankaupų arealų teritoriją. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo dokumente nurodyta, jog „ten, kur naudingųjų iškasenų telkiniai sutampa su miškų teritorijomis- prioritetas teikiamas miškams“. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose miško paskirties žemės keitimas gali būti inicijuojamas nepažeidžiant Miškų įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimų tik esant Lietuvos geologijos tarnybos išvadai ir rajono Savivaldybės tarybos pritarimui, tačiau Jonavos rajono savivaldybės taryba tokio pritarimo nedavė. Priešingai, 2014 m. birželio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1TS-0227, kuriuo nusprendė nepritarti Jonavos rajone esančių naujų naudingųjų iškasenų eksploatacijai iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Jonavos rajono savivaldybėje nebuvo galimybės naudoti smėlio ir žvyro išteklių ne miško žemėje, kad ginčo telkinys buvo eksploatuojamas (naudojamas), todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė duoti sutikimą UAB „Tenesitas“ vykdyti Zatyšių telkinio ( IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas, nes priešingu atveju būtų pažeistos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.1.)-1131 buvo nustatyti ginčo sklypo kadastro duomenys ir sklypas patikėjimo teise perduotas valdyti valstybės įmonei „Jonavos miškų urėdija“, todėl Nacionalinės žemės tarnybos teisės su ginčo sklypu nesusijusios.

Skundas netenkinamas.

Šios bylos ginčo dalykas - VĮ „Jonavos miškų urėdija“ 2016 m. gegužės 9 d. priimto sprendimo Nr. SD-582, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Tenesitas“ vykdyti Zatyšių telkinio (IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Geologijos tarnyba 2009-02-18 uždarajai akcinei bendrovei „Tenesitas“ išdavė leidimą Nr. 10p-09, kuriuo buvo leista naudoti Kauno apskrities Jonavos rajono Šileikų telkinio smėlio išteklius bei Zatyšių telkinio IV sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį. 2014 m. vasario 21 d. tarp Geologijos tarnybos ir UAB „Tenesitas“ buvo sudaryta Kauno apskrities Jonavos rajono Zatyšių telkinio IV sklypo smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 10p-14. Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta naudotojui pareiga parengti skirtos telkinio dalies žemės gelmių naudojimo planą.

Geologijos tarnybos 2014 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S2-14 buvo nuspręsta pradėti Jonavos rajono Zatyšių IV sklypo telkinio dalies žvyro ir smėlio išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatoriumi nurodant UAB „Tenesitas“.

2016-04-18 pareiškėjui pakartotinai buvo išduotas leidimas Nr. KN 16-9p ir tuo pačiu laiku (2016-04-18) sudaryta Zatyšių telkinio IV sklypo smėlio ir žvyro dalies naudojimo sutartis.

Teismas pažymi, jog pagal nuo 2015 m. birželio 20 d. įsigaliojusią Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio nuostatą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir Naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti (1d.). Minėto įstatymo 14 straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, jog naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Remiantis šia nuostata, pareiškėjui yra reikalingas subjekto, valdančio valstybinę žemės patikėjimo teise sutikimas vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Zatyšių telkinio IV sklypas patenka į Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.1.)-1131 suformuoto 122.1742 ha žemės sklypo Nr. 389 ribas. Tai patvirtina minėtas įsakymas, 2009-01-28 žemės sklypo planas, 2014-04-02 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys.

Byloje nėra ginčo, jog Zatyšių telkinio IV sklypo dalis, dėl kurios išteklių eksploatavimo siekiama gauti sutikimą, patenka į valstybinės reikšmės miško žemę, kuriai jis priskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais pagrindu.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 17 nutarimo Nr. 1154 pagrindu „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ miškas perduotas patikėjimo teise VĮ „Jonavos miškų urėdija“. Šias aplinkybes patvirtina 2016-12-07 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažyma „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ ( b.l. 15).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog šioje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui UAB „Tenesitas“ 2016-04-12 pateikus pakartotinį prašymą valstybės įmonei „Jonavos miškų urėdija“ išduoti sutikimą UAB „Tenesitas“ vykdyti Zatyšių telkinio (IV sklypo) žemės gelmių naudojimo organizatoriaus funkcijas. Iš 2016-04-12 prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas, kreipdamasis pakartotinai, iš esmės išdėstė nesutikimo motyvus dėl 2015-12-29 atsakovo sprendimo Nr. SD-1373, kuris buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2015-12-08 jo prašymą dėl sutikimo išdavimo. Pažymėtina, jog ankstesnis atsakovo sprendimas Nr. SD-1373 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas.

Geologijos tarnybos 2014 m. kovo 25 d. sprendime Nr. S2-14, kuriuo buvo nuspręsta pradėti Jonavos rajono Zatyšių IV sklypo telkinio dalies žvyro ir smėlio išteklių naudojimo plano rengimą, vienu iš planavimo tikslų numatytas žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties kasybos laikotarpiui keitimas į kitą ( naudingųjų išteklių teritorijos), todėl teisiniam ginčui atsakovo funkcijų ir jo kompetencijos vertinimo prasme yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-10-01 iki 2016-08-01) ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtintame Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje būtent ir yra numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kada leidžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Vienas iš šių išimtinių atvejų įtvirtintas 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad miško žemę leidžiama paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad miško žemės pavertimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti galimas esant vienai iš alternatyvių sąlygų, t.y. jei nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba jei baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Konkrečiu atveju pareiškėja teigia, jog nėra abiejų sąlygų, dėl kurių miško žemės pavertimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų suformavimui nebūtų galimas.

Aplinkybę dėl pirmos sąlygos buvimo pareiškėja ir Geologijos tarnyba iš esmės grindžia 2016-02-01 Geologijos Tarnybos išduota pažyma Nr. (7)-1.7-312, kuri buvo pateikta atsakovui, pareiškėjai 2016-04-12 kreipiantis į Urėdiją dėl sutikimo išdavimo.

Iš byloje esančio 2017-01-09 Geologijos tarnybos atsakymo Nr. (7)-1.7-103 VĮ Jonavos miškų urėdijos atstovui, Geologijos tarnybos atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu, spręstina, jog minėta tarnyba, pateikdama pareiškėjui Miško įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją, siejamą su sąlyga, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos Aprašas) V skyriaus „Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka“ prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos 17punkto 3 papunktyje įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje.

Minėtoje 2016-02-01 pažymoje Nr. (7)-1.7-312 „Dėl informacijos apie nenaudojamus smėlio ir žvyro telkinius Jonavos rajono savivaldybėje“ Geologijos tarnyba nurodė, jog Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio ir žvyro telkinių. Taigi, iš šios pažymos matyti, jog informacija buvo pateikta tik apie detaliai išžvalgytus nenaudojamus smėlio ir žvyro telkinius, t.y. susiaurinta iki tam tikrų ribų, apibrėžiant ją detalaus išžvalgymo ir nenaudojimo požymiais, tačiau įstatymas (Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas) numato, jog miško žemę leidžiama paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, t.y. šių požymių neįtvirtina. Teismas pažymi, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, tačiau minėtoje normoje imperatyviai įtvirtinta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir tik minėtame įstatyme įtvirtintomis sąlygomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Miškų įstatyme nurodyta sąvoka eksploatuoti, t.y. naudoti apima tiek jau naudojamus išžvalgytus naudingųjų išteklių telkinius, tiek galimus naudoti neišžvalgytus naudingųjų išteklių telkinius, dėl kurių naudojimo dar nėra išduoti atitinkami leidimai. Aprašo 17 punktas negali būti taikomas taip, kaip jo turinį plečiamai, ignoruojant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, vertina pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba.

Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog yra galimybė minėtas iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje.

Pažymėtina, jog 2009-02-18 Geologijos tarnybos išduotu leidimu Nr. 10p-09 pareiškėjui buvo leista naudotis ne tik Zatyšių telkinio IV sklypo žvyro ir smėlio ištekliais, bet ir Kauno apskrities rajono Šileikų telkinio smėlio ištekliais. 2016-04-18 Geologijos tarnybos leidimu Nr.KN-166-9p UAB „Tenesitas“ be jau nurodytų telkinių 2009-02-18 leidime Nr. 10p-09 taip pat buvo leista naudotis Kauno rajono Zapyškio III telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalimi, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad jis nebeturi galimybės dėl kokių nors priežasčių minėtų telkinių (Šileikų, Zapyškio III) eksploatuoti.

Tačiau, net ir pritariant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Geologijos tarnybos sampratai dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir pateiktos informacijos turinio, teismo vertinimu, konkrečiu atveju byloje nėra objektyvių įrodymų pirmos sąlygos buvimo konstatavimui.

2013-10-10 Geologijos tarnybos pažymoje Nr. (7) -1.7-2708 nurodyta, jog Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje yra 5 detaliai išžvalgyti žvyro telkiniai, dėl kurių neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius. Prie pažymos pridėtame detaliai išžvalgytų nenaudojamų žvyro telkinių sąraše yra nurodyti 5 telkiniai: Baltromiškė (rytinis sklypas) (55,3 ha), Baltromiškė II ( 6ha), Bartoniai VI (7,4 ha), Bartoniai VII ( 6,2 ha), Batėgala (3,7 ha). Nors ši pažyma yra išduota 2013 metais, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtų išteklių nebėra galimybės eksploatuoti. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, jog yra galimybė šiuos išteklius eksploatuoti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje. Tai įrodo 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (7)-1.7-4607, kuriame nurodoma, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje yra 3 detaliai išžvalgyti žvyro telkiniai, dėl kurių neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, t.y. Baltromiškė II (6ha), Baltromiškė ( rytinis sklypas) ( 55,3 ha), Batėgala (3,7 ha). Taigi iš šios pažymos matyti, jog dalis 2013-10-10 Geologijos tarnybos pažymoje Nr. (7) -1.7-2708 nurodytų detaliai išžvalgytų telkinių ne miško žemėje nėra eksploatuojami. Byloje nėra duomenų, kad nėra galimybės jų eksploatuoti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog yra nurodomi tik žvyro, o ne smėlio ir žvyro telkiniai, nesudaro pagrindo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas traktuoti kitaip, nes minėti ištekliai yra tokio paties pobūdžio, kokius eksploatavo pareiškėjas. Tai patvirtina paties pareiškėjo ir Kauno RAD surašytas 2009-08-10 Jonavos rajono Zatyšių II sklypo žvyro telkinio naudojimo ir rekultivavimo darbų užbaigimo aktas.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pirmos sąlygos, siejamos su galimybių nebuvimu iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje, pareiškėjas neįrodė.

Kaip jau buvo nurodyta, antra alternatyvi sąlyga, kuriai esant leidžiama miško žemę paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, numatyta minėtoje teisės normoje- kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Byloje nėra ginčo, kad kad Zatyšių telkinio IV sklypas patenka į Jonavos rajono sav. Zatyšių smėlio ir žvyro detaliai išžvalgytų išteklių teritoriją, kurioje yra taip pat išsidėstę Zatyšių telkinio II sklypas bei Zatyšių telkinio III sklypas. Tai patvirtina Zatyšių žvyro ir smėlio telkinių planai ( b.l. 8, 9, 30). Ir nors minėti sklypai pagal geologinę sandarą sudaro vieną smėlio ir žvyro geologinę struktūrą, tačiau tai yra atskiri išžvalgytų išteklių telkinių sklypai. Tai patvirtina Geologijos tarnybos pateikti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalies išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog telkinys Zatyšiai (IV sklypas) nurodytas atskiru sklypu, jam suteiktas identifikavimo Nr. 3944. Dėl jo eksploatavimo pareiškėjui išduoti leidimai, tačiau šis žemės sklypas nepradėtas naudoti. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Kad ginčo sklypas nepradėtas eksploatuoti teismo posėdžio metu patvirtino ir Geologijos tarnybos atstovas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos alternatyvios sąlygos buvimo konkrečiu atveju, nes ginčo telkinys – Zatyšių IV sklypas net nėra pradėtas eksploatuoti, todėl išvadai, jog yra baigiamas eksploatuoti, teismas nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog Zatyšių telkinio IV sklypas, skirtingai nei kiti toje pačioje teritorijoje esantys išžvalgytų telkinių sklypai, yra apaugęs mišku, patenka į valstybinės reikšmės miško žemę.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo žemė patenka į Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 patvirtintame Jonavos rajono savivaldybės bendrajame plane (toliau –ir Bendrasis planas), nurodytą naudingųjų iškasenų sankaupų arealų teritoriją (Bendrojo plano žemės naudojimo brėžinys, b.l. 12), tačiau Bendrojo plano tekstinėje dalyje, konkretizuojančioje jo sprendinius, nurodyta, jog, ten kur naudingųjų iškasenų telkiniai sutampa su miškų teritorijomis- prioritetas teikiamas miškams. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose miško paskirties žemės keitimas gali būti inicijuojamas nepažeidžiant Miškų įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimų tik esant Lietuvos geologijos tarnybos išvadai ir rajono Savivaldybės tarybos pritarimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje Jonavos rajono savivaldybė nurodė, jog Jonavos rajono savivaldybės taryba tokio pritarimo nėra davusi. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, 2014 m. birželio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą Nr. 1TS-0227, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti Jonavos rajone esančių naujų naudingųjų iškasenų eksploatacijai iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams ( b.l. 22). Minėtas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Į bylą pareiškėjo pateiktas Vyriausybės atstovo teikimas dėl jo panaikinimo ( b.l. 25) pats savaime nėra pagrindas konstatuoti jo neteisėtumą. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra rengiamas Bendrojo plano pakeitimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria ginčijamame Sprendime išdėstytai atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl sutikimo šiuo metu negali būti tenkinamas, nes pažeistų Miškų įstatyme įtvirtintą nuostatą dėl naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimui ir naudojimui išimtiniais atvejais miško žemėje. Tačiau ateity pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis dėl sutikimo į Urėdiją iš naujo, savivaldybės teritorijoje nesant galimybės minėtų išteklių eksploatuoti ne miško žemėje, pakeitus tam tikrus Bendrojo plano sprendinius.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte yra pateikta Miškų urėdijos sąvoka. Minėta institucija apibrėžta kaip valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Įvertinant minėtas įstatymo nuostatas, Miškų urėdijos įstatuose įtvirtintas funkcijas (10.1p.,11.7p., 23.19p.), Jonavos miškų urėdija, teisės aktų pagrindu būdama įtraukta į ginčo žemės sklypo planavimo procedūras, turi teisę ir pareigą spręsti dėl miško žemės statuso, tame tarpe ir dėl išimtinių sąlygų, paverčiant ją kitomis naudmenomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo kompetencijos ribų pažeidimo yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, jog Urėdija Skundžiamame sprendime nurodė perteklinio pobūdžio argumentus dėl žemės gelmių racionalaus naudojimo, nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.

Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus jo formai ir turiniui. Esminių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Sprendimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir interesus, tačiau šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos, siejant ją su atsakovo veiksmų neteisėtumu priteisimo, o pagal pareikštus reikalavimus nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui.

Teismo praktika, kuria rėmėsi pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-3181-575/2016, Nr. eA-983-146/2016) nėra analogiško pobūdžio nagrinėjamam ginčui, todėl nėra pagrindo jos taikymui ginčo kontekste.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Sprendimas jį diskriminuoja kitų subjektų atžvilgiu, teigdamas, jog uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ minėtame karjere leista vykdyti ūkinę veiklą. Tačiau teismui pateiktas 2015-11-19 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1TS-0296 „Dėl žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra susijęs ne su Zatyšių IV sklypu, o su Zatyšių III sklypu, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra. Teismas pažymi, jog tiek Zatyšių III sklypas, tiek Zatyšių IV žemės sklypo dalis, kuri išnuomota UAB „Kauno keliai“, nėra apaugusi mišku, todėl aplinkybės yra visiškai skirtingos ir negali būti vertinamos identiškai.

Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas dėl VĮ „Jonavos miškų urėdija“ 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. SD-582 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atmestinas kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas ir dėl įpareigojimo išduoti sutikimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tenesitas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.