- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- eB2-983-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01200-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevlaras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevlaras“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kevlaras“. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2019 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis sudaro 44 664,23 Eur. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 31 d. pateikė keturis nurodymus dėl mokestinių nepriemokų nurašymo iš mokesčių mokėtojos sąskaitų ir du sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš turto, tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo išieškotos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atsiliepime į ieškovės pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Kevlaras“ turtą sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02, kurio vertė 538 419 Eur, taip pat trumpalaikis turtas, t. y. debitorinės skolos, kurios sudaro 425 478 Eur ir produkcija, kurios vertė 8 993 Eur, kitos gautinos 654 Eur dydžio sumos. Paaiškino, kad pradelstus įsipareigojimus sudaro 43 092,23 Eur skola VMI bei 11 586,29 Eur skola kitiems kreditoriams, o visas bendrovės turtas sudaro 973 546 Eur. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 344 762 Eur, o tai yra įsipareigojimai bendrovės akcininkei ir paslaugų teikėjai UAB „Prestoflor“ už teikiamas durpių eksploatavimo paslaugas. Atsakovė nurodė, jog turimas turtas – leidimas eksploatuoti durpes – yra itin vertingas turtas, leidžiantis vykdyti stabilią durpių eksploatavimo veiklą, gauti stabilias pajamas ir plėtoti verslą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Kevlaras“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad 2018 metų mokestiniu laikotarpiu atsakovė turėjo turto už 892 236 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas ir nematerialusis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 338 197 Eur. Nors atsakovė skolinga ieškovei 44 664,23 Eur, tačiau tai neviršija pusę į balansą įrašyto atsakovės turto vertės, taip pat įmonė dirba stabiliai, pelningai ir aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kevlaras“ perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad vien bendrovės veiklos ilgalaikiškumo ir leidimų atitinkamai veiklai turėjimo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia bendrovės mokumą, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra moki, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytas balansas neatskleidžia atsakovės turtinės padėties (892 236 Eur), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino 2019 m. liepos 31 d. bendrovės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad didžiausią turto vertę sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio turto neeliminavo iš bendros atsakovės turto vertės. Nutartyje taip pat konstatuota, kad į bendrą turto vertę buvo nepagrįstai įskaičiuotos gautinos sumos, kurios 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudaro 352 043 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis sudaro 426 132 Eur.
5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Kevlaras“ buvo įpareigota iki 2019 m. gruodžio 6 d. pateikti į bylą aktualius duomenis apie Bendrovės mokumą/nemokumą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies ir 4 straipsnio taikymo prasme, tačiau tokių duomenų nepateikė.
6. 2019 m. gruodžio 12 d. byloje gauti UAB „Kevlaras“ rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose UAB „Kevlaras“ nurodė, kad jos turimas turtas – leidimas eksploatuoti durpes yra itin vertingas turtas, leidžiantis vykdyti stabilią durpių eksploatavimo veiklą, gauti stabilias pajamas ir plėtoti verslą. Todėl šį leidimą eliminuoti iš turto masės, vadovaujantis vien tuo kriterijumi, kad turtas negali būti perleidžiamas kitiems asmenims, nėra pagrindo. Šis nematerialusis turtas – leidimas yra pats vertingiausias ir svarbiausias, jo vertė sudaro pagrindinę verslo vertę, nes be jo durpių gavybos verslas net negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo turimos gamybinės bazės ar kitokio turto. UAB „Kevlaras“ yra moki, jos turimas turtas – turimas leidimas durpių gavybai itin vertingas ir perspektyvus, užtikrinantis veiklos stabilumą ir ilgalaikiškumą, debitorinių skolų susigrąžinimo realumas neabejotinas, bendrovė neturi jokių ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų, kadangi stabiliai vykdo veiklą, kuri yra pelninga, ir tik dėl veiklos sezoniškumo ir specifikos susiduriama su laikinu apyvartinių lėšų sutrikdymu, dėl ko su valstybe yra atsiskaitoma pavėluotai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
7. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
8. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
9. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Be to, vertinant įmonės mokumo situaciją, esminę reikšmę turi ne balanse apskaityta turto vertė, o reali į balansą įtraukto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018).
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2019 m. liepos 31 d. bendrovės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos, iš turimo turto neišskaičiavimo Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02 kaip nelikvidaus, bei nepagrįstai į turimą turtą įskaičiavo debitorines skolas.
11. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė iš viso turi 1 008 742 Eur turto, iš kurio 538 416 Eur sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas - Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02. Teismas, vertindamas šį nematerialų turtą daro išvadą, kad toks turtas negalėtų būti likviduojamas ar perleidžiamas, todėl ši suma į bendrą įmonės turimą sumą neturėtų būti įskaičiuojama. Tokį vertinimą yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje, todėl kitokiai išvadai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, šiame balanse nurodytos per vienus metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai) sudaro 457 732 Eur. Pažymėtina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Atsakovė, pasisakydama dėl debitorinių įsipareigojimų, konkrečiai nenurodė, kaip jie susidarė, iš kur ketinama realiai šias sumas gauti, tik akcentavo durpių gavybos veiklos schemą bei sąsajas su kitomis įmonėmis, kad su atsakove susijusios įmonės atsiskaito metų pabaigoje. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jokių bylų dėl skolų išieškojimo atsakovės naudai nėra, todėl tokios debitorinės skolos (457 732 Eur) vertintinos kritiškai bendrai turimo turto kontekste.
12. Pažymėtina, kad atsakovė, turėdama pareigą laikytis rungimosi principo bei įrodyti savo teigiamas aplinkybes, nepateikė jokių papildomų įrodymų per teismo nustatytą papildomą terminą, pavyzdžiui, kokios lėšos pastaruoju metu buvo gautos, kaip sumažėjo turimi įsiskolinimai arba padidėjo turimas turtas. Tuo tarpu pareiškėja VMI pateikė papildomus duomenis, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gruodžio 9 d. padidėjo iki 57 624,60 Eur, taigi, atsakovė ir toliau nevykdo mokestinių įsipareigojimų.
13. Atskaičius nurodytas sumas matyti, kad įmonė pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turi 470 326 Eur trumpalaikio turto. Tuo tarpu vertinant mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus, jos sudaro 446 588 Eur (kurie nuo praėjusių finansinių metų padidėjo žymiai, t.y. daugiau nei 100 000 Eur). Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
14. Pagal teismų praktiką, bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keliama tik tuomet, kai teismui nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo (t. y. tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir yra aišku, kad to negalės padaryti ateityje) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2017-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1254-381/2017 ir kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Kevlaras“ yra nemoki, taigi atitinka sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir nepateikė nenuginčijamų argumentų, jog ji yra moki.
15. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).
16. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Šia programa atrinktas bankroto administratorius MB V. Kononenkos administratorių biuras, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kevlaras“ (į. k. 181345069, registracijos adresas: Šlaito g. 1, Onuškio mstl., Onuškio sen., Trakų r. sav.) bankroto bylą.
Įmonės administratoriumi paskirti mažąją bendriją V. Kononenkos administratorių biurą (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA393).
Taikyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kevlaras“ (į. k. 181345069, registracijos adresas: Šlaito g. 1, Onuškio mstl., Onuškio sen., Trakų r. sav.) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.