Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. S., V. M., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra E. M., mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. 152702). E. M. buvo sudariusi santuoką su P. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su E. M. ((duomenys neskelbtini)santuokos liudijimas Nr. 29315; (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo įrašas Nr. 530, Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-6200). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad P. M. turėjo du vaikus V. M. ir A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), E. M. įgijo santuokos su P. M. metu (duomenys neskelbtini) (2025 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Pagal Registrų centro duomenis nekilnojamojo turto, registruoto P. M. vardu, nebuvo.

Po E. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas A. M. (2025 m. sausio 30 d. liudijimas). Į bylą pateiktas rašytinis suinteresuoto asmens L. S. pareiškimas, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos E. M. mirties. Nepretenduoja į palikimą ir neturi jokių pretenzijų į palikimą ar paveldimą turtą, taip pat neprieštarauja, kad brolis A. M. kreiptųsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėtų šį turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš pareiškime nurodytų duomenų nustatyta, kad po sutuoktinio P. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė E. M. nesikreipė į notarą ir nepriėmė palikimo įstatymų nustatyta tvarka. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties toliau naudojosi bendru turtu (garažu), jį prižiūrėjo, apmokėjo su juo susijusius mokesčius. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė E. M. faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė E. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti turtą.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.