Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-07-15 · Administracinė byla Nr. eI2-13570-816/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
eI2-13570-816/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-13570-816/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. Č.,dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovui advokatui O. S.,atsakovo atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118653, kuriuo nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S119460, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada, kuria sprendimus grindė Migracijos departamentas, yra itin deklaratyvaus pobūdžio ir yra tiesiogiai nesusijusi su konkrečia pareiškėjo situacija. VSD išvada ir, atitinkamai, Migracijos departamento sprendimai, yra paremti bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo buvusias darbovietes Rusijoje, tačiau VSD nepateikia jokių duomenų apie pareiškėjo konkrečius anksčiau ar šiuo metu egzistuojančius ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Pažymi, kad pareiškėjo darbovietę po studijų baigimo nulėmė ne jo tariamos simpatijos Sovietų Sąjungos režimui, o tuo metu egzistavusi darbų bei pareigų paskirstymo sistema. Pareiškėjas buvo įgijęs fiziko išsilavinimą ir dirbo kaip mokslininkas. Pareiškėjo darbo pobūdis, kurio aktyvus laikotarpis baigėsi prieš 27 metus, buvo susijęs su sprogimo vystymosi fizikinių ir matematinių problemų sprendimu. Su įslaptinta informacija pareiškėjas dirbo tik iki 1998 m., t. y. prieš 17 metų iki pirmojo atvykimo į Lietuvą gyventi. Nuo 2008 m. iki 2014 m. pareiškėjas ne dirbo (duomenys neskelbtini), o tik teikė epizodines konsultacijas fizikos klausimais.

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui keitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (UTPĮ 4 straipsnio 4 ir 5 dalys), tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl visų užsieniečių, kurie dirbo Rusijos Federacijos valstybės institucijose ir valstybės kontroliuojamose organizacijose, tokius užsieniečius vertinti kaip asmenis, kurie gali būti išnaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai asmenys, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas UTPĮ nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui.

Teigia, kad Migracijos departamento atliktas vertinimas dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo atliktas formaliai ir paviršutiniškai. Be to, Migracijos departamentas yra nenuoseklus, nes nuo 2015 m. iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas nebuvo laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui mokama senatvės pensija, nereiškia, jog su Rusijos Federacija pareiškėją sieja ryšiai, nes senatvės pensiją moka ne Rusijos institucijos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros).

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, neįvertino individualių pareiškėjo situacijos aplinkybių, be kita ko, fakto, kad pareiškėjas yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti senyvo amžiaus ir sunkiai sergančia sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas neneigia, kad vien santuokos sudarymas su Lietuvos Respublikos piliete negali tapti besąlyginiu pagrindu jam išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tačiau Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būklę ir pareiškėjo kritinį vaidmenį besirūpinant savo sutuoktine, o ši aplinkybė, vertinant visų kitų aplinkybių kontekste (šiuo atveju nėra jokių duomenų apie konkrečius pareiškėjo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, pareiškėjas nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios su sutuoktine persikėlė gyventi į Lietuvą, Rusijoje pardavė savo turėtą būstą ir naują būstą įsigijo (duomenys neskelbtini), išmoko lietuvių kalbą ir tokiu būdu integravosi į Lietuvos visuomenės gyvenimą) neabejotinai sudaro pagrindą pareiškėjui pakeisti (atnaujinti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir šio leidimo nepanaikinti.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė grėsmės valstybės saugumui sąvoką. Pareiškėjas gali būti laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra ne teorinio, o realaus pobūdžio. Iš skundžiamų sprendimų ir atsiliepimų matyti, kad atsakovas ir VSD sieja pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumą su pareiškėjo buvusiu darbu, dėl kurio pareiškėjas neva gali būti užverbuotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Šios prielaidos pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar pareiškėjas atitinka sėkmingo verbavimo kriterijus. Šie kriterijai yra nurodyti trečiojo asmens tinklalapyje, pažymint, kad žvalgybos tarnybos, pasirenkant konkretų taikinį svarbūs keli kriterijai: 1) asmens galimybės gauti dominančią informaciją arba atlikti kitas užduotis ir 2) asmens motyvai bendradarbiauti su priešiškos valstybės žvalgyba.

Pareiškėjo vertinimu, būtina nustatyti, ar pareiškėjas gali dominti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas, ir ar pareiškėjas sutiktų su jomis bendradarbiauti. Remiantis administracinėse bylose taikomu įrodinėjimu standartu, aplinkybė laikoma įrodyta, jeigu nustatyta, kad jos buvimo ar atsiradimo tikimybė yra didesnė už tikimybę, kad šios aplinkybės nėra ar ji neatsiras. Kitaip tariant, pareiškėjas gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nustačius dviejų aplinkybių sutaptį a) tikimybė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos bandys užverbuoti pareiškėją, yra didesnė už tikimybę, kad Rusijos žvalgybos tarnybos pareiškėjo užverbuoti nebandys; ir b) tikimybė, kad verbavimo atveju pareiškėjas sutiks bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, yra didesnė už tikimybę, kad tokio bendradarbiavimo pareiškėjas atsisakys. Tačiau skundžiamuose sprendimuose ir atsiliepimuose į skundą net nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų prieš tai nurodytas aplinkybes.

Pažymi, kad motyvų bendradarbiauti su priešiškų valstybių žvalgyba pareiškėjas neturi. Pareiškėjo finansinė padėtis yra labai gera, jo neslegia skolos, pareiškėjas nesiekia uždirbti daugiau, nes ir taip gyvena pasiturinčiai (turi būtą (duomenys neskelbtini) rajone). Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, seniai išėjęs į pensiją, todėl nejaučia nusivylimo karjera. Pareiškėjas nebijo diskredituojančios informacijos paviešinimo, nes tokios informacijos nėra. Priešingai, pareiškėjas, neslėpdamas pats paviešino savo ankstesnius darbinius santykius, darbovietes. Taip pat pareiškėjas aiškiai, nedviprasmiškai išdėstė poziciją, kad nepalaiko Rusijos agresijos Ukrainoje, kad prieštarauja Putino režimo vykdomai politikai. Pareiškėjas jaučia simpatijas Lietuvos visuomenei, žmonėms, to pasėkoje išmoko lietuvių kalbą.

Teigia, kad šios bylos kontekste yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2434-624/2024, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-982-463/2025 bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose C-420/22 ir C-528/22.

Pažymi, kad atsakovas neapklausė pareiškėjo sutuoktinės dėl jos ryšių su pareiškėju, o pareiškėjo apklausos metu nesidomėjo dėl jo santykių, ryšių su sutuoktine.

Teigia, kad jo sūnus, kurio jis susilaukė pirmojoje santuokoje (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu pabėgėlio statusu gyvenantis Vokietijoje. Tai, jog Rusijos kariniai veiksmai neigiamai palietė pareiškėjo šeimos narį, neabejotinai tik sustiprina jo nusiteikimą prieš šios valstybės politiką.

Pareiškėjas yra per senyvo amžiaus, kad galėtų sėkmingai atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Be to, atlikdamas tokio pobūdžio kontržvalgybos veiksmus bei patirdamas su tuo susijusią įtampą, pareiškėjas rizikuotų savo sveikata ir galimai net gyvybe. Todėl akivaizdu, kad, atsižvelgiant vien į pareiškėjo amžių bei jo sveikatos būklę, bet kokios išvados, kad jis gali būti užverbuotas kaip Rusijos agentas kontržvalgybos veiksmams, yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas vadovaujasi kompetentingo asmens – VSD – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Šį vertinimą būtent VSD įpareigojamas atlikti vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai vadovaujasi VSD vertinimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neatliktas individualus su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Tiek VSD vertinime, tiek ginčijamuose sprendimuose yra įvertinta individuali pareiškėjo situacija, susiejant ją su šiandienine geopolitine situacija, pareiškėjo individualiomis aplinkybėmis.

Pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai.

Teigia, kad ginčijamuose sprendimuose Migracijos departamentas detaliai išnagrinėjo su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes bei pateikė jų įvertinimą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Migracijos departamento priimti sprendimai, anaiptol nereiškia, kad Migracijos departamentas vertinimo neatliko. Ginčijamuose sprendimuose įvertinta ne tik VSD išvada, kurioje atsižvelgta į pareiškėjo darbinę veiklą, privalomą lojalumą kilmės valstybės režimui ir asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, bet ir įvertinti šeiminiai ryšiai, apklausos metu gauta informacija.

Atsakovo vertinimu, asmens socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių Lietuvoje pobūdis ir buvimo Lietuvoje laikotarpis neatsveria grėsmės nacionaliniam saugumui svarbos. Vadovaujantis proporcingumo principu, pasveriant valstybės interesą, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir asmens teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento vertinimu, valstybės interesas yra svarbesnis už asmens galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad dirbti 30 metų buvo pareiškėjo pasirinkimas, juo labiau, kad ir valstybė, kurioje jis, kaip nurodo, į šį darbą buvo paskirtas, buvo Sovietų Sąjunga, o po 1991 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas, manytina, nebe „paskirtas“, tęsė darbą Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje jau nebe Sovietų Sąjungos, o Rusijos Federacijos įstaigoje. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nuo 1990 m. iki 2003 m. „nuolat turėdavo problemų darbe dėl kelionių į Lietuvą pas sutuoktinę ir gimines“, tačiau, tai tik įrodo, kad pareiškėjas vis tiktai turėjo galimybę keliauti, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas buvo laikomas lojaliu Rusijos Federacijai.

Nurodo, kad asmens santuoka su Lietuvos piliete buvo sudaryta dar (duomenys neskelbtini), tačiau gyventi į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos sutuoktiniai persikėlė tik 2015 m. Migracijos departamento vertinimu, nei tas faktas, kad asmens sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nei asmens Lietuvoje pragyventas laikotarpis (10 metų) nėra besąlyginiai pagrindai, leidžiantys užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Asmuo darbinių santykių Lietuvoje niekada neturėjo, todėl jo integracija Lietuvos Respublikoje vertintina kaip silpna, o jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančia Lietuvos piliete ir Lietuvoje pragyventas laikas negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas yra vienintelis šeimos narys, galintis pasirūpinti savo garbaus amžiaus sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, nepašalina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ĮUTP 98-1 straipsnio nuostatos ginčo teisiniams santykiams netaikytinas, nes pareiškėjas nėra Europos Sąjungos pilietis, o pareiškėjo sutuoktinė nesinaudoja laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise.

Pažymi, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis todėl pareiškėjui netaikomos nuostatos dėl grėsmės būti užverbuotam, kurios galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams. Asmens motyvai bendradarbiauti su priešiškos valstybės žvalgyba pareiškėjo atveju reikštų bendradarbiavimą su žvalgyba šalies, kurios pilietis jis yra.

Teigia, kad pareiškėjo teiginys, jog jis dėl amžiaus negalėtų gauti žvalgybos tarnybas dominančios informacijos ar negalėtų būti patikimas Rusijos žvalgybos tarnyboms, yra deklaratyvus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta teismų praktika neaktuali nagrinėjamai bylai, nes joje spręsti kiti su trečiųjų šalių piliečiais, susiję ĮUTP klausimai.

Dėl pareiškėjo atveju taikytinos SESV 20 straipsnio nuostatos nurodo, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos, jam nėra uždrausta atvykti į Lietuvą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo sutuoktinė būtų priversta išvykti dėl ginčijamų sprendimų priėmimo. Pažymi, kad pareiškėjas, panaikinus leidimą gyventi, kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo kaip užsienietis, kuriam dėl objektyvių priežasčių reikia būti Lietuvos Respublikoje. Prašymas yra nagrinėjamas.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinės tėvas buvo ištremtas. Šį statusą pareiškėjo sutuoktinė siekia įgyti. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad pareiškėjos tėvas yra tremtinys, ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė turi nustatytą neįgalumą ir (ar) specialiuosius poreikius. O iš pareiškėjo pateikiamų paaiškinimų spręstina, kad dokumentai galimai yra pradėti rengti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nauji argumentai dėl sveikatos sutrikimų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sūnumi iš pirmos santuokos, nurodo, kad pareiškėjo sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis yra pilnametis, ĮUTP prasme nelaikytinas pareiškėjo šeimos nariu, todėl šie argumentai nėra susiję su ginčijamų sprendimų priėmimu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD vertinimu, ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Teigia, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute, specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Pažymi, kad VSD vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose) ir ar strateginės reikšmės sektoriuose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose.

Skunde tvirtinama, kad neva pareiškėjas išreiškė nepritarimą Rusijos 2014 m. pradėtai karinei agresijai prieš Ukrainą 2015 m. išvykdamas iš Rusijos į Lietuvą. Pažymi, kad, viena vertus, Migracijos departamento žodinės apklausos metu nurodė, jog į Lietuvą 2015 m. išvyko gyventi, nes to norėjo jo sutuoktinė. Taigi, pareiškėjas nenurodė Rusijos 2014 m. pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą, kaip išvykimo gyventi į Lietuvą priežasties. Kita vertus, Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą buvo pradėta vykdyti 2014 m. vasario mėn., o pareiškėjas Lietuvoje apsigyveno nuo 2015 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo Rusijos karinės agresijos pradžios. Todėl šie pareiškėjo tikrovės neatitinkantys argumentai tėra jo pasirinktos gynybinės (bylinėjimosi) taktikos dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas prašė skundą patenkinti. Palaikė skundo argumentus. Papildomai prašė įvertinti pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir į bylą pateiktus naujus įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius. Pareiškėjo sūnui iš pirmos santuokos Vokietijoje yra suteiktas prieglobstis. Be to, jo sutuoktinei reikia pareiškėjo pagalbos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti. Palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Prašė įvertinti atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, bei su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja E. A. parodė, kad, apart pareiškėjo (sutuoktinio), ji neturi kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti. Jai reikia pareiškėjo pagalbos. Jos sūnus yra emigravęs į Nyderlandus. Sūnaus sveikata taip pat yra labai bloga. Liudytojos tėvas buvo tremtinys, dėl ko yra užvesta byla dėl liudytojos tėvo pripažinimo tremtiniu. Sutuoktinis jai nuolat padeda ir buityje, ir lankantis pas gydytojus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš esmės tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikintas anksčiau išduotas leidimas nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad:

Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2025 m. birželio 17 d. tuo pagrindu, kad jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki šiol asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje.

Pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. sausio 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia ankstesnio leidimo nuolat gyventi galiojimas.

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą įvertino asmens socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie pareiškėjo vaikus Migracijos departamentas neturi. Siekiant įvertinti pareiškėjo ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas.

Prie klausimyno 2 klausimo (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė, kad 1971–2003 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tas centrinis tyrimų institutas, pareigos – jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, sektoriaus vadovas, vadovaujantis mokslo darbuotojas. 2008–2014 m. dirbo moksliniu bendradarbiu specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas), pareigos – sektoriaus vadovas.

Migracijos departamentas 2025 m. vasario 21 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-2130 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d., pildydamas Migracijos klausimynus, nurodė, kad 1971–2003 m. dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas), kuris yra radijo ryšio sistemų ir sistemų astronautams kūrėjas ir tiekėjas, instituto produkcija naudojama Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijose, jis bendradarbiauja su RAO „Gazprom“, Geležinkelių ministerija, Gynybos ministerija, Federaline muitinės tarnyba, bendrovėmis „LUKoil“ ir „Neftegazspetsstroy“, o 2003 m. lapkričio 18 d. Rusijos Federacijos Vyriausybės sprendimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas pagrindiniu mokslo centru specialios paskirties palydovinio ryšio sistemų, kosminio ryšio sistemų su orbitiniais pilotuojamais erdvėlaiviais, skaitmeninės radijo relinės stočių sistemų srityse. VSD vertinimu, asmuo, dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute, specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose) ir ar strateginės reikšmės sektoriuose. Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose), teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonominiuose sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose (įstaigose), strateginės reikšmės įmonėse ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijose (įstaigose), strateginės reikšmės įmonėse ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamentas vertina, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Siekdamas nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinti individualią asmens situaciją, 2025 m. kovo 4 d. Migracijos departamente buvo atlikta asmens apklausa. Asmuo apklausos metu nurodė, kad 1971 m. baigė (duomenys neskelbtini), 1971 m. gavo paskyrimą dirbti centriniame fizikos-technikos institute, kuris priklauso Rusijos gynybos ministerijai. Darbas buvo susijęs su fizikos užduočių atlikimu. 1987 m. tapo (duomenys neskelbtini). Iki 1998 m. dirbo ir su įslaptinta informacija (fizikiniai apskaičiavimai susiję su branduoliniais sprogimais). 2009 m. išleistoje knygoje, aprašomi asmens atlikti tyrimai ir jų rezultatai, kurie tuo metu buvo įslaptinti, o dabar prieinami visiems t. y. informacija apie branduolinius sprogimus tapo nebeslapta. 2008–2014 m. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo konsultantu fizikos klausimais. Į Lietuvą atvyko gyventi 2015 m., nes į tėvynę norėjo grįžti jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Asmuo neigiamai vertina Rusijos režimą ir valdžios vykdomą politiką. Krymo aneksijos nepalaiko, nes Rusija pažeidė tarptautinę teisę – valstybių sienos neturi būti keičiamos, nes Rusija pasirašė Budapešto memorandumą, kuriuo Ukraina atsisakė branduolinių ginklų mainais į savo suverenitetą, todėl Rusija pažeidė savo įsipareigojimus. Pasak asmens, Rusijoje vieno žmogaus, kuris pradėjo niekam nereikalingą karą, diktatūra. Asmuo nurodė, kad nei artimųjų, nei nekilnojamojo turto Rusijoje neturi, paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 m. Gyvena su sutuoktine iš senatvės pensijos.

Įvertinęs apklausos rezultatus ir visas faktines aplinkybes Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. VSD pateikė papildomą informaciją ir paprašė dar kartą įvertinti, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. 2025 m. gegužės 12 d. Migracijos departamentas gavo atsakymą, kad įvertinus naujai pateiktą papildomą informaciją, VSD vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nesikeičia.

Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 21 sprendimu, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nepakeisti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Asmuo 1971–2003 m. dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas). Dirbdamas šiose įstaigose asmuo privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas įvertino asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad asmuo gimęs ne Lietuvoje, čia gyvena nuo 2015 metų, yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę. Visgi, santuokos sudarymas su Lietuvos Respublikos piliete ir Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis nėra besąlyginiai pagrindai leidžiantys užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Asmuo Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, nes yra pensininkas. Asmens socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių Lietuvoje pobūdis ir buvimo Lietuvoje laikotarpis neatsveria grėsmės nacionaliniam saugumui svarbos.

Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu, vadovaudamasis ĮUTP 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti turimą leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo praeityje dirbo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija ir privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, nei tas faktas, kad asmens sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nei asmens Lietuvoje pragyventas laikotarpis (10 metų) nėra besąlyginiai pagrindai leidžiantys užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Asmuo darbinių santykių Lietuvoje niekada neturėjo, todėl jo integracija Lietuvos Respublikoje vertintina kaip silpna, o jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančia Lietuvos piliete ir Lietuvoje pragyventas laikas negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 straipsnis) 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad: administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008); administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013); esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

ĮUTP 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. ĮUTP 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas). ĮUTP 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 1971–2003 m. dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas). Pareiškėjas skunde teigia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, nes yra senyvo amžiaus, ligotas, nutraukė visus ryšius su Rusija, todėl yra mažai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos pareigūnai juo domėtųsi (t. y. verbuotų ir pan.). Be to, pareiškėjas teismui pateikė naujų argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamente, priimant ginčijamus sprendimus, t. y. duomenys apie pareiškėjo sutuoktinę (jos sveikatos būklę) ir jos šeimos narius, duomenis apie pareiškėjo sūnų iš pirmosios santuokos. Migracijos departamentas taip pat teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo pateiktais naujais prašymais Migracijos departamentui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Skundžiamuose sprendimuose, VSD pažymoje, taip pat atsakovo ir VSD atsiliepimuose pagrįstai pasisakoma dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir Rusijos Federacijos vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei ir dėl šios valstybės piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybės ar jos kontroliuojamose institucijose. Nors pareiškėjo ilgalaikis darbas Rusijoje Institutuose, turint teisę dirbti su slapta informacija, tikėtinai pagrindžia pareiškėjo potencialų pavojų Lietuvos saugumui, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, kartu įvertinant ir aplinkybes susijusias su pareiškėjo Lietuvoje susikurtais šeiminiais ryšiais. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose pasisakė tais aspektais, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamento, jam priimant ginčijamus administracinius sprendimus. Procesiniuose dokumentuose šalių iškelti nauji argumentai ir nauji rašytiniai įrodymai turi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pagrįstumą ir sprendžiant dėl turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atliktas pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas, teisme pateikus naujų duomenų dėl pareiškėjo šeimos ir juos patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebegali būti laikomas tinkamu ir visapusišku.

LVAT praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1767-822/2024).

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo parinktų priemonių proporcingumą ir jų pagrindimą Sprendimuose, pažymi, kad tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti naujai paaiškėjusias papildomas aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos apie pareiškėją (pareiškėjo sveikatą, šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, įvertinti ir kitus pareiškėjo argumentus, susijusius su jo nurodomais šeiminiais ryšiais), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-1188/2025). Pažymėtina, kad atsakovo motyvai dėl pareiškėjo integracijos į Lietuvos visuomenę lygio taip pat persvarstytini naujų įrodymų visumoje, taip pat įvertinus ir tai, kad asmuo moka lietuvių kalbą, gali ja reikšti mintis, ją supranta (žr. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, atsakymai į klausimus).

Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat skundžiamuose sprendimuose negali būti laikoma, jog atliktas išsamus pareiškėjo šeimos gyvenimo, privatumo ir humaniškumo užtikrinimo santykio su valstybės interesu ginti nacionalinį saugumo interesą įvertinimas.

Taigi, nors asmenys, dirbę darbą priešiškos valstybės institucijose potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog tinkamai nustatyta pareiškėjo situacija, susijusi su jo šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmeninis, ginčijamuose sprendimuose nėra individualizuojančių faktinių aplinkybių, byloje pateikta daug naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamentui priimant ginčijamus sprendimus, daro išvadą, jog atsakovo sprendimai, neįvertinus naujų įrodymų, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, kadangi nebuvo tinkamai ištirtos visos administraciniam sprendimui įtakos galėjusios turėti aplinkybės. Dėl to yra pagrindas panaikinti Sprendimus, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėtinas iš naujo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti 4 989,20 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas – už skundo parengimą ir pateikimą teismui, atskirojo skundo parengimą (3 072,57 Eur), rašytinių paaiškinimų pateikimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (1 860,38 Eur), už skundą sumokėtą žyminį mokestį (56,25 Eur). Į bylą pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas teismui pateikė daug naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti Migracijos departamentui nagrinėjant jo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad pareiškėjas teismui nurodė argumentų, dėl kurių Migracijos departamentas negalėjo pasisakyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų dydį sąlygojo ir jo paties veiksmai.

Įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 4 989,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2 000 Eur atlyginimas už skundo, atskirojo skundo, papildomų paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, nagrinėjamos bylos atžvilgiu laikytina, kad yra pakankama suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo A. V. skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S119460, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118653, kuriuo nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisIndrė Žvaigždinienė