Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-09 · Civilinė byla Nr. A2-1615-510/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
A2-1615-510/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02270-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
J. P.
Kreditorius
AAS „Gjensidige Baltic“
Skolininkas
J. P., Apeliacinės
Civilinė byla Nr. A2-1615-510/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02270-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 124.2.2.; 124.2.9.; 122.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6660-918/2012 pagal pareiškėjo J. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-5706-774/2011 pagal kreditoriaus AAS „Gjensidige Baltic“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui J. P.,

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš skolininko J. P. priteisti 544 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius nurodė, kad Namų turto draudimo polisu Nr. NT 037788 buvo apdraustas J. M. priklausantis butas Nr. 40. 2010-01-29 iš viršutinio buto, priklausančio J. P., buvo aplietas ir apgadintas J. M. priklausantis butas. Pagal nuostolių skaičiuoklę draudėjai buvo išmokėta 544 Lt dydžio draudimo išmoka, todėl draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko 544 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-17) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-5706-774/2012; panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-17 įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo palikti nenagrinėtą.. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė jo teigimu naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13517-364/2011, kuriuo buvo atmestas ieškovo AB „Lietuvos Draudimas“ ieškinys atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo, nebuvo nustatyta, kad atsakovo bute, esančiame penktame namo aukšte, tuo metu būtų įvykusi kokia nors inžinerinių tinklų avarija. Šioje byloje buvo svarstomos aplinkybės, susijusios su tuo pačiu metu, t. y. 2010-01-29 įvykusiu buto užliejimu. Užlietas butas, priklausantis V. A. buvo trečiame namo aukšte. Kreditorius nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vanduo ištekėjo iš buto, kuriame pareiškėjas gyvena, todėl neįrodė savo reikalavimo, o teismas priteisdamas žalą, pažeidė CPK 178 straipsnį, CK 6.246 straipsnį, 6.263 straipsnio 2 dalį, todėl šių teisės normų pažeidimas, taip pat sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą. Naujos aplinkybės, sudarančio proceso atnaujinimo pagrindą, paaiškėjo įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimui, t. y. 2011-12-03. Būtent nuo 2011-12-03 prasidėjo trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Trijų mėnesių terminas baigėsi 2012-03-03. Tačiau dar iki pasibaigiant šiam terminui, pareiškėjas, ketindamas tinkamai apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo. Sprendimas dėl advokato skyrimo buvo priimtas 2012-02-20. Dėl advokato užimtumo kitose bylose, užtruko prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimas. Pareiškėjas prašo teismo įvertinti pareiškėjo amžių, sveikatos būklę, dėl kurios sudėtinga greitai ir aktyviai reaguoti į visas naujas aplinkybes, ir atnaujinti praleistą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-5706-774/2011. Teismas nutartyje nurodė, kad nurodytoje byloje sprendimu nebuvo konstatuotas faktas, jog bute, kuriame gyvena pareiškėjas, nebuvo įvykusi inžinerinių tinklų avarija, šiame sprendime tik konstatuota, kad į bylą nėra pateikta šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Be to, į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas suinteresuotas asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, šiam asmeniui nebuvo suteikta galimybė teikti įrodymus, ginčyti teismo padarytą išvadą ir skųsti priimtą teismo sprendimą.. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13517-364/2011 negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismas nenustatė, kad priimant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Teismui nenustačius, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, teismas nesvarstė pareiškėjo argumentų dėl termino atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad laiku pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo pareiškėjas nesugebėjo dėl amžiaus ir sveikatos būklės, kad teismo įsakymas priimtas iš esmės neanalizuojant pareiškime dėl teismo įsakymo išdėstytų aplinkybių;procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl nurodytų aplinkybių, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas;kreditorius savo reikalavimą kildino iš delikto, todėl turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Net ir priimant teismo įsakymą, kreditorius privalėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

Atsiliepimas

Kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta, kad po teismo įsakymo įsiteisėjimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, be to, aiškių teisės normų taikymo klaidų taip pat nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl draudimo išmokos išieškojimo iš pareiškėjo J. P., draudėjai J. M. išmokėjus draudimo išmoką už buto Nr. 40 2010-01-29 užliejimą ir apgadinimą (b .l. 3). Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius grindė poliso išklotine, pranešimu apie įvykį, apžiūros aktu, nuostolių skaičiuokle, lokaline sąmata, išrašu ir pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo (b. l. 5-15). Netikrindamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo CPK nustatyta tvarka, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditoriaus pareiškimą (CPK 435 straipsnio 3 dalis) (b. l. 17). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. P., motyvuodamas tuo, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, liudijančių, kad V. A. butas Nr. 43 buvo užlietas iš atsakovo J. P. buto Nr. 49 – nėra pateikta jokių duomenų, kurie liudytų, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-01-29 būtų įvykusi kokių nors inžinerinių tinklų avarija; kad J. P. atliko avarinių tarnybų iškvietimą; ar pan. Be to, tiek J. P., tiek liudytoja J. G., teismo posėdžio metu nurodė, kad butas, kuriuo naudojasi atsakovas, yra penktame gyvenamojo namo aukšte, o V. A. priklausantis butas yra trečiame gyvenamojo namo aukšte. Šį faktą patvirtina ir nurodytų butų numeriai – V. A. buto Nr. yra 43, o atsakovo buto Nr. yra 49. Teismo sprendime konstatuota, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog mažai tikėtina, kad atsakovas, gyvendamas penktame aukšte, objektyviai galėjo vandeniu aplieti V. A. priklausantį butą, esantį trečiame aukšte (b. l. 61).

Taigi, 2010-01-29 apliejus ir apgadinus butus Nr. 40 (antrajame namo aukšte) ir Nr. 43 (trečiajame namo aukšte), buvo priimti skirtingi teismų 2011 m. vasario 17 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. procesiniai sprendimai: vienu atveju netikrinant reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo, o kitu atveju tikrinant reikalavimo pagrįstumą ir nustačius, kad neįrodyta, jog bute Nr. 49 būtų įvykusi inžinierinių tinklų avarija.

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir 9 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-13517-364/2011, kurioje atmestas ieškinys atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo, nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo J. P. deliktinę atsakomybę ir kad, priimant teismo įsakymą, nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1634/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas priimdamas teismo įsakymą, netikrino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (nepaisant to, kad pranešime apie įvykį, kuriuo grindžiamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumas, ir nurodyta įvykio priežastis – vandens užliejimas iš buto Nr. 43, o ne buto Nr. 49, kuriuo naudojasi pareiškėjas (b.l. 7)), apeliacinės instancijos teismo teisėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išvada.

Pagal bendrąsias civilinio proceso nuostatas įtvirtinta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Išimtiniais atvejais, o būtent CPK 435 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas priima teismo įsakymą netikrindamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kadangi toks reikalavimas tenkinamas supaprastinto proceso tvarka. Taigi, skirtingose civilinėse buvo priimti skirtingi teismų procesiniai sprendimai, susiję su žalos atsiradimu dėl to paties įvykio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas negali būti pripažintas turintis prejudicinę galią, šioje civilinėje byloje, tačiau šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės ir išvada, kad mažai tikėtina, kad atsakovas gyvendamas penktame aukšte objektyviai galėjo vandeniu aplieti butą, esantį trečiame aukšte, turi būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 369 straipsnio 1 straipsnio 2 dalies prasme. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti vertinamos ne tik subjektyvaus, bet ir objektyvaus žinojimo kriterijų pagrindu. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-5706-774/2011 nurodyta aplinkybė atitinka naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo įsakymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, sprendžia, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra pagrindo atnaujinti procesą, kadangi pirmosios instancijos teismas laikėsi teismo įsakymo išdavimo tvarkos, o atsikirtimams dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo yra nustatytas prieštaravimų institutas.

CPK 368 straipsnyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 3 d., pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo tik 2012 m. kovo 16 d. (b. l. 53), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymams dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, į pareiškėjo amžių ir sveikatos būklę, pastangas ginti savo pažeistas teises (prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo teikimas ir t. t., valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu tenkinamas pareiškėjo prašymas ir atnaujinamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, procesas atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjamas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismo teisėjas nesprendžia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Atnaujinti procesą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 27 d. įsakymo ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Ramūnas Mitkus