Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1195-440/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-09
Bylos Nr.: e2S-1195-440/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02174-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“
Atsakovas: asociacijos LATGA

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1195-440/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02174-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.1.17.4; 3.1.17.4; 3.3.1.14; 3.3.2.6.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-70-1110/2025, kuria išspręstas taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ ir atsakovės asociacijos LATGA, patvirtinimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujasis Vilnius“, UAB „Centrum“, UAB „Anšilas“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Beržas“, UAB „Jeruzalės viešbutis“, UAB „Auksinės kopos“, UAB „Hekon“,UAB „Karolinos turas“, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, UAB „BEST BALTIC hotels“, UAB „Congress hotels“, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „Areko“, UAB „Mikotelgroup“, UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Stiklių viešbutis“, UAB „Tala LT“, UAB „Neringa hotel“, UAB „Žemaitės“, UAB „Upa MCT“, UAB „Viešbučių paslaugos“, UAB „Vario komanda“, UAB „Vilniaus oras“, UAB „Jaukus viešbutis“, UAB „SPA esė“, UAB „Esperanza Resort“, UAB „Kreta“, UAB „R. Meškos firma“, UAB „LOOP HOLDING“, UAB „BABILONAS LT“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Mare Balticum“, UAB „Monte Pacis“, UAB „Vertainė“, UAB „Palangos vėtra“, UAB „SPA Birštonas“, UAB „Aradva“, UAB „Kornealita“, UAB „Gilija“, UAB „Naujieni Pilėnai“, UAB „Raminora“, UAB „Anupriškių parkas“, UAB „Vitros prekyba“, „Grand SPA Lietuva“ 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2022 m. vasario 21 d. patikslinę prašė: 1) nustatyti ieškovams taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą asociacijos LATGA (toliau – ir LATGA) administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus pagal formulę 0,13 Eur x kambarių (bendrų patalpų) skaičius, tarifą taikant nuo 2022 m. sausio 1 d.; 2) nustatyti ieškovams taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (toliau – AGATA) administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus pagal formulę 0,09 Eur x kambarių / bendrų patalpų skaičius, tarifą taikant nuo 2022 m. sausio 1 d.; 3) nustatyti ieškovams taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (toliau – AVAKA) administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus pagal formulę 0,18 Eur x kambarių / bendrų patalpų skaičius, tarifą taikant nuo 2022 m. sausio 1 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė LATGA pateikė teismui 2025 m. gegužės 5 d. taikos sutartį, sudarytą su ieškove UAB „Karolinos turas“, sutartyje šalys susitarė dėl tarp jų kilusio ginčo taikaus sprendimo. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, nurodo, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

3. 2025 m. gegužės 28 d. UAB „Naujasis Vilnius“, UAB „Centrum“, UAB „Anšilas“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Beržas“, UAB „Jeruzalės viešbutis“, UAB „Auksinės kopos“, UAB „Hekon“, UAB „Karolinos turas“, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, UAB „BEST BALTIC hotels“, UAB „Congress hotels“, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „AREKO“, UAB „Mikotelgroup“, UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Stiklių viešbutis“, UAB „Tala LT“, UAB „Neringa hotel“, UAB „Žemaitės“, UAB „Upa MCT“, UAB „Viešbučių paslaugos“, UAB „Vario komanda“, UAB „Vilniaus oras“, UAB „Jaukus viešbutis“, UAB „SPA esė“, UAB „Esperanza Resort“, UAB „Kreta“, UAB „R. Meškos firma“, UAB „LOOP HOLDING“, UAB „BABILONAS LT“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Mare Balticum“, UAB „Monte Pacis“, UAB „Vertainė“, UAB „Palangos vėtra“, UAB „Aradva“, UAB „Kornealita“, UAB „Gilija“, UAB „Naujieji Pilėnai“, UAB „Raminora“, UAB „Anupriškių parkas“, UAB „Vitros prekyba“, UAB „Grand SPA Lietuva“ (toliau kartu – ir ieškovės) ir trečiasis asmuo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (toliau – LVRA) pateikė prašymą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis trečiajam asmeniui ir atsakovams – LATGA, AGATA ir AVAKA. Prašyme nurodė, kad bylos šalys sudarė taikos sutartis ir teismas jas patvirtino. Ekspertizės išvados buvo pagrindas sudaryti taikos sutartis, atsakovės ekspertui suformulavo didžiąją dalį klausimų, o tai turėjo įtakos ekspertizės kainai. Byla nesibaigė nė vienos iš šalių pergale ar pralaimėjimu. Ieškovių ir trečiojo asmens nuomone, yra tikslinga proceso dalyviams padalyti ekspertizės išlaidas.

4. AVAKA prašymą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo palaiko ir sutinka, kad byloje patirtos išlaidos teismo ekspertizei apmokėti būtų lygiomis dalimis paskirstytos tarp keturių asociacijų.

Atsiliepimas

5. Atsakovės LATGA ir AGATA su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Byloje jau yra patvirtintos taikos sutartys, sudarytos tarp visų ieškovų ir visų atsakovų, ir byla nutraukta. Todėl prašymas yra pateiktas ne laiku, nėra procesinio pagrindo atlikti procesinius veiksmus, susijusius su prašymo nagrinėjimu ir jo tenkinimu. Teismo ekspertizės skyrimo prašė ieškovai, o atsakovai ekspertizės skyrimui prieštaravo. Be to, nė vienoje iš byloje sudarytų taikos sutarčių nėra susitarta dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitant teismo ekspertizės atlikimo išlaidas, paskirstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Karolinos turas“ ir atsakovės LATGA sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-70-1110/2025 nutraukė. Išaiškino, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

7. Nurodė, kad taikos sutartimi jos šalys išsprendžia tarp jų kilusį ginčą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl licencinio atlyginimo tarifo už viešą atsakovės administruojamo repertuaro paskelbimą per apgyvendinimo įstaigų kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims taikytino tarifo nustatymo (atnaujinimo) už viešą atsakovės administruojamų muzikos kūrinių viešą paskelbimą per ieškovės valdomos apgyvendinimo įstaigos kambariuose įrengtus televizijos aparatus. Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad joms yra žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, pasekmės. Nenustatė, kad taikos sutarties nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

8. Spręsdamas klausimą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo nurodė, kad taikos sutartyse, kurios buvo patvirtintos byloje, šalys aptarė bylinėjimosi išlaidų klausimą, t. y. šalys susitarė, kad kiekviena šalis apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovų ir trečiojo asmens LVRA prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo netenkino.

Šalies argumentai

9. Papildomai pažymėjo, kad prašyme dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo prašoma ekspertizės išlaidas skirstyti tik tarp atsakovių (LATGA, AGATA, AVAKA) ir trečiojo asmens LVRA, tačiau, be nurodytų asmenų, byloje dalyvavo ir 44 ieškovai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LVRA (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kurioje nutarta „Netenkinti ieškovų ir trečiojo asmens Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis tarp trečiojo asmens Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos ir asociacijų LATGA, AGATA, AVAKA“, panaikinti ir šią klausimo dalį išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui LVRA iš atsakovių AVAKA, LATGA ir AVAKA po 1 750 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju LVRA byloje veikė kaip ieškovus vienijanti asociacija, tačiau tiesiogiai nedalyvavo individualių taikos sutarčių tarp kiekvieno ieškovo ir atsakovės sudaryme, nebuvo tokių sutarčių šalimi. Teismas nurodė, kad taikos sutartyse šalys (ieškovai ir atsakovės) įsipareigojo kiekviena prisiimti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau LVRA patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir ekspertizės išlaidas) klausimas taikos sutartimis išspręstas nebuvo. Nekelia klausimo dėl didžiosios dalies byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau siekia, kad būtų išspręstas būtent ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas.

10.2. Perkelti ekspertizės išlaidas išimtinai ieškovų pusėje veikiančiam trečiajam asmeniui LVRA nėra pagrindo. Būtent ekspertizės rezultatai didžiąja dalimi lėmė tai, kad šalims pavyko pasiekti taikius susitarimus. Byla buvo užbaigta sudarius taikos sutartis abipusių nuolaidų būdu, o ne ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų ar pripažinus priešieškinių reikalavimus. Be to, AVAKA, pritardama dėl byloje patirtų išlaidų teismo ekspertizei apmokėti paskirstymo lygiomis dalimis tarp keturių asociacijų, sutiko ketvirtadalį jų prisiimti sau.

Atsiliepimas

11. Atsakovės AGATA ir LATGA atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, LVRA atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nėra pagrindo teismo ekspertizės atlikimo išlaidų perkelti jos skyrimo neprašiusioms ir tam prieštaravusioms atsakovėms.

11.2. Didžiąją dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (6 000 Eur iš 7 000 Eur) turėjo / galėjo patirti ne LVRA, o ieškovai. LVRA sąmoningai pasirinko pats apmokėti visą 6 000 Eur užstatą, nors teismo ekspertizės atlikimą apmokėti buvo įpareigotas ne asmeniškai trečiasis asmuo LVRA, o ieškovai ir (arba) trečiasis asmuo LVRA. Tuo tarpu taikos sutartyse, sudarytose tarp ieškovų ir atsakovių AGATA bei LATGA, yra susitarta, kad šalys pačios prisiima savo patirtas / joms tenkančias bylinėjimosi išlaidas.

11.3. LVRA, keldamas klausimą dėl 7 000 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą paskirstymo tarp keturių asociacijų, nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad byloje dalyvavo dar ir 45 ieškovai, kurie kartu su LVRA prašė skirti teismo ekspertizę, ir kurie 2023 m. vasario 1 d. nutartimi buvo įpareigoti sumokėti už byloje paskirtos teismo ekspertizės atlikimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-70-1110/2025 pagal ieškovių UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „Centrum“ 2022 m. vasario 21 d. patikslintą ieškinį atsakovėms AVAKA, AGATA ir LATGA dėl kolektyvinio administravimo organizacijų taikytino tarifo nustatymo, taip pat atsakovės AVAKA priešieškinį ieškovams dėl nuostolių atlyginimo, atsakovės AGATA priešieškinį ieškovams dėl apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims taikytino licencinio tarifo nustatymo (atnaujinimo) už fonogramų viešą paskelbimą komerciniais tikslais, bei atsakovės LATGA priešieškinį ieškovams dėl apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims taikytino licencinio tarifo nustatymo už muzikos kūrinių viešą paskelbimą. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu ieškovų pusėje dalyvavo LVRA.

15. 2022 m. balandžio 11 d. ieškovės UAB „Naujasis turtas“ ir UAB „Centrum“ pateikė prašymą dėl naujų ieškovių – UAB „Anšilas“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Beržas“, UAB „Jeruzalės viešbutis“, UAB „Auksinės kopos“, UAB „Hekon“,UAB „Karolinos turas“, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, UAB „Best baltic hotels“, UAB „Congress hotels“, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „Areko“, UAB „Mikotelgroup“, UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Stiklių viešbutis“, UAB „Tala LT“, UAB „Neringa hotel“, UAB „Žemaitės“, UAB „Upa MCT“, UAB „Viešbučių paslaugos“, UAB „Vario komanda“, UAB „Vilniaus oras“, UAB „Jaukus viešbutis“, UAB „SPA esė“, UAB „Esperanza Resort“, UAB „Kreta“, UAB „R. Meškos firma“, UAB „LOOP HOLDING“, UAB „BABILONAS LT“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Mare Balticum“, UAB „Monte Pacis“, UAB „Vertainė“, UAB „Palangos vėtra“, UAB „SPA Birštonas“, UAB „Aradva“, UAB „Kornealita“, UAB „Gilija“, UAB „Naujieni Pilėnai“, UAB „Raminora“, UAB „Anupriškių parkas“, UAB „Vitros prekyba“, „Grand SPA Lietuva“– įtraukimo į bylą.

16. Ieškovai, UAB „SPA Birštonas“ ir trečiasis asmuo LVRA 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą skirti byloje ekspertizę atsakovų nustatytų tarifų ekonominiam pagrįstumui įvertinti ir preliminarius klausimus ekspertizei. AVAKA, AGATA ir LATGA atsiliepimu prašė ieškovų prašymą dėl ekonominės ekspertizės skyrimo atmesti.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-511-1125/2023 nutarė skirti ekonominę ekspertizę ir įpareigojo ieškoves UAB „Naujasis Vilnius“, UAB „Centrum“, UAB „Anšilas“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Beržas“, UAB „Jeruzalės viešbutis“, UAB „Auksinės kopos“, UAB „Hekon“, UAB „Karolinos turas“, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, UAB „BEST BALTIC hotels“, UAB „Congress hotels“, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „Areko“, UAB „Mikotelgroup“, UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Stiklių viešbutis“, UAB „Tala LT“, UAB „Neringa hotel“, UAB „Žemaitės“, UAB „Upa MCT“, UAB „Viešbučių paslaugos“, UAB „Vario komanda“, UAB „Vilniaus oras“, UAB „Jaukus viešbutis“, UAB „SPA esė“, UAB „Esperanza Resort“, UAB „Kreta“, UAB „R. Meškos firma“, UAB „LOOP HOLDING“, UAB „BABILONAS LT“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Mare Balticum“, UAB „Monte Pacis“, UAB „Vertainė“, UAB „Palangos vėtra“, UAB „Aradva“, UAB „Kornealita“, UAB „Gilija“, UAB „Naujieni Pilėnai“, UAB „Raminora“, UAB „Anupriškių parkas“, UAB „Vitros prekyba“, „Grand SPA Lietuva“ bei trečiąjį asmenį per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo už ekspertizės atlikimą įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Eur užstatą.

18. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LVRA 2023 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 6 000 Eur dydžio užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą (e. t. 27, b. l. 20).

19. Ekspertui V. Č. 2025 m. vasario 3 d. pateikus ekspertizės aktą (DOK-16897), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-70-1110/2025 nagrinėjimą atnaujino.

20. Bylos nagrinėjimo metu ieškovams ir atsakovėms sudarius taikius susitarimus, nuo 2025 m. kovo 5 d. teismui buvo pateikti prašymai patvirtinti šalių sudarytas taikos sutartis.

21. 2025 m. gegužės 28 d. ieškovai ir LVRA pateikė prašymą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis trečiajam asmeniui ir atsakovams.

22. 2025 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtino paskutinę taikos sutartį tarp ieškovės UAB „Karolinos turas“ ir atsakovės LATGA, civilinę bylą Nr. e2-70-1110/2025 nutraukė, ieškovų ir trečiojo asmens LVRA prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis tarp trečiojo asmens LVRA ir atsakovių LATGA, AGATA bei AVAKA netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ginčo šalims sudarius taikos sutartį

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atlyginti ekspertizės išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ginčo šalims sudarius taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kadangi įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta paskutinė tarp ieškovės UAB „Karolinos turas“ ir atsakovės LATGA sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

25. Atskiruoju skundu LVRA nurodė, kad byloje veikė kaip ieškovus vienijanti asociacija, tačiau tiesiogiai nedalyvavo individualių taikos sutarčių tarp kiekvieno ieškovo ir atsakovės sudaryme, nebuvo tokių sutarčių šalimi. Nors taikos sutartyse šalys įsipareigojo kiekviena prisiimti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliantės patirtų ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas taikos sutartimis išspręstas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi, teismas jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi išspręsti nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo.

26. Atsakovės AGATA ir LATGA, nesutikdamos su šiais atskirojo skundo argumentais, teigia, kad ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas (jo išsprendimas) yra tiesiogiai įtvirtintas CPK 90 straipsnio 1 dalyje, kuris nustato, jog šalis, pateikusi prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Todėl jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir perkelti išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą atsakovėms, kurios teismo ekspertizės neprašė ir jos skyrimui prieštaravo.

27. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams.

28. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

29. CPK 94 straipsnis yra specialioji norma, skirta aptarti bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įskaitant bylos užbaigimą taikos sutartimi. Būtent CPK 94 straipsnio 2 dalis skirta bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kai byla užbaigiama taikos sutartimi, aptarti. Ši norma suponuoja, kad ginčo šalys yra laisvos susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau jei jos to nepadaro, yra laikoma, kad šias išlaidas jos prisiėmė sau ir minėtos išlaidos joms nėra atlyginamos. Tačiau CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kuri nėra taikoma tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Taigi CPK 94 straipsnis nedetalizuoja, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Vis dėlto tai, kad nėra nustatyta specialios taisyklės, nereiškia, kad asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokios teisės neturi ir kad nėra teismui pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024).

30. Kasacinis teismas bylose, kurios baigiasi teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės, yra pripažinęs trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686-2015; 2016 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016; 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023). Šiose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodė kasacinis teismas, nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai.

31. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi. CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi priklausyti nuo ginčo šalių valios ar noro spręsti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024). Kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, taikos sutarties šalys yra ginčo šalys, o šiuo atveju ginčo šalys nepasiūlė LVRA įsitraukti į taikos sutartį. Todėl LVRA, kaip trečiasis asmuo, neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimo spręsti kartu su ginčo šalimis ir išreikšti dėl jų savo valios. Ginčo šalys taikos sutartyje neaptarė, kuriai iš jų teks pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.

32. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį, kartu atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024). Todėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Atsakovės AGATA ir LATGA nurodė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 suformuotais išaiškinimais vadovautis nėra pagrindo, nes iš esmės skiriasi ratio decidenti. Pažymi, kad minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) atlyginimo. Tuo tarpu ieškovų ir LVRA prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra specifinio pobūdžio – tai yra išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą, kurias padengti remiantis CPK 90 straipsnio 1 dalimi privalo asmuo, kuris prašė teismo ekspertizės skyrimo.

34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamos ir paminėtos kasacine tvarka nagrinėtos bylų faktinės aplinkybės iš dalies nėra tapačios, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-218-1075/2024 suformuoti išaiškinimai priimti sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) priteisimo. Tačiau tai nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aktualios kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-218-1075/2024 suformuluotos bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisyklės dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ginčo šalims sudarius taikos sutartį, į kurią nebuvo įtraukti tretieji asmenys, ir taikos sutartyje neaptartus šalių įsipareigojimų dėl byloje susidariusių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 4 straipsnis). Be to, kaip minėta, pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ne tik išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet ir išlaidos, susijusios su ekspertizės skyrimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi tiek civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, tiek nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga apimti sutampa. Todėl konkrečiai bylų faktinės aplinkybės, kai bylos šalims sudarius taikos sutartį nebuvo išspręstas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, o ne kitos bylose susiklosčiusios faktinės aplinkybės, yra svarbios nustatant teisiškai reikšmingo ryšio tarp bylų ir pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-218-1075/2024 pateiktais išaiškinimais buvimą, kuris nagrinėjamu atveju ir yra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepagrįsti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 suformuotais išaiškinimais.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad teismo patvirtintose taikos sutartyse šalims išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, t. y. šalims susitarus, kad kiekviena apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ir LVRA prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo, nėra pakankamai motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodytu pagrindu netenkindamas trečiojo asmens prašymo, nevertino aplinkybės, kad LVRA tiesiogiai nedalyvavo individualių taikos sutarčių tarp kiekvienos ieškovės ir atsakovės sudaryme ir nebuvo tokių sutarčių šalimi, todėl neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimo spręsti kartu su ginčo šalimis ir išreikšti dėl jų savo valios.

37. Iš dalies sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad LVRA, keldamas klausimą dėl 7 000 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą paskirstymo lygiomis dalimis tarp LVRA ir AGATA, LATGA bei AVAKA, nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad byloje dalyvavo dar ir 45 ieškovai, kurie kartu su LVRA ir prašė teismo skirti byloje teismo ekspertizę ir kurie 2023 m. vasario 1 d. nutartimi buvo įpareigoti sumokėti už teismo ekspertizės atlikimą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į šią aplinkybę (skundžiamos nutarties 8 punktas), tačiau dėl jos plačiau nepasisakė, t. y., nepasiūlė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, LVRA patikslinti prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo ne tik tarp LVRA ir atsakovių, bet ir tarp ieškovų, LVRA ir atsakovių, ir iš esmės nepasisakė dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo ir tarp ieškovų.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad ekspertizė buvo paskirta ieškovų ir LVRA prašymu, o AVAKA, LATGA ir AGATA ekspertizės skyrimui nors prieštaravo, didžiąją dalį klausimų suformulavo būtent atsakovės ir tai, jog ekspertizės rezultatai, LVRA įsitikinimu, lėmė, kad šalims pavyko pasiekti taikius susitarimus.

39. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas pasiūlant šalims išnaudoti galimybę taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo. 2025 m. spalio 8 d. gauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, LVRA paaiškinimai dėl galimo taikaus susitarimo sudarymo, juose nurodoma, kad LVRA pakartotinai kreipėsi AVAKA, AGATA ir LATGA su pasiūlymu pasidalyti ekspertizės išlaidas. AVAKA sutiko pasidalyti ekspertizės išlaidas ir padengti ¼ išlaidų, tačiau atsakovės LATGA ir AGATA su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Prašo teismo priimti sprendimą, paskirstant ekspertizės išlaidas lygiomis dalimis visoms 4 asociacijoms – LVRA, AVAKA, AGATA ir LATGA.

40. Nurodė, kad ekspertizė teismo byloje buvo būtina. Byloje buvo siekiama nustatyti kainą, kurią viešbučiai turi mokėti LATGA, AGATA ir AVAKA už TV transliacijas. To pagrindas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad kaina turi atspindėti įvairius kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos ir viešbučių ekonominius rodiklius, atsižvelgiant į analogiškų paslaugų kainas kitose valstybėse. Tik ekspertizė galėjo atsakyti į tuos klausimus. Nors byloje ieškovais buvo 44 viešbučiai, ekspertizė nebuvo skirta tik jų mokamoms kainoms, ekspertizės pagrindu buvo nustatyta kainodara, kurią moka visi Lietuvos viešbučiai LATGA, AGATA ir AVAKA. Tai reiškia, kad ekspertizės rezultatai buvo reikšmingi visam sektoriui, o ne šiems konkretiems ieškovams. Būtent ekspertizės rezultatai buvo pagrindas susitarimams, kuriuos vėliau sudarė LVRA su LATGA, AGATA ir AVAKA. Ekspertizės rezultatais LATGA, AGATA ir AVAKA remiasi ir dabar, nustatydama kainas kitiems apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie nėra LVRA nariai. LVRA savo poziciją teismo byloje grindė VU Ekonomikos fakulteto specialisto išvada, kurią ji pati apmokėjo ir neprašė išlaidų padengimo iš kitų dalyvių. Tuo tarpu ekspertizė buvo reikalinga visiems proceso dalyviams. Ekspertizę atlikęs ekspertas buvo paskirtas iš LATGA, AGATA ir AVAKA kandidatų, būtent šios organizacijos derino su ekspertu ekspertizės kainą. Taip pat pareiškė prašymą pridėti prie bylos medžiagos LVRA atliktą pavedimą, kuriuo apmokėta advokatui 450 Eur plius PVM už šios bylos skundo surašymą ir atstovavimą.

41. Taigi, apeliacinės instancijos teismui pasiūlius konkretų prašymą spręsti taikiai, iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad taikaus sprendimo ginčo klausimu priimti nepavyko.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga bylą pagal ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, LVRA prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi teismas neištyrė ir neįvertino konkrečių faktinių aplinkybių, lėmusių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, ir teismo padarytos išvados šiuo aspektu nėra pagrįstos byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir jų paskirstymo.

43. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, sprendžiant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti vertinama materialiuoju aspektu atsižvelgiant į patenkintus materialiuosius reikalavimus, o ne vien procesiniu aspektu, vertinant proceso dalyvių poziciją dėl bylos procesinės pabaigos. Taigi taikos sutarties turinys, o ne trečiųjų asmenų pozicija dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo lemia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimą. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, elgesys dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo gali turėti reikšmės sprendžiant dėl poreikio nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Taigi, siekiant nustatyti, kuri šalis ir kokia apimtimi turi atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertinamas taikos sutarties turinys, iš kurio nustatytina, kurios šalies materialieji reikalavimai ir kokia apimtimi buvo patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovai ir trečiasis asmuo LVRA pareikštais reikalavimais siekė sumažinti atsakovų LATGA ir AGATA taikomus licencinius tarifus, o atsakovai LATGA ir AGATA – padidinti jų taikomus licencinius tarifus. Byloje sudarytomis taikos sutartimis buvo sutarta dėl didesnių licencinių tarifų nei licenciniai tarifai, galioję bylos iškėlimo metu. Todėl sudarytomis taikos sutartimis nagrinėjamas ginčas buvo išspręstas nors ir taikiai, tačiau labiau atsakovėms palankiu būdu. Tokį rezultatą lėmė ir tai, kad ekspertizės išvados buvo palankesnės atsakovėms. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti nurodytas aplinkybes, taip pat 2025 m. spalio 8 d. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pateiktus papildomus argumentus, t. y., visumą duomenų, turinčių reikšmės nagrinėjamu klausimu dėl patirtų ekspertizės išlaidų priteisimo.

44. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

45. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo priėmė nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, nenustatęs ir neįvertinęs visų prašymui dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šio proceso pažeidimo ir netinkamai taikytų proceso teisės normų galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kurioje nutarta „Netenkinti ieškovų ir trečiojo asmens Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prašymo dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis tarp trečiojo asmens Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos ir asociacijų LATGA, AGATA, AVAKA“. Todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus byloje galutinį teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo ir prašymą dėl ekspertizės išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė