Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, sekretoriaujant Dianai Vorvul,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (už A. M. turto vagystę) ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už R. J. turto vagystę) ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir A. M. iš M. Č. priteista 2575,20 Eur (du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt penki eurai 20 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

R. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir R. J. iš M. Č. priteista 638,86 Eur (šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 86 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1.2015 m. gruodžio 14 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš neužrakinto automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) registruoto N. M. vardu, faktiškai priklausančio A. M., slapta pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą: rankinę 15 Eur vertės, išorinį akumuliatorių 40 Eur vertės, lenktinį peiliuką 10 Eur vertės, 4 raktus, kurių bendra vertė 75 Eur, du elektroninės cigaretės skysčio buteliukus, kurių bendra vertė 20 Eur, odinę piniginę 20 Eur vertės, kurioje buvo 1102 švediškos kronos, kurios pagal 2015-12-14 valiutos kursą sudaro 110,20 Eur, ir 2465 eurus, tuo padarė nukentėjusiajam A. M. 2755,2 Eur turtinę žalą.

1.2.Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 21 d., laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 18.15 val., (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio R. J., slapta pagrobė svetimą, R. J. priklausantį turtą: rankinę 20 Eur vertės, 3 raktus, neturinčius materialinės vertės, piniginę 30 Eur vertės, 500 eurų, 80 zlotų, kurie pagal 2015-12-21 valiutos kursą sudaro 18,86 Eur, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. 568,86 Eur turtinę žalą.

Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Č. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį, kadangi jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, todėl M. Č. antivisuomeninėms nuostatoms pakeisti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. M. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skirtos bausmės rūšį arbą bausmę sušvelninti.

3.1.Skunde nurodė, kad su bausme nesutinka, kadangi, apelianto nuomone, galima skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes jis pats atskleidė nusikalstamas veikas ir pilnai pripažino savo kaltę. Žalos negalėjo atlyginti, kadangi buvo sulaikytas kitoje byloje. 3.2.Nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios socialinės padėties, kadangi negalėjo susirasti darbo dėl įgūdžių stokos bei jauno amžiaus, taip pat praeities. Šiuo metu tęsia mokslus. Nenori nusikalsti ateityje, nes beveik visą paauglystę praleido įkalinimo įstaigose, kadangi augo socialinės rizikos šeimoje. Dėl savo veiksmų gailisi, nes įkalinimo įstaigose nepritampa ir yra skriaudžiamas. Būdamas laisvėje turėtų galimybę pasirūpinti savo pirmos grupės invalidumą turinčia mama bei dviem broliais ir seserimis, kad jie nepakliūtų į viešas įstaigas. Supranta, kad geriau dirbti nei daryti nusikaltimus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtosios bausmės dydžio ir rūšies

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės išreiškė savo nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas M. Č. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

8.1.Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. Č., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į kaltinamojo asmenybę, t.y. jauno amžiaus, tačiau praeityje buvo ne kartą teistas (nuosprendžio priėmimo metu teistas 8 kartus), anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. M. Č. buvo paleistas iš įkalinimo vietos atlikęs bausmę, tačiau elgesio nekeitė, darė administracinius teisės pažeidimus, o netrukus padarė naujus tyčinius nusikaltimus (1 t., b.l. 116-161, 163-167). Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis M. Č., VšĮ Varėnos PSPC PSC gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 173), nedirbantis ( 1 t., b.l. 168). Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, dėl ko padaryta nukentėjusiesiems turtinė žala, kuri nebuvo atlyginta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu M. Č. dažnas nusikalstamas elgesys atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymas (ne kartą teistas už BK 178 str. ir 180 str. nustatytų nusikalstamų veikų padarymą) rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kadangi teismai jau anksčiau už nusikalstamų veikų darymą M. Č. yra skyrę laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant, be to, M. Č. yra atlikęs ir realią laisvės atėmimo bausmę, iš bausmės atlikimo vietos jis buvo išleistas 2015m. rugpjūčio 18 d. tačiau šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už veikas padarytas tų pačių metų gruodžio mėnesį, tai yra praėjus nepilnai keturiems mėnesiams po bausmės atlikimo. Ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą( t.1.b.l. 164-165). O tai leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas nesulaikė M. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko už nusikaltimų padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų).

8.2.Dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio. BK 61straispnio 2 dalis nustato, kad teismas įvertinęs lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurio. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. Č. prisipažino padaręs vagystes, padėjo išsiaiškinti šias nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažymėjo, kad M. Č. padarė vagystes būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau ankstesni nusikaltimai padaryti iki jo pilnametystės, todėl šiuo atveju kaltinamasis negali būti laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalyje prasme ir ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę sunkinančia. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltinamojo asmenybę lengvinančia aplinkybe bei kitų aplinkybių -kaltinamojo asmenybės, nusikaltimo pavojingumo, pasekmių- įvertinimu, taip pat su paskirtųjų bausmių M. Č. už abiejų nusikalstamų veikų padarymą, dydžiais (skirta 9 ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės), kurios ženkliai mažesnės nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis ( vidurkis devyniolika su puse mėnesių), kas iš esmės neprieštarauja BK 61 straipsnio 1,2 dalies nuostatoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti ir taip paskirtą palyginus švelnią bausmę.

8.3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamajam nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

9. Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingą padarytų veikų pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10.Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo M. Č. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-530/2016, nurodant, jog tarnyba turėjo 92,64 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (2 t., b.l. 58).

11.Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. Č. netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.