Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., R. Š., antstolė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. Š. nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepareiškė.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0106/21/00621 medžiagos nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje yra vykdomas 1 700,00 Eur baudos išieškojimas iš skolininko išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e1-1425-917/2020. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas A. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. Š.. Iš 2023 m. kovo 13 d. antstolės turto arešto akto Nr. S-23-106-6039 nustatyta, kad antstolė areštavo skolininko sutuoktinės R. Š. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini), dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) 25-tos dalies procentus, leidžiant daryti išskaitas esant kitų antstolių patvarkymams, 1 700,00 Eur ribose. 2023 m. vasario 23 d. siūlymu buvo pasiūlyta skolininkei per 20 dienų nuo siūlymo surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas siūlymas buvo išsiųstas skolininkui ir jo sutuoktinei, tačiau nei skolininkas, nei turto bendrasavininkas (jo sutuoktinė) sutikimo antstolei nepateikė. 2023 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-23-106-14453 pasiūlyta išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Valstybės įmonės Registrų centro vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad vedybų sutarčių registre (duomenys neskelbtini) įregistruota A. Š. ir R. Š. (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis.

Antstolis vykdo piniginių sumų išieškojimą iš skolininko, pareiškėjos – išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Duomenų apie skolininko turimą turtą, kurio užtektų jo įsiskolinimui padengti, byloje nėra (CPK 177 straipsnis). Suinteresuoti asmenys A. Š. ir R. Š. yra sutuoktiniai, kurių povedybinė sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaro Z. B. buvo patvirtinta vedybų (povedybinė) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vedybų sutarčių registre ji įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnio 1 dalis). Iš vedybų (povedybinės) sutarties turinio matyti, kad bet koks turtas, vienos iš šalių įgytas gyvenant santuokoje, nuo šios sutarties sudarymo dienos, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe nuo šios sutarties sudarymo momento tampa taip pat sutuoktinio pajamos gautos iš profesinės ar kitos veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, stipendijos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos ir išmokos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos (Sutarties 2.2. p.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, buvusio sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, išieškoti iš jų nėra galima.

Nagrinėjamoje byloje antstolio kontoroje iš skolininko išieškoma baudžiamojoje byloje priteista bauda, todėl šis skolinis įsipareigojimas laikomas asmenine skolininko prievole. Už minėtą skolinį įsipareigojimą skolininkas A. Š. atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko A. Š. pajamų dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. Š. atmetamas (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.