Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: AB Lietuvos telegramų agentūra ELTA, UAB „BNS“, S. A., V. K., J. K., V. G., A. G., V. J., R. J., J. K., A. L., N. S., A. T., A. A., Z. Š., R. P.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

UAB „Lietuvos rytas“ paskleistų neatitinkančių tikrovės žeminančių A. K.

UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) publikacijoje „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“ paskelbti duomenys apie A. K.: „<...> Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos. <...>“ neatitinka tikrovės, nes A. K. nebuvo KGB agentu.

UAB „Lietuvos rytas“ atsiprašo A. K. už jo garbę ir orumą žeminančių neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienraštis „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė publikaciją „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“, kurioje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jo garbę bei orumą žeminantys duomenys, kad „Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos“. Pagal pateiktus duomenis jis yra kaltinamas buvęs KGB agentu, nors KGB agentu jis niekada nebuvo. Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojo G. P. 1993-08-31 nutarimu baudžiamojoje byloje baudžiamosios bylos dalis dėl jo kaltinimo šnipinėjimu buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties, todėl bet kokie kaltinimai jį buvus KGB agentu neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą. (duomenys neskelbtini) registruotu laišku jis kreipėsi į atsakovą su reikalavimu paneigti jo garbę ir orumą žeminančius tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau atsakovas nereagavo ir paneigimo per CK 2.24 str. 2 d. nustatytą terminą nepaskelbė. Yra visa faktų visuma reikalinga jo garbei ir orumui ginti, t. y. žinios apie jį buvo paskelbtos laikraštyje „Lietuvos rytas“, todėl žinių paskleidimo faktas apie jį nekvestionuojamas, faktas, jog paskleistos žinios yra apie jį, yra akivaizdus, nes jis tiesiogiai minimas publikacijoje, taip pat akivaizdus yra faktas, kad paskleistos žinios žemina jo garbę ir orumą, nes jis įvardijamas buvęs KGB agentu. Įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos 1 str. numato, kad SSRS valstybės saugumo komitetas pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Dėl to jo įvardijimas KGB agentu, t. y. nusikalstamos organizacijos nariu, akivaizdžiai žemina jo garbę ir orumą ir yra per se įžeidžiantys duomenys, kurių įžeidžiamo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio įrodinėti nereikia, teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai ir jo paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie jį. Faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, taip pat yra akivaizdus. Dėl to atsakovas įpareigotinas paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, paneigimas turėtų būti paskelbtas kaip ir publikacija „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“ 4 puslapyje.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“, kurioje rašoma apie trečiųjų asmenų viešai išplatintą pranešimą, pavadintą „Lietuvos piliečių memorandumas dėl K. P. valstybinio nepatikimumo“, nurodyta, kad „Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos.“ Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka. Teismas, įvertinęs atsakovo straipsnio ir memorandumo tekstą, pripažino, kad pirminis ieškovo ginčijamo teiginio šaltinis yra trečiųjų fizinių asmenų pasirašytas ir viešai išplatintas memorandumas, ieškovo ginčijamus teiginius atsakovas paskelbė nurodydamas pirminį informacijos šaltinį, atsakovas tiksliai paskelbė memorandume nurodytus duomenis, jų neiškraipė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad ieškovas neprašė atlyginti žalą, nurodė, kad atsakovas negali remtis Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 p., 2 d., numatančiu atleidimą nuo žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs tai, kad 1995 m. viešai išleistame dokumentų rinkinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ buvo publikuoti dokumentai, pateikti duomenys apie ieškovo ryšius su KGB struktūromis, nurodant, kad ieškovas buvo KGB agentas slapyvardžiu „Kliugeris“, ginčo straipsnio paskelbimo metu viešai publikuoti duomenys nebuvo paneigti, kad klausimas dėl ieškovo ryšių su SSRS specialiosiomis tarnybomis pobūdžio buvo sprendžiamas administracine tvarka, teismo sprendimai, kuriais buvo panaikinti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos 2005-2006 m. nutarimai dėl ieškovo bendradarbiavimo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo priimti po ginčo teiginių paskelbimo, kad ginčo straipsnis buvo publikuotas dienraščio skiltyje „Nuomonės“, padarė išvadą, kad ginčijamas teiginys neturi informacijos apie faktus, atsakovo nurodytuose teiginiuose nėra naujos žinios, todėl ginčijamas teiginys yra tik nuomonė, kuri negali būti paneigta ir už kurią civilinė atsakomybė nekyla. Įvertinęs duomenų paskleidimo tikslą, tai, kad tame pačiame straipsnyje buvo paskelbtas K. P. viešai išplatintas atsakomasis komentaras, teismas konstatavo, kad memorandumo autorių nuomonė atsakovo dienraštyje buvo paskelbta nešališkai, be tikslo pažeminti, sumenkinti, neperžengiant saviraiškos laisvės ribų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime, atstovavo Lietuvos interesams Europos institucijose, todėl visuomenė turėjo teisėtą interesą domėtis ieškovo ryšiais su SSRS specialiosiomis tarnybomis. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, padarė išvadą, kad teisė skleisti informaciją viešojo intereso klausimais, kaip saviraiškos laisvė, turi būti ginama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo A. K. ieškinio, pareikšto atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ dėl reikalavimo teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis: „<...> Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos. <...>“, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą (CPK 176-185, 263, 265 str., 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“, kurioje buvo nurodyta, kad „Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos“ (T. 1, b. l. 8). Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančių neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimo, nurodė, kad šie publikacijoje paskleisti neatitinkantys tikrovės duomenys, kuriais jis kaltinamas buvęs KGB agentu, žemina jo garbę ir orumą, reikalavo paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis paskelbiant paneigimą, tačiau atsakovas paneigimo neišspausdino (T. 1, b. l. 11-12). Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad pagal pateiktus duomenis jis yra kaltinamas buvęs KGB agentu, nors KGB agentu jis niekada nebuvo. Įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos 1 str. numato, kad SSRS valstybės saugumo komitetas pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Dėl to jo įvardijimas KGB agentu, t. y. nusikalstamos organizacijos nariu, akivaizdžiai žemina jo garbę ir orumą ir yra per se įžeidžiantys duomenys, kurių įžeidžiamo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio įrodinėti nereikia, teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai ir jo paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie jį. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, jog jis nėra pirminis informacijos šaltinis, publikacijoje išspausdintus duomenis apie ieškovą pateikė iš ELTA ir BNS duomenų bazės, publikacijoje nurodė informacijos šaltinį, publikacijoje išspausdintus duomenis turėtų paneigti tretieji asmenys, pasirašę memorandumą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad tretieji asmenys S. A., V. K., J. K., V. G., A. G., V. J., R. J., J. K., A. L., N. S., A. T., A. A., Z. Š., R. P. pasirašė (duomenys neskelbtini) Lietuvos piliečių memorandumą dėl K. P. valstybinio nepatikimumo. Šio memorandumo 6 p. nurodyta, jog „žinodama, kad Lietuvos Respublikos slaptosios tarnybos seka KGB agentą A. K., K. P. 1991 m. pavasarį perspėjo jį saugotis (todėl sutarta susitikinėti Minske. – žr. Iš naujausios Lietuvos istorijos p. 83).“ (T. 1, b. l. 73-74). Iš bylos medžiagos matyti, kad memorandumas (duomenys neskelbtini) buvo viešai išplatintas įvairioms žiniasklaidos priemonėms, telegramų agentūra ELTA (duomenys neskelbtini) paskelbė originalų memorandumo tekstą savo tinklalapyje, (duomenys neskelbtini) originalų memorandumo tekstą savo internetiniame tinklalapyje paskelbė krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“. K. P. viešai oficialiame buvusios kandidatės į prezidentus tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė atsakomąjį pareiškimą „Kandidatės į Prezidentus K. P. pareiškimas Lietuvos žmonėms“. Šis atsakomasis K. P. pareiškimas buvo išspausdintas (duomenys neskelbtini) telegramų agentūros ELTA tinklalapyje (T. 1, b. l. 41-48). Byloje buvo pateikta, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 2004-09-02 savaitrašyje „Tremtinys“ išspausdino paneigimą dėl leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos (dokumentų rinkinys)“ paskleistų neatitinkančių tikrovės žeminančių ieškovo A. K. garbę ir orumą duomenų, kuriame nurodyta, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga neturi jokių įrodymų, jog A. K. buvo KGB agentas, slapyvardžiu „Kliugeris“, <...>, bet kokie A. K. kaltinimai buvus KGB agentu yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. K. garbę bei orumą (T. 1, b. l. 57). Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojo G. P. 1993-08-31 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-026-92 baudžiamosios bylos dalis dėl A. K. kaltinimo pagal BK 63 str. 2 d. buvo nutraukta, neįrodžius A. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nutarime nurodyta, kad išnaudojus visas tardymo galimybes, dokumentinės medžiagos, kitų asmenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad A. K. sąmoningai dirbo KGB, nustatyti nepavyko, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. K. yra įvykdęs šnipinėjimą, kad susitikinėdamas su KGB darbuotojais jis tai būtų daręs sąmoningai ir kad būtų padaręs žalą Lietuvai (T. 1, b. l. 9-10). Pirmosios instancijos teismas 2005-11-02 raštu užklausė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinę komisiją, ar komisijoje yra nagrinėjamas ar perduotas nagrinėti klausimas dėl viešo paskelbimo apie A. K. slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 str. 4 d. tvarka (T. 1, b. l. 189). Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija 2005-11-14 rašte nurodė, kad komisija, vadovaudamasi Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., 8 str. 4 d., priėmė sprendimą, kad A. K. slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Valstybės saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos – ir nutarė duomenis viešai paskelbti „Valstybės žinios“. Komisijos priimtą nutarimą A. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (T. 1, b. l. 193). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-04-13 sprendimu (T. 2, b. l. 5-8) panaikino Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos 2005-09-19 nutarimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti Valstybės saugumo departamento darbo grupės parengtą A. K. bylos medžiagą ir priimti motyvuotą sprendimą. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija 2006-05-09 priėmė nutarimą viešai paskelbti „Valstybės žinios“ duomenis, kad A. K. slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Valstybės saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos. A. K. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-02-02 sprendimu (T. 2, b. l. 9-13) A. K. skundą tenkino, panaikino Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos 2006-05-09 nutarimą. Teismas padarė išvadą, kad pateiktos archyvinės medžiagos nepakanka vienareikšmei ir neabejotinai išvadai, kad A. K. yra vienas ir tas pats SSRS specialiųjų tarnybų agentas „Kliugeris“, kuris faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-09 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-02 sprendimą paliko nepakeistą (T. 2, b. l.14-20). Iš šios nutarties matyti, kad ieškovas A. K. taip pat buvo apskundęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-02 sprendimą, apeliaciniu skundu prašė pakeisti sprendimo motyvus ir nustatyti, kad A. K. nėra buvusios SSRS specialiosios tarnybos – VSK agentas. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija 2008-05-13 pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti procesą byloje (T. 2, b. l. 70-72). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-17 nutartimi (T. 2, b. l. 107-111) atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal A. K. skundą atsakovui Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinei komisijai.

Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti, kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-964/2000, ir kt.). Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia - tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai yra informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra tada, kai skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei tiesos kriterijai netaikomi, todėl jos atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjant garbės ir orumo bylas būtina atsižvelgti į teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį bei žinias paskleidusios visuomenės informavimo priemonės elgesį – ar jis yra sąžiningas, ar ne. Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas, tačiau teise skleisti informaciją visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama jos ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numatyta teisė į saviraiškos laisvę (žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti; žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas; laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai). Duomenų neatitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturėjo įtakos faktui egzistuoti. Apie asmenį paskelbtos žinios vertintinos pagal visą informaciją, visas faktines aplinkybes, nulėmusias tos informacijos paskelbimą, o ne izoliuotai. Pagal CK 2.24 str. 6 d. viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, laikėsi minėtų nuostatų, todėl sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys, pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Išnagrinėjus ieškovo A. K. ieškinyje nurodytus duomenis, kuriuos jis prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais jo garbę ir orumą, visą (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“ kontekstą, aplinkybes, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo paskelbtas straipsnis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl ieškovo nurodytų duomenų paneigimo, kaip neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą. Publikacijoje aiškiai yra nurodyta, kad paskelbta ELTA ir BNS informacija. Publikacija buvo skirta supažindinti skaitytojus su (duomenys neskelbtini) grupės žuvusiųjų 1991 m. artimųjų, disidentų ir akademinės bendruomenės atstovų išplatintą pranešimą, pavadintą „Lietuvos piliečių memorandumas dėl K. P. valstybinio nepatikimumo“. Publikacija buvo ne apie ieškovą, publikacija nebuvo skirta tam, kad būtų paskelbta žinia apie tai, jog ieškovas buvo KGB agentas. Publikacijoje yra paskelbta trečiųjų asmenų nuomonė apie tai, kad A. K. buvo KGB agentas. Pažymėtina, kad pats ieškovas ieškinio reikalavimu neprašo paneigti atsakovo paskleistos žinios, kad jis (ieškovas) buvo KGB agentas. Ieškovas ieškiniu prašo atsakovą įpareigoti paneigti šiuos duomenis: „<...> Memorandume taip pat buvo teigiama, jog K. P. palaikė ryšius su KGB agentu A. K. ir perspėjo, jog jį gali sekti Lietuvos slaptosios tarnybos. <...>“, o šie duomenys yra teisingi, nes memorandume buvo nurodyta, kad K. P. perspėjo KGB agentą A. K., jog jis saugotųsi. Iš ieškovo paneigimo teksto matyti, kad jis prašo paneigti duomenis ir apie memorandume nurodytą aplinkybę, kad K. P. palaikė ryšius su ieškovu, perspėjo jį, kad jis saugotųsi, tačiau ieškinyje nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, dėl kokių priežasčių šie duomenys turėtų būti paneigti. Tai, kad ieškovas buvo KGB agentas, paskelbė tretieji asmenys memorandume, kuris viešai buvo išplatintas (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje neprašė paneigti trečiųjų asmenų memorandume nurodytų duomenų, šių duomenų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą. Taip pat ELTA ir BNS paskelbta informacija, kuria remiantis buvo paskelbta publikacija, nėra paneigta. Be to, memorandume buvo remiamasi knygos (leidinio) „Iš naujausios Lietuvos istorijos (Dokumentų rinkinys)“ duomenimis, kurie buvo paneigti po publikacijos paskelbimo, t. y. 2004-09-02. Knygoje (leidinyje) „Iš naujausios Lietuvos istorijos (Dokumentų rinkinys)“ (priedas prie bylos) yra pateikta informacija ir nurodyti įvairių asmenų raštai, kurių pagrindu teigiama, kad A. K. buvo KGB agentas. Tai, kad tretieji asmenys turėjo pagrindą susidaryti tokią nuomonę, tvirtina aplinkybė, jog Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija 2005 m. ir 2006 m. buvo priėmusi sprendimus, kad A. K. slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Valstybės saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos. Nors šie sprendimai yra panaikinti, tačiau šių sprendimų priėmimas tvirtina, kad buvo tam tikros medžiagos, kuria remdamiesi tretieji asmenys susidarė nuomonę, kad ieškovas buvo KGB agentas. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-02 sprendimo motyvų matyti, kad buvo konstatuota, jog pateiktos archyvinės medžiagos nepakanka vienareikšmei ir neabejotinai išvadai, kad A. K. yra vienas ir tas pats SSRS specialiųjų tarnybų agentas „Kliugeris“, kuris faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti. Sprendime nurodyta, kad Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija rėmėsi buvusių KGB operatyvinių darbuotojų „surašytų operatyvinių pranešimų juodraščių, šifrotelegramų, specialių sąsiuvinių, operatyvinių planų“ bei įvairių laikraščių straipsniais, politinių veikėjų pareiškimais, Europos parlamento dokumentais. Tai, kad Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojo G. P. 1993-08-31 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-026-92 baudžiamosios bylos dalis dėl A. K. kaltinimo pagal BK 63 str. 2 d. (dėl šnipinėjimo) buvo nutraukta, neįrodžius A. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad tretieji asmenys negalėjo vertinti minėtoje knygoje paskelbtos medžiagos ir kitos informacijos ir jos pagrindu išsakyti nuomonės, jog ieškovas buvo KGB agentas. Tiek trečiųjų asmenų memorandumas, tiek atsakovo publikacija buvo paskelbti tuo metu, kai vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, t. y. kai sprendėsi visai visuomenei labai reikšmingas klausimas.

Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas, paskleisdamas duomenis apie paskelbtą trečiųjų asmenų memorandumą ir jame išsakytą trečiųjų asmenų nuomonę, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, peržengdamas jos ribas, nustatytas tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kad sąmoningai siekė pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Ieškovas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra viešas asmuo, nes jis dalyvavo politiniame gyvenime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, tačiau jo politinė veikla nutrūko 1992 m., kuomet jam buvo pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo, t. y. dėl bendradarbiavimo su KGB, kurie nepasitvirtino, ir tai buvo nustatyta 1993 m., į politinę veiklą ieškovas po minėtų įvykių taip niekada ir negrįžo, o publikacija buvo paskelbta 2004 m. Tai, kad ieškovas nutraukė politinę veiklą 1992 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog visuomenė neturėjo teisėto pagrindo domėtis ieškovo veikla, nes ieškovas aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad ieškovas bendradarbiavo su SSRS specialiosiomis tarnybomis, t. y. 1995 m. buvo išleista minėta knyga (leidinys) „Iš naujausios Lietuvos istorijos (Dokumentų rinkinys)“ apie ieškovo veiklą, ieškovas bylinėjosi dėl šioje knygoje paskleistų duomenų paneigimo, 2004-09-02 viešai buvo paskelbtas paneigimas. Be to, 1999-11-23 buvo priimtas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, kuris įsigaliojo 2000-01-01. Šio įstatymo 4 str. buvo numatyta, kad Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija, kuri vertina asmenų, slapta bedradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą ir priima sprendimus. Po šio įstatymo įsigaliojimo ir pradėjus komisijai dirbti, atsirado ir visuomenės susidomėjimas ieškovo veikla.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas paneigti ieškovo nurodomus duomenis, paskelbtus (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. (duomenys neskelbtini) publikacijoje „Kandidatei primintos dviprasmybės jos karjeroje“. Iš ieškovo ieškinyje suformuluoto paneigimo teksto matyti, kad ieškovas taip pat siekė, jog atsakovas atsiprašytų ieškovo, tačiau CK 2.24 str. nenumato tokio asmens garbės ir orumo gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 46,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo (apelianto) į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo A. K. 46,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.