Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. (toliau – K. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis BK 65, 65 straipsniais į bausmės laiką įsikaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 14.30 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 15.39 val. (2 paros), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir K. A. įpareigotas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. A. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia keturis kartus medžio šaka sudavė savo šeimos nariui – tėvui G. A. (toliau – G. A.) per dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis K. A. skundu neginčijama savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.), taip pat įvertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012).

7. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistasis K. A. ir nukentėjusysis G. A. pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašė K. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau Kauno apylinkės teismas priėjo prie išvados, kad K. A. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis K. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir su nukentėjusiuoju susitaikė. Taigi, nagrinėjamu atveju galima pagrįstai konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindo tokiam manymui nėra. Pažymėtina, kad K. A. teistas 3 kartus, teistumai išnykę. Tačiau paskutinį kartą K. A. nuteistas už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, be to, apeliantas yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t. 111-112 b. l.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad K. A. padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, jog tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad K. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.