Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016 m. gegužės 10d.,

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., suinteresuotam asmeniui transporto priemonės savininkui S. K., išnagrinėjusi A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016-04-20, apie 23 val. 00 min., Marijampolėje, kelio Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis, 0,4 kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės, nes ši atimta, kai nustatytas lengvas 1,42 promilių girtumo laipsnis, būdamas baustas pagal LR ATPK 126 str. 1d. Automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė KET 14, 226 punktus ir padarė pažeidimus numatytus LR ATPK 130² str., 123 str. 5d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016-04-20 apie 23 val. būdamas neblaivus vairavo tėvui S. K. priklausantį automobilį Audi A6 ir apsisukdamas nuvažiavo nuo kelio į griovį. Automobilis nebuvo apgadintas. Automobilį pasiėmė tėvui nežinant- tėvas tuo metu miegojo, o automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje. Po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, tėvas automobiliu naudotis neleido. Apie tai, kad nuvažiavo nuo kelio policijai nepranešė, nes neturėjo galimybės- netgi telefono neturėjo, o pasiėmęs iš draugo telefoną sugrįžo prie automobilio.

Suinteresuotas asmuo S. K. parodė, kad automobilis Audi A6 , kurį neblaivus vairavo sūnus A. K., priklauso jam. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje. 2016-04-21 apie 3 val. nakties tik paskambinus policijos pareigūnams ir pasakius, kad jo automobilis rastas griovyje, pamatė, kad automobilio kieme nėra. Automobilį jam nematant ir nežinant, kadangi miegojo, be leidimo pasiėmė sūnus A. K.. Kol turėjo teisę vairuoti, automobiliu naudodavosi A. K., o kai jam ši teisė buvo atimta, automobiliu naudotis neleido. Automobilis sūnui A. K. įvažiavus į griovį nebuvo apgadintas , jam žala nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltę padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 130² str., 123 str. 5d., taip pat įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK:16057155406 (b.l.1-2), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l.3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l.6), neblaivumo nustatymo kvitas (b.l.7), leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l.8), S. K. paaiškinimas (b.l.11), A. K. paaiškinimas (b.l.12), eismo įvykio vietos schema (b.l.13), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l.14-15) ir kita bylos medžiaga. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę abejoti jais nėra pagrindo.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų numatytų LR ATPK 130² str., 123 str. 5d. požymius.

A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal LR ATPK 127 str. 3 d., kad jis 2016-04-20, apie 23 val. 00 min., Marijampolėje, kelio Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis, 0,4 kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio bei apgadino vairuojamą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir antrojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) dalyse numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas atsakomybės už ATPK 127 straipsnyje numatytus pažeidimus klausimą, yra išaiškinęs, kad atsakomybė negali būti priklausoma nuo daikto valdymo formos, todėl tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu yra apgadinamas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį jam nekyla, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise šis automobilis priklauso (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2509/2010 ir kt.). Toks LR ATPK 127 str. 2d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turtą apgadinimą ( sugadinimą ), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole dėl eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. buvo inkriminuota KET pažeidimo pasekmė- tik jo vairuotos transporto priemonės apgadinimas, o ir byloje jokių duomenų, kad kitiems asmenims dėl jo padaryto pažeidimo būtų padaryta žala, nėra. Be to iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, suinteresuoto asmens paaiškinimų seka, kad automobilis nebuvo apgadintas ir jo savininkui S. K. žala taip pat nebuvo padaryta. Nors byloje yra eismo įvykio schema, tačiau joje duomenų apie automobilio AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus nėra , jokio kito dokumento, kuriuo būtų užfiksuota šio automobilio apžiūra iš karto po įvykio, taip pat nėra, o šiuo metu automobilis jau grąžintas savininkui. Taigi byloje taip pat nėra nustatyta, kad ir paties A. K. vairuojamas automobilis įvažiavus juo į griovį buvo apgadintas ir padaryta turtinė žala, tuo pačiu ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių A. K. apie įvažiavimą į griovį būtų privalėjęs pranešti ar atlikti kitus KET reglamentuotus veiksmus prieš pasišalinant iš įvykio vietos, o ir LR ATPK 130 str. jam nebuvo inkriminuotas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. K. veiksmuose nėra LR ATPK 127 str. 3d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 3d. nutrauktina ( LR ATPK 250 str. 1d. 1 p. ).

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30 ²str., teismas sprendžia, jog A. K. skirtinos LR ATPK 130² str., 123 str. 5d. sankcijų vidurkius atitinkančios nuobaudos- baudos.

LR ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims imperatyviai reikalauja skirti transporto priemonės konfiskavimą kartu su bet kuria sankcijoje numatyta nuobaudos rūšimi (bauda arba areštu). Neskirti privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos galima tik vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti.

Pagal LR ATPK 26 str. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tai yra jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimo padarymo priemonės, t. y. automobilio „Audi A6 Avant“ savininkas yra S. K.. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei transporto priemonės savininko paaiškinimų seka, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. automobilį pasiėmė ir vairavo būdamas neblaivus be savininko žinios ir sutikimo, o šio automobilio savininkas S. K. už aplaiduma saugojant automobilį ( už paliktus automobilyje jo užvedimo raktelius ) nubaustas administracine tvarka. Taigi byloje jokių duomenų, kad šį automobilį savininkas S. K. būtų perleidęs sūnui A. K., nėra, taip pat nėra nustatyta kitų LR ATPK 26 str. 2d. numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybės, kad A. K. vairavo S. K. priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilio savininkui nebuvo žinomos. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą trečią asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis ( Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartis Nr. ATP-774-317/2015 ) .

Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui A. K. nepriklausančio automobilio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str. ir paskirti 1303 Eur ( vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5d. ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., A. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą- 1303 Eur ( vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 127 str. 3 d. A. K. atžvilgiu nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties ( LR ATPK 250 str. 1d. 1 p. ). .

Automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K., nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkui pilnam disponavimui.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16057155406. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, A. K., S. K..